Gera žinia tik ta, kad keliautojams blogiausio įmanomo scenarijaus galimybės yra išvengta. Tačiau šio skausmingo atsiskyrimo proceso pasekmės yra neišvengiamos tiek keleiviams, tiek visai aviacijos pramonei.

Kas atsitiks skrydžiams iš ir į Jungtinę Karalystę „Brexit“ dieną?

Nors nelaimingoji „Brexito“ diena buvo ne vieną kartą nukelta, politikams bandant parengti kokį nors planą, tačiau vis didėjant rizikai dėl kietojo „Brexit“ dar kovo mėnesį kilo didelis susirūpinimas dėl jo poveikio kelionėms oru, ypač skrydžiams, kurie nelemtosios dienos vidurnaktį bus dar ore.

Paini ir sudėtinga daugybės susitarimų, reguliuojančių komercinių lėktuvų kilimus ir nusileidimus užsienio oro uostuose, šūsnis suformavo neaiškią situaciją, ar įvairių pasaulio šalių avialinijos vis dar galės atskristi ir išskristi iš Jungtinės Karalystės, kai ji atsiskirs nuo ES – kaip ir prekybos susitarimus, leidimus skaidyti reglamentuoja ES teisė. Tad ar ore esantiems lėktuvams bus neleista nusileisti šalyje? Ar lėktuvai bus nukreipti į kitą šalį?

Gera žinia yra ta, kad ši nežinomybė buvo iš anksto išsklaidyta. Dar prieš ankstesnę planuotą išstojimo be sutarties dieną ES patvirtino nepaprastąjį veiksmų planą, kuris šalia kitų temų užtikrina elementarią susisiekimo oru tarp ES ir Jungtinės Karalystės galimybę.

„Tai buvo naudinga visiems, nes nevykdyti skrydžių būtų buvę katastrofiška. Jungtinė Karalystė turi didžiausią aviacijos tinklą Europoje ir trečią pagal dydį visame pasaulyje. Kasmet iš ir į šią šalį skrenda apie 200 mln. žmonių“, – teigė keleivių interesus ginančios organizacijos „AirHelp“ teisininkė Chrystel Erotokritou.

Kalbant apie tiesioginius skrydžius su kitomis pasaulio valstybėmis, panašu, irgi viskas bus gerai – jau dabar šalis turi dvišalius susitarimus su jomis.

„Jungtinė Karalystė yra pasirašiusi per 100 dvišalių oro aptarnavimo susitarimų su kitomis valstybėmis, kurios leidžia užsienio avialinijoms veikti šalyje“, – teigė C. Erotokritou.

Taigi trumpuoju periodu skrydžiai ir toliau turėtų vykti tik su minimaliais trukdžiais.

Įtaka kainoms yra sunkiai nuspėjama

A. Charltonas teigė, kad daugybė sudėtingų veiksnių, sudarančių skrydžio kainą, apsunkina prognozes, kokia situacija gali mūsų laukti po „Brexito“ ir kokį tiesioginį ar netiesioginį poveikį kainų pokyčiams turės išstojimas.

„Bilieto kaina ir paties skrydžio kaina beveik niekad neturėjo jokio ryšio – tai yra burtai iš abiejų pusių. Jeigu paklausa dėl „Brexit“ bus maža, kainos turėtų nukristi. O jeigu bilietų kainos iš Europos pusės bus didinamos dėl pastangų mažinti anglies dioksido emisijas, bus labai sunku iš visų kainos faktorių išimti būtent „Brexitą“, – teigė A. Charltonas.

Pigius skrydžius siūlančios platformos „Scott's Cheap Flights“ atstovė Katie Stepek pastebėjo tendenciją, kad bent šią vasarą skrydžių kainos tarp Jungtinės Karalystės ir ES šalių net nukrito.

„Mes pastebime skrydžių kainų kritimą dėl visos kylančios nežinomybės. Daug žmonių nelabai nori rezervuotis skrydžių, ypač į Europą ar skrendant per ją, o tai lėmė, kad galima surasti tikrai patrauklių kainų bent jau skrydžiams tarp ES ir Jungtinės Karalystės“, – teigė K. Stepek.

Pasak pašnekovės, įmanoma, kad kainos gali ir kilti – viskas priklausys nuo to, kiek šalies valiuta svaras sterlingų bus paveiktas gresiančios ekonominės recesijos.

Rūpestis avialinijų savininkams

Nors keleiviams, panašu, didesnių problemų neturėtų kilti, daug didesnis galvos skausmas laukia Jungtinėje Karalystėje registruotų avialinijų savininkų. Šiuo metu šalis veikia bendroje Europos rinkoje, todėl jos oro vežėjams yra leidžiama skraidyti iš bet kokio ES taško. Tai reiškia, kad tokioms britų avialinijoms kaip „EasyJet“ yra leidžiama vykdyti skrydžius Paryžius–Berlynas ar Madridas–Milanas.

Kadangi ES taisyklės reikalauja, kad po bendriją skraidančios avialinijos turi bent 50 proc. priklausyti kažkurios ES šalies investuotojui, anksčiau nekėlė problemos ir bloke esančiai Jungtinei Karalystei. Tačiau po „Brexito“ ši situacija turės gerokai pasikeisti.

Kitaip tariant, tokios avialinijos kaip „easyJet“ ar „British Airways“ nebegalės vykdyti skrydžių, jei vienas iš skrydžio taškų nėra jų pačių valstybė – viską apsunkina tai, kas valdo avialinijas ir kokios jų tautybės yra.

Siekdamas apeiti šias problemas „easyJet“ jau yra gavęs antrą veikimo licenciją Austrijoje, nors vis dar turi didelę operacijų bazę Londono Stanstedo oro uoste. Tačiau britų Tarptautinei Avialinijų Grupei (angl. International Airlines Group), kuriai priklauso ne tik „British Airways“, bet ir žemyninėje Europoje veikiančios „Iberia“ ir „Aer Lingus“, situacija tampa tikrai sunkiai išsprendžiama – kaip įgyvendinti 50 proc. ES investuotojų reikalavimą, tuo labiau kad britai turi atitinkamas taisykles?

„Aviation Advocacy“ direktorius A. Charltonas ramina – mažai tikėtina, kad kažkas rimtai kreips dėmesį į šiuos reikalavimus.

„Kalbant nuoširdžiai, reikės atlikti milžiniškus tyrimus siekiant nustatyti, kam kas priklauso. Aš numanau, kad tai vienas iš tų dalykų, kurių niekas nenagrinės, nes bijos surasti atsakymą“, – teigė A. Charltonas.

Naujos pasienio procedūros JK ir ES piliečiams

Viena akivaizdesnių problemų – pasų patikros ES piliečiams, atvykstantiems į Jungtinę Karalystę ir atvirkščiai, atsiradimas. Tai gerokai pailgins laiką, praleidžiamą oro uoste. Taip pat britai turės gauti specialų ETIAS (Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema) leidimą prieš vykdami į ES, kainuojantį 7 eurus.

Sunku nuspėti, kas tiksliai atsitiks po „Brexito“ ir ar jis išvis įvyks. Jeigu antrojo referendumo ar išankstinių rinkimų idėjos įgautų pagreitį, „Brexitas“ dar labiau būtų atidėliojamas ar net išvis sustabdytas. Jeigu įvyktų toks scenarijus, skrydžiai vyktų kaip vykę.

Alfa.lt