ELTA primena, kad Kauno politikams nei spalį tvirtinant didesnį „svetimų“ vaikų apmokestinimą lemiantį sprendimą, nei vėliau miesto savivaldybės atstovai viešai nepateikė skaičiavimų, kokia suma pinigų praturtins biudžetą imdami didesnius mokesčius (ne 0,58 euro už vieną vaiko dieną darželyje, bet 9,20 euro). Spalį buvo teigta, kad tarp miesto darželinukų yra apie 1000 vaikų, kurių tėvų gyvenamoji vieta deklaruota ne Kaune.

Naujienų agentūros ELTA paprašyta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė paaiškino apie mokesčius, sudarančius dalį savivaldybių biudžetų, sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Kokio dydžio ir kurie mokesčiai, privalomai mokami gyventojų, atitenka tai savivaldybei, kurioje deklaruota mokančiojo gyvenamoji vieta?

Į savivaldybių biudžetus patenka dalis gyventojų sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), dalis nekilnojamojo turto (NTM) ir paveldėjimo mokesčių, taip pat visa sumokama žemės mokesčio (ŽM) suma.

GPM pajamos paskirstomos pagal atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą GPM paskirstymo tvarką. Savivaldybėms taip pat pervedamas ir fiksuoto dydžio GPM, mokamas už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

NTM ir ŽM yra paskirstomi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis apie savivaldybės teritorijoje esantį komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypus. Šių mokesčių tarifus nustato kiekviena savivaldybė.

Paveldimo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, biudžetą; į savivaldybės, kurios teritorijoje kilnojamojo daikto, vertybinių popierių, pinigų paveldėjimas įformintas, biudžetą bei į savivaldybės, kurios teritorijoje nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą, kai paveldimas užsienio valstybėse esantis turtas.

Metams nepasibaigus šiemetiniai mokesčiai dar negali būti visi suskaičiuoti, tačiau įdomu, kiek pernai tokių mokesčių (fizinių asmenų pajamų, žemės bei kitų) atskirai surinkta iš turinčio apie 300 tūkstančių gyventojų Kauno miesto, o kiek – iš per 100 tūkstančių gyventojų ribą perkopusio Kauno rajono savivaldybių?

Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių pajamos pagal mokesčius 2018 metais buvo tokios: Gyventojų pajamų mokesčio mieste surinkta 162149,3 tūkst., rajone – 43782,5 tūkst. eurų. Žemės mokesčio mieste sumokėta 2225,4 tūkst., rajone – 1464,4 tūkst. eurų. Kauno mieste surinkta ir 277,5 tūkst. eurų paveldėjimo mokesčio, rajone ši suma gerokai mažesnė – 56,2 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto mokesčio Kaune sumokėta 14689,6 tūkst. eurų, rajone – 807,9 tūkst.

Kokią įtaką, sudarant savivaldybių biudžetus, turi jų teritorijose esantys juridiniai mokesčių mokėtojai bei jų sumokėta valstybei bendra suma?

Dalis juridinių asmenų sumokamų mokesčių (GPM, NTM ir ŽM) patenka į savivaldybių biudžetus. GPM pajamos paskirstomos pagal atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą GPM paskirstymo tvarką. Kiti mokesčiai, sumokami į valstybės biudžetą, įtakos savivaldybių biudžetams neturi.

Ar Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių dalis mokesčių atitenka kitoms šalies savivaldybėms, kuriose ir gyventojų nepalyginamai mažai, ir darbo vietų – taip pat?

Visų Lietuvos gyventojų sumokamas gyventojų pajamų mokestis yra surenkamas į VMI atsiskaitomąją sąskaitą ir paskirstomas pagal įstatyme numatytas dalis.

2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad Kauno miesto savivaldybei tenka 10,538 proc., o Kauno rajono savivaldybei – 3,092 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

ELTA