Angle down Atgal

Kiek „nekaltas“ populiariausias narkotikas Lietuvoje?

Tarptautinės kanapių dienos proga šeštadienį prie Seimo jau ketvirtus metus iš eilės bursis kanapių aktyvistai.

Kanapės tiek Europoje, tiek pačioje Lietuvoje yra populiariausias narkotikas, o su jo vartojimu susijusios temos nuolat kelia emocingas, tačiau ne visuomet objektyvias diskusijas.

Siūlo sveikatos apsaugos receptą

Pasisakantys už marihuanos legalizavimą kaip populiariausius argumentus pateikia, kad nuo žolės niekas dar nemirė arba kad tai geriau už alkoholį. Propaguodami legalizavimo ir dekriminalizavimo idėjas, kanapių šalininkai retai kalba apie pasekmes.

Tačiau šį kartą „Žaliojo žiedo draugijos“ atstovas Donatas Staneika ragino neidealizuoti kanapių vartojimo ir į viską žiūrėti šaltu protu.

„Reguliuojamoje rinkoje priklausomybės problemą būtų galima tinkamiau kontroliuoti. Priklausomi žmonės nebijotų kreiptis pagalbos į specialistus, nes tai nebebūtų stigma. Į šią problemą reiktų žiūrėti ne kaip į kriminalinę, o kaip į sveikatos apsaugos problemą, nes į priklausomus žmones dabar dažniau žiūrima kaip į nusikaltėlius, o ne kaip į pacientus. Iš biudžeto surinktas lėšas būtų galima skirti spręsti šiai problemai“, – svarstė D. Staneika.

Pašnekovas tvirtina, jog kanapės turėtų būti prieinamos tik suaugusiesiems ir reguliuojamos kaip alkoholis ar tabakas, su visais reikalingais apribojimais, perspėjant apie potencialius pavojus.

Akimirka iš mitingo© Alfa.lt
Akimirka iš mitingo© Alfa.lt

„Kaip žmonės rūkė kanapes, taip jie ir rūkys. Turime grįžti prie to, kad tai žmogaus asmeninis pasirinkimas ir jeigu jam nepritariame, neturėtumėme jo kišti į vienutę. Šiuo metu veikia pertekliniai įstatymai – rūkantys žmonės už kitiems nepavojingą veiklą gauna teistumus, kurie jiems griauna gyvenimus“, – kalbėjo D. Staneika.

Anot jo, legalizavus kanapes, pinigai neliktų kriminalinio pasaulio rankose, o eitų į valstybės biudžetą ir žmonės žinotų, kokios kokybės kanapes perka – nebeliktų pavojaus vartoti cheminėmis medžiagomis apdorotas kanapes.

Pasak D. Staneikos, kanapių lyginimas su alkoholiu neišvengiamas, nes alkoholis visuomenei sukelia daugiau žalos ir yra legalus.

„Jeigu lygintume statistiką, kiek žmonių miršta nuo alkoholio ir kiek dėl jo kyla nelaimių bei konfliktų, tai nė iš tolo neprilygs kanapių rodikliams. Jeigu matome, kad kanapės sukelia mažiau žalos, tuomet kodėl joms taikomi didesni apribojimai?“, – klausė D. Staneika.

Priklausomybių rizika ir pasekmės

Tyrimais apie kanapes besidomintis Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas teigia, jog kanapių legalizavimas gali sukelti priklausomybių atvejų padažnėjimą, tačiau mano, jog kanapės yra dalinis alkoholio substitutas ir jas įteisinus, galimai sumažėtų alkoholio suvartojimas.

„Kanapės sukelia priklausomybę, kaip ir visos psichoaktyviosios medžiagos. JAV Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto (NIDA) skaičiavimais, priklausomybė nuo kanapių gali išsivystyti 1 vartotojui iš 11 (9 proc.), opioidų ar kokaino atveju tokia tikimybė yra daugiau nei 30 proc.“, – teigė M. Lankauskas.

Kanapių rūkymas jauname amžiuje gali turėti rimtų pasekmių. Žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų amžiaus, o ilgiausiai tos sritys, kurios atsakingos už impulsų kontrolę ir planavimą.

Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, kurioms priskiriami narkotikai, tabakas, alkoholis, kofeinas ir lakiosios medžiagos, veikiama smegenų žievė, kuri atsakinga už mokymuisi svarbius procesus: samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą, vaizdinę atmintį, prisiminimų išsaugojimą, garsų atpažinimą ir kalbos suvokimą.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2018 m. vartojusių kanapes skaičius, lyginant su 2013 m. tyrimo rezultatais, išaugo 3,4 karto. Tyrimas buvo atliktas keturių didžiausių Lietuvos miestų naktinio pasilinksminimo vietose.

Priklausomiems nuo kanapių žmonėms sveikti padedanti Respublikinio priklausomybės ligų centro ambulatorinio skyriaus gydytoja Eleonora Jurolaic teigia nepastebinti tokių atvejų augimo.

„Vidutiniškai per mėnesį dėl noro nutraukti kanapių vartojimą kreipiasi iki 10 pacientų. Jų gausėjimo nepastebiu, bet norinčių atsisakyti kanapių vartojimo nėra ypač daug“, – teigė E. Jurolaic.

Anot medikės, rūkantys žmonės Lietuvoje „normalių“ kanapių randa sunkiai, o gatvėje parduodamos kanapės dažniausiai būna su sintetiniais priedais. Ji pridūrė, jog Lietuvoje dažnai su kanapėmis rūkymui maišomas tabakas atneša papildomos žalos organizmui.

„Kanapių vartojimas, ypač paauglystės metu, turi neigiamą poveikį kognityviniams gebėjimams – mokymuisi ir intelektui. JAV mokslininkų atliktose studijose buvo lyginami kanapes vartojantys ir nevartojantys asmenys. Vartotojų grupėje buvo nustatyti galvos smegenų struktūrų pokyčiai“, – kalbėjo E. Jurolaic.

Vis dar diskutuojama, ar kanapės sukelia ne tik psichologinę, bet ir fizinę priklausomybę. Gydytoja E. Jurolaic įžvelgia, kad kanapės gali sukelti fizinius abstinencijos simptomus, tokius kaip nerimas, nemiga, galvos skausmas, irzlumas ar agresijos priepuoliai. Anot jos, tai jau ne vien psichologinis diskomfortas.

Pašnekovė teigė su šizofrenija ir psichoze dėl kanapių vartojimo praktikoje nėra susidūrusi, tačiau girdėjusi apie panašius atvejus iš kolegų toksikologų.

Neigia pirmos pakopos narkotiko mitą

Su kanapių vartojimu yra susijęs ne vienas mitas. Kalbant apie vartojimą rekreaciniais tikslais, yra paplitusi nuomonė, jog tai pirmas žingsnis į dugną – sunkesnių narkotikų vartojimą ir nusikaltimus.

pixabay.com nuotr.
pixabay.com nuotr.

M. Lankauskas nesutinka su tokiomis nuostatomis ir teigia, jog nėra patikimų mokslinių tyrimų, kurie tai pagrįstų.

„Ši paplitusi nuomonė neturi jokio rimtesnio empirinio pagrindo. Niekas neįrodė, jog kanapės yra „vartų atvėrėjas“. Taip pat ir statistiškai to nematyti – šalys, kuriose kanapių vartojama daug, pasižymi labai įvairiais sunkiųjų narkotikų vartojimo rodikliais“, – teigė M. Lankauskas.

D. Staneika ragino pirma kalbėti apie alkoholį, nes, anot jo, dauguma pirma pabando šią, o tik po to kitas narkotines medžiagas.

„Nemanau, kad yra taisyklė, jog žmonės, kurie įgyja priklausomybę nuo stiprių narkotikų, pirma pabando kanapių. Tai per didelis minties šuolis. Tokius žmones tikrai paveikė daugiau nei vienas faktorius ir jie tiesiog laiku nesulaukė tinkamos pagalbos“, – teigė D. Staneika.

Jis pabrėžė, kad būtina suprasti skirtumus tarp silpnųjų ir stipriųjų medžiagų, nes medžiagų poveikis yra skirtingo pavojingumo, toksiškumo ir priklausomybės potencialo. Pašnekovas taip pat minėjo, jog medicininės kanapės turėtų būti prieinamos ne bet kam, kas jų užsigeidžia.

„Kaip atskiriama degtinė nuo silpno alaus, taip ir reikėtų atskirti kanapes nuo stipresnių narkotikų. Medicininių kanapių įteisinimą turi reguliuoti šios srities ekspertai. Deja, bet du skirtingi dalykai - rekreacinės ir medicininės kanapės, dažnai suplakami į vieną ir iš to nėra jokios naudos“, – mano D. Staneika.

Apibendrindamas situaciją M. Lankauskas tvirtino nematantis didesnio visuomenės palaikymo legalizavimui, nes, anot jo, kanapės nėra labai plačiai Lietuvoje paplitusi medžiaga, kaip tai yra Šiaurės Amerikoje ar Vakarų Europoje.

„Lietuva yra pakankamai konservatyvi šalis šiuo klausimu, ką atspindi ir valdžios pozicija, kai yra priešinamasi net ne legalizavimui, o vartojimo dekriminalizavimui“, – teigė M. Lankauskas.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šiemet pripažino, jog Baudžiamojo kodekso pritaikymas narkotikų vartotojams 2017 metais buvo žingsnis atgal. Departamentas Seimui parengė naują prevencijos programą, kurioje viena iš esminių dalių yra skirta baudžiamosios politikos peržiūrai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite