Angle down Atgal

Kiek dar žiūrėsime „Farus“?

Televizijos laida „Farai“ yra viena žiūrimiausių TV3 kanalo laidų. Ji priskiriama dokumentinės dramos žanrui, tačiau teisės, sociologijos bei žurnalistų etikos specialistai ją vertina kaip pramoginę laidą ir abejoja jos nauda visuomenei.

Be socialinių aspektų, jau septyniolika metų Lietuvos televizijų transliuojama laida kelia klausimų ir dėl teisės skleisti duomenis apie asmens privatų gyvenimą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) 2012 m. buvo užsakiusi Lietuvos teisės instituto tyrimą, kurį atlikus paaiškėjo, jog šioje laidoje yra ne vienas grubus teisės pažeidimas. Portalas Alfa.lt pasidomėjo, kas pasikeitė po šio tyrimo praėjus septyneriems metams.

Prieš reitingų medžioklę nublankusios žmogaus teisės

Tyrimą atlikusi Teisės instituto mokslo darbuotoja Kristina Ambrazevičiūtė pasakojo iki šiol sulaukianti žmonių kreipimųsi su klausimu, ką daryti, jeigu juos nufilmavo laidos „Farai“ operatoriai.

Moteris pamena prieš septynerius metus vykusį LRTK posėdį, kuriame dalyvavo bent dvi dešimtys žmonių. Po jo buvo nuspręsta nebetęsti realybės dramos žanrui priskirtos laidos „Žvaigždė policininkas“.

„Mane porą kartų per metus susiranda žmonės, kurie nenoromis pateko į „Farų“ laidą, ir klausia, ką jiems daryti ir kaip ginti savo teises. Žmonės bijo, nes juos per televiziją gali pamatyti artimieji, bendradarbiai, gali nukentėti jų socialinis statusas.

Tuomet dažnai rodydavo žmones, kurie būdavo tik praeiviai arba atsitiktinai patekdavo į tas situacijas, arba tiesiog eidavo su kamera per butą ir filmuodavo žmones, kurie miega kituose kambariuose. Labai dažnai būdavo rodomos smurto aukos, tad irgi kyla klausimas, ar tie žmonės nori būti rodomi.

Mums dažniausiai rodomas ne nusikaltimo momentas, o jo pasekmės. Kyla klausimas, ar tai kaip nors padeda išaiškinti nusikaltimą. „Farai“ yra veikiau ne informacinė, o pramoginė laida. Beje, laidoje girdimas perspėjimas, jog nufilmuoti asmenys nėra kalti, kol to neįrodė teismas, taigi laidos kūrėjai tokiu būdu apsidraudžia“, – teigė K. Ambrazevičiūtė.

Teisininkė paaiškino, kad žmogų fotografuoti ir publikuoti jo atvaizdą galima tik gavus jo sutikimą, išskyrus atvejus, kai jis pažeidžia įstatymus.

„Yra reikalingi netgi du sutikimai – vienas, kad būtų galima užfiksuoti žmogaus atvaizdą, o antras – kad būti galima paviešinti.

Tame posėdyje televizijos atstovai teigė, kad jeigu žmonės nesutinka, tai tegul jie ateina ir praneša apie tai. Bet man susidarė įspūdis, jog jie taip pasakė tik dėl formos. Abejoju, ar atsirado daug žmonių, einančių taip toli ir reikalaujančių, kad jie nebūtų rodomi.

Bet kokiu atveju yra pažeidžiama tvarka – pirma turi būti gautas sutikimas, o tik po to publikuojama, tačiau ten viskas atvirkščiai. Įstatyminis pagrindas yra geras, bet įgyvendinimo mechanizmas pas mus nėra išvystytas. Galbūt trūksta praktikos, o galbūt žmonės bijo, nes jie mato policininką ir galvoja, kad viskas yra gerai“, – kalbėjo K. Ambrazevičiūtė.

Atliekant tyrimą buvo nustatyta ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimų. Pagal šį įstatymą smurtinio pobūdžio informacijai priskiriamas turinys, skatinantis agresyvumą ir nepagarbą gyvybei, turto naikinimą ar gadinimą, sukeliantis baimę ar siaubą, stambiu planu rodomas žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, nešvankūs posakiai, žodžiai ar nepadorių gestų vartojimas.

„Ką čia vaikams reiškia pažiūrėti laidos įrašą, be to, laidos įrašai paplitę internete“, – tvirtino K. Ambrazevičiūtė.

ŽEIT: policija auginasi reitingus, naudodamasi socialiai pažeidžiamais žmonėmis

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) vyriausioji patarėja Jūratė Kučinskaitė teigė, jog ši tarnyba nuolatos sulaukia piliečių nusiskundimų dėl laidos „Farai“.

„Į mus kreipiasi ne vien dėl laidos „Farai“, tačiau ir dėl kitų vadinamosios socialinės dokumentikos žanro laidų, tokių kaip „TV pagalba“. Tačiau tai tik gražūs žanrų pavadinimai, turintys mažai ką bendro su tikromis jų reikšmėmis.

Šiose laidose dažnai rodomos konfliktinės situacijos, joms būdinga buitinė kalba, didesnis emocionalumas, neadekvatūs veiksmai, nenorminė leksika ir pan. Tokio pobūdžio programos kelia žiūrovų smalsumą ir didina programų reitingus.

Lietuvos policija© Policija
Lietuvos policija© Policija

Kai filmuojama privačioje erdvėje, tie asmenys greičiausiai nesuvokia ir nežino savo teisių, nesupranta, kad gali prieštarauti tokiems veiksmams. Įžvelgčiau piktnaudžiavimą tiek žurnalistų teise rinkti ir skleisti informaciją, tiek policijos pareigūnų piktnaudžiavimą ir tam tikrus teisės pažeidimus, kai yra tiesiog sudaromos sąlygos operatoriui patekti į privačią valdą.

Pažymėtina, kad policijos patruliams tarnybos metu draudžiama bendradarbiauti su žiniasklaidos atstovais ir teikti informaciją apie įvykį, išskyrus atvejus, kai reikia nedelsiant informuoti apie gresiantį pavojų visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei. Teisėsaugos pareigūnų iškvietimas į buitinius, šeiminius konfliktus nėra tapatus žiniasklaidos pakvietimui ir sutikimo davimui žmogų filmuoti ir surinktą informaciją skleisti viešai.

Sutikimo forma nėra griežtai reglamentuota, ji šiuo metu gali būti suprantama vien iš konkliudentinių veiksmų. Tai reiškia, jog pats operatorius nusprendžia, ar žmogus gali turėti pretenzijų. Ši laida kelia didelių problemų ir susirūpinimą dėl teisės į privatumą ir piktnaudžiavimą profesinėmis galimybėmis.

Policijos atstovai kelia savo reitingus, pasinaudodama šia laida. Jų nuomone, joje yra tiesiog rodomas sudėtingas pareigūnų darbas. Niekas nepaneigs, kad jis sudėtingas, bet matome, jog visuomenės pasitikėjimas policija auga, tik tai vyksta socialiai pažeidžiamų žmonių sąskaita, ir garbės tai nedaro nė vienai pusei.

Komerciniams kanalams reitingai yra pagrindinis rodiklis, o dar ir policija čia žaidžia – visiems iš to yra naudos, išskyrus tuos žmones, į kurių asmeninį gyvenimą yra įsibraunama. Iš jų po to juk galimai šaipomasi, tyčiojamasi iš jų vaikų mokykloje. Tokio pobūdžio programos tikrai neturėtų būti teisėsaugos institucijų ir pareigūnų įvaizdžio gerinimo dalis.

Kol nebus suvokta, kad turime kreipti dėmesį ne į reitingus ir pinigus, o į žmogaus teises, kultūrinius ir moralinius dalykus, tol mes šio užburto rato ir nenutrauksime“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Sociologas: stereotipinės klišės visada veiksmingos

Klaipėdos universiteto sociologas Liutauras Kraniauskas „Farus“ įvardijo kaip pramoginę laidą, kurioje, anot jo, žaidžiama tikrovės fragmentais.

Vienoje savo publikacijų L. Kraniauskas yra teigęs, jog komercinių laidų kūrėjai, išgirdę kritinių pastabų, bando nusimesti atsakomybę ir perduoti ją auditorijai, neva tai matyti pageidauja žmonės. Tačiau žiūrovas ir televizijų kūrėjai, anot jo, yra nevienodose galios pozicijose.

„Viskas, ką mato žiūrovas, yra režisieriaus, prodiuserių ir kūrybinės komandos sukurtas produktas, kruopščiai atfiltruotas ir atliepiantis žiūrovo lūkesčius.

Šioje laidoje pavieniai siužetai yra įspraudžiami į klasikinius miniatiūrinio veiksmo filmo rėmus – gerieji policininkai prieš niekdarius, demonstratyvus teisingumas, ryškūs personažai, nakties paslaptingumas ir grėsmė, „labai geras“ humoras ir, aišku, vertybinis moralas“, – teigė L. Kraniauskas.

Moralizuojančio užkadrinio balso savininkas yra Kauno valstybinio dramos teatro aktorius, 2015-aisiais Kauno metų menininku išrinktas Dainius Svobonas.

„Tokiam siužetui sukurti reikia labai paprastų priemonių, kurios aiškiai sudėliotų prasminius ženklus, kas yra kas, tad prisodrintos stereotipinės klišės visada veiksmingos. Jei laida yra žvilgsnis į tą „kitą, tamsiąją“ Lietuvą, kuriai nepriklauso daugelis žiūrovų ir į kurią pažvelgti galima tik vojeristiškai bei saugiai per TV ekraną, tai natūraliai susidėlioja ir personažai, jų ydos, kėslai, socialinis portretas ir veiksmo aplinka“, – tęsė L. Kraniauskas.

Sociologijos mokslų daktaras laidą „Farai“ palygino su JAV gimusiais šios laidos pirmtakais.

„Lietuviški „Farai“ skiriasi nuo daugelio amerikietiškų serialų apie policijos darbą, kur dažniau siužetinė drama neretai skleidžiasi pačios policijos nuovados viduje, santykiuose tarp pačių policininkų, jų rutinoje, o ir pats tų laidų užmanymas yra parodyti darbo kasdienybę, kuri neretai yra nuobodi, lėta, rami, neretai skęstanti popierizme.

Šios kasdienės rutinos, kuri sudaro nemenką policijos darbo dalį, mes „Faruose“ nepamatysime, nes ji nekelia jaudulio, įtampos ir, svarbiausia, nesiūlo jokio aiškaus moralo. Būtent moralas arba vertybinis pranešimas, kad ir labai grubiai surežisuotas, leidžia žiūrovui pajusti įsivaizduojamą bendrystę su policijos pareigūnais, kad jie priklauso tai pačiai bendruomenei, kuriai rūpi panašūs dalykai – saugumas, pagarba asmeniui ir turtui, teisingumas“, – tvirtino L. Kraniauskas.

Kalbėdamas apie laidos „Farai“ poveikį visuomenei, jis įžvelgė stigmatizavimo požymių ir pagražintos realybės užuomazgų.

„Atsakyti į klausimą, ar laida yra socialiai atsakinga, gan keblu. Galima būtų kaltinti laidos kūrėjus, kad laidose pernelyg dažnai niekdariais tampa socialiai pažeidžiami žmonės, gyvenantys skurde ar turintys įvairių priklausomybių, kad taip sutirštinamas stereotipinis vaizdinys, ne visada teisingas, apie tiesiogines skurdo sąsajas su nusižengimais arba kad labai vienpusiškai nušviečiamas vienas ar kitas incidentas.

Visgi tai, kas nugula į laidą, priklauso ne tik nuo potencialaus incidento sunkumo ar turinio. Laidose juk tikrai nematysime siužetų apie seksualinę prievartą, finansines machinacijas ar retsykiais pasitaikantį pačių policininkų perdėtą smurtą. Labai daug ką lemia ir tai, kaip skirtingų socialinių sluoksnių žmonės suvokia viešumą ir privatumą, nes filmuojanti kamera yra intervencija į žmogaus privatumą.

Lietuvos policija© Policija
Lietuvos policija© Policija

Jei didesnes pajamas turintys žmonės norėtų labiau saugoti savo privatumą, jie tikrai dažniau filmuojamo incidento pradiniuose etapuose perspės TV operatorius, o ir operatoriai labai greitai pajaučia, kokiose situacijose jų objektyvas gali išprovokuoti bereikalingą teisinį konfliktą. Todėl viduriniosios klasės niekdariai yra retesni tokių laidų herojai, slepiantys savo tapatybę ir garsiai besidangstantys draudimais filmuoti.

Žemesnių sluoksnių atstovai šiek tiek kitaip žiūri į jų gyvenimą įsiskverbiantį TV objektyvą. Jie nesaugo savo privatumo taip, kaip viduriniosios klasės miestiečiai ar užmiesčio gyventojai, nes dažnai jų kasdienis gyvenimas yra viešesnis, vystosi daugelio aplinkinių akiratyje. O ir pats buvimas viešumoje neretai suprantamas kaip simbolinio pranašumo demonstravimas.

Tai geriausiai iliustruotų gan kurioziški nutikimai, kaip nusižengimo – girtuokliavimo pataisos namuose ar vairavimo girtiems – tiesioginės transliacijos, nė negalvojant apie potencialias tokios viešumo pasekmes“, – teigė L. Kraniauskas.

Prodiuseriai atsitvėrė tylos siena

Policijos atstovas Ramūnas Matonis teigė tiksliai nežinantis, kaip dažnai žmonės kreipiasi dėl jų atvaizdo naudojimo laidoje „Farai“, nes jie, pasak jo, dažniausiai kreipiasi tiesiogiai į televiziją arba laidos prodiuserius.

„Nuo 2012 m. atlikto Teisės instituto tyrimo kai kurie dalykai laidoje pasikeitė, bet daugiau apie tai galėtų papasakoti laidos prodiuseriai. Sudarant sutartį su laidos kūrėjais, yra pasirašomi įsipareigojimai, kad būtų laikomasi įstatymų, o ar jų yra laikomasi, turi užtikrinti pati televizija ir prodiuseriai.

Dabar yra dengiami liudytojų, atsitiktinių žmonių ir nepilnamečių veidai. Patekimas į privačią žmonių erdvę buvo didžiausia problema, tad dabar tai galima daryti tik gavus savininko leidimą.

Kiekvienais metais prieš prasidedant naujam televizijos sezonui su prodiuseriais aptariame tam tikrus niuansus, kas mums yra svarbu. Teisiniai dalykai visuomet akcentuojami, pabrėžiama, kad jų turi būti laikomasi, ir jie (televizijos atstovai, prodiuseriai – red. past.) į tai atsižvelgia pagal galimybes.

Mūsų tikslas – parodyti, koks yra policininkų darbas, kad tai būtų realybės dokumentika. Prieš kelerius metus kalbėjomės apie tai, jog laidoje rodoma per daug žemesnio socialinio sluoksnio gyvenimo santykių, o policijos darbo – mažiau. Kartais ir sezono viduryje prodiuseriams išsakome pastabų, į kurias jie atsižvelgia. Esame sutarę, kad laidoje negali būti daugiau nei vienas tokio tipo reportažas.

Tam tikrų pastebėjimų visuomet turime, bet iš esmės tai yra jų laida, ir į jos kūrimą nelabai kišamės. Tačiau jeigu gauname skundų arba tam tikrų institucijų pastabų, mes reaguojame“, – tikino R. Matonis.

Po 2012 m. atlikto Teisės instituto tyrimo jis Seime vykusiame posėdyje teigė, jog kol bus rodoma laida „Farai“, tol šalyje neatsiras į ekstremistą Andersą Breiviką panašių asmenų.

„Gyvenk taip, kad nepapultum į „Farus“, – šypsodamasis praėjusiais metais žiniasklaidoje skelbė unikaliu televizijos projektu šią laidą pavadinęs vykdomasis prodiuseris Edgaras Navickas.

Laidos „Farai“ prodiuseris ir tokių laidų kaip „TV pagalba“, „Šok su žvaigžde!“ kūrėjas Justinas Milušauskas bei E. Navickas pasikalbėti apie jų kuriamą laidą noro nepareiškė.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite