Angle down Atgal

Ket­vir­tos sta­di­jos vėžys – jau ne mir­ties nuo­spren­dis

Ko­vo­je su vėžiu did­žiau­sia vie­nin­gai me­dikų įvar­di­ja­ma pro­ble­ma – li­ga diag­no­zuo­ja­ma per vėlai. Ta­čiau to­bulė­jan­čios me­di­ci­nos tech­no­lo­gi­jos jau leid­žia ko­vo­ti ir su ket­vir­tos sta­di­jos vėžiu, ku­ris anks­čiau bu­vo pri­ly­gi­na­mas mir­ties nuo­sprend­žiui.

Taikinių terapija – proveržis, gydant vėžį

„Onkologinių ligų gydymas keičiasi ir keičiasi, palyginti, labai sparčiai. Vien per pastaruosius keletą metų atsirado gydymo metodų, leidžiančių sustabdyti nevaldomą vėžinių ląstelių dauginimąsi tokiais atvejais, kai prieš dešimt metų tektų tik skėstelti rankomis ir taikyti simptominį gydymą, stengiantis pacientui suteikti kuo pilnavertiškesnį gyvenimą tiek, kiek leis liga“, – sako onkologas, doc. med. dr.
Vincas Urbonas.

Pasak mediko, šiuo metu jau pakankamai sėkmingai chirurginėmis ir radiologinėmis priemonėmis gydomas 1–3 stadijos vėžys. Diagnozavus ketvirtąją stadiją, kai vėžys jau išplitęs, paprastai specialistų būrį papildydavo onkologas chemoterapeutas, taikantis sisteminį gydymą. Tai buvo bene vienintelė veiksminga priemonė bandyti įveikti visame kūne išplitusias vėžio ląsteles, nors ir su pasitaikančiais nemaloniais šalutiniais gydymo reiškiniais.

„Tačiau onkologija pastaruoju metu į priekį juda tikrai milžiniškais žingsniais. Modernių vaistų prieinamumas vis dar nėra toks, kaip JAV ar daugelyje Vakarų Europos valstybių, tačiau ir su esamais moderniais onkologiniais vaistais daugeliui pacientų pavyksta sustabdyti net ir išplitusį ketvirtos stadijos vėžį“, – kalba V. Urbonas.

Susirgti gali kiekvienas

Kaip pasakoja onkologijos specialistas, susirgti vėžiu gali praktiškai visi žmonės, dėl įvairių priežasčių įvykus pokyčiams ląstelės genetinėje medžiagoje (mutacijoms), kurios lemia nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi. Šį dauginimąsi lemia tam tikros genų mutacijos, kurios „išjungia“ ląstelių dauginimosi stabdymo mechanizmą.

Paprastai būna trys pagrindinės genų mutacijos rūšys. Kalbant vaizdžiai, jei įsivaizduotume, kad genomas yra milžiniškas keturių besikartojančių tam tikra tvarka raidžių kodas, tai kai kuriais atvejais kode vieną raidę pakeičia kita, antru atveju į kodą įsiterpia viena ar kelios papildomos raidės, kurių neturėtų būti, trečiu – kai kurios raidės iš kodo iškrenta. Vienas ar keli genomo pakitimai sukelia onkologines ligas.

„Esant tam tikriems onkologiniams susirgimams, atliekant genetinius tyrimus, galime nustatyti mus dominančias mutacijas ir skirti sisteminį gydymą, vadinamąją taikinių terapiją. Tai reiškia, kad mes skiriame vaistą, kuris esant konkrečiai mutacijai neutralizuoja jos poveikį ir, vaizdžiai šnekant, išjungia nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi“, – aiškina doc. V. Urbonas.

Ilgalaikis gydymo efektas

Šiuo metu yra priešvėžinių vaistų, nukreiptų į tam tikras mutacijas, ir ši terapija yra pakankamai veiksminga. „Žinoma, kol kas nėra tokio vaisto, kuris darytų stebuklus. Net ir gavus atsaką į gydymą, dažnai vėžinės ląstelės prisitaiko prie skiriamo vaisto ir tada turime keisti skiriamus vaistus į kitus. Tačiau turime ir pozityvių pavyzdžių – kai, skiriant gydymą, turime teigiamą organizmo atsaką ir liga ne tik nustoja progresuoti, bet ir mėnesių mėnesiais neatsinaujina. Prieš dešimt metų tai prilygtų stebuklui“, – stebėjimais dalijasi doc. V. Urbonas.

Gydymo sėkmė priklauso nuo onkologinės ligos tipo bei genetinių pokyčių, stadijos, skiriamo gydymo. Bet šiuo metu rodikliai gana optimistiški – nors sergamumas vėžiu turi tendenciją didėti, tačiau mirštamumas po truputį mažėja dėl šiuo metu daugeliui prieinamo modernaus gydymo.


Parengta pagal pranešimą spaudai

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite