REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Rugpjūčio 13 d. 16:10

Keturių signatarų atminimą įamžins akcentas tvoroje

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


11840

Pasitinkant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, Šiaulių savivaldybė buvo paskelbusi konkursą sukurti meninį akcentą, skirtą keturiems 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, besimokiusiems Šiaulių gimnazijoje, įamžinti. Geriausiu pripažintas meninis akcentas – plokštės, įkomponuotos į J. Janonio gimnazijos tvorelę, su iškaltais signatarų parašais ir informaciniu tekstu.

2018-ųjų vasario 16-ąją akcento dar nebus

Konkursui buvo pateikti 7 darbai, tačiau vienas jų eliminuotas, nes neatitiko konkurso sąlygų.

Pirmoji vieta atiteko meniniam akcentui J. Janonio gimnazijos tvorelėje. Projekto idėjos aiškinamajame rašte siūloma eksponuoti signatarų parašus, mat parašai yra simbolinis ženklas, apibrėžiantis asmenybių svarbą ir reikšmę Lietuvai.

Siūlomas kuklus, demokratiškas ir atviras visuomenei akcentas, integruotas į tvorą, kuri yra neatsiejama J. Janonio gimnazijos dalis. Vieta bus puikiai matoma ir visuomenei, ir gimnazistams.

Iš šviesaus granito siūloma pagaminti plokštes, kuriose bus iš spalvotojo metalo išlieti arba granite iškalti originalūs signatarų parašai. Vienas vidurinių akmens elementų numatomas platesnis, ten bus vieta nerūdijančio plieno plokštei su informaciniu tekstu apie keturis signatarus.

Antroji vieta atiteko skulptūrai „Mokinys“, trečia – „Sielų buveinei“.

Vertinimo komisijai vadovavo Šiaulių miesto vicemeras Domas Griškevičius. Komisijos nariais buvo Savivaldybės vyriausioji architektė Rasa Budrytė, vyr. specialistas Dalius Puzinas. Taip pat pasitelkti ir Seimo narys Stasys Tumėnas,
J. Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis, Architektų sąjungos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė, ŠU Dailės galerijos vadovas Kornelijus Užuotas, Panevėžio vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, skulptorė Dalia Matulaitė.

Konkursui pateikti darbai yra demonstruojami J. Janonio gimnazijos muziejuje, tačiau jų autoriai neatskleidžiami. Šiuo metu vokai su informacija apie nugalėtojus atiduoti pirkimo komisijai, kuri turės įvertinti, ar idėjų teikėjai atitinka kvalifikacinius reikalavimus.

Pirmojo meninio akcento autoriui atiteks 2 000 Eur premija, antrojo – 1 500 Eur, trečiojo – 1 000 Eur premija.

Meniniam akcentui statyti numatoma skirti apie 24 tūkst. Eur, tačiau aiškėja, kad Nepriklausomybės 100-mečiui – kitų metų vasario 16-ajai – akcentas J. Janonio gimnazijos tvoroje dar neatsiras. Vicemeras D. Griškevičius teigė, kad nebus prisirišama prie datos: „Valstybės šimtmetį minėsime visus metus.“

berlyne-surastas-vasario-16.jpg

Politinę veiklą pradėjo dar būdami moksleiviai

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Visi signatarai – XIX a. antroje pusėje suklestėjusio lietuvių tautinio Atgimimo veikėjai, daugelis jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame buvo atvirai svarstoma, jog Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link.

Daugelis signatarų buvo ir 1907 m. įkurtos Lietuvos mokslo draugijos, tapusios Mokslų akademijos pirmtake, nariais. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, beveik visi signatarai buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti nariai ar vadovai. Pradėjus steigti lietuviškas mokyklas ne vienas signataras rengė lietuviškus vadovėlius.

Daugelis signatarų politinę veiklą pradėjo dar būdami moksleiviai slaptuose lietuvių moksleivių būreliuose ar dalyvaudami moksleivių protesto akcijose, nukreiptose prieš prievartinį lietuvių moksleivių dalyvavimą stačiatikių pamaldose ar vertimą melstis rusų kalba.

Už tokias akcijas iš gimnazijų buvo laikinai pašalinti Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, už lietuvišką veiklą pašalintas Mykolas Biržiška, persekiojamas Jonas Vileišis.

Gimnazijos, išugdžiusios signatarus

Nepriklausomybės akto signataras Steponas Kairys knygoje „Lietuva budo“ apie Šiaulių gimnaziją rašė: „Ji įliejo į mūsų tautos organizmą naujų savų jėgų, kurios bundančiai tautai buvo mielės ir kurios pačios veikiai įsijungė į tautinį lietuvių sąjūdį. Ir jei dabar tektų bešališkai pasisakyti, kuri tuomet Lietuvoje buvusių gimnazijų daugiau padarė, kad paruoštų savo inteligentijos, nepriklausomos Lietuvos kovotojų ir kūrėjų, kažin ar Šiaulių gimnazijai nepriklausytų viena pirmųjų vietų.“

Marijampolės gimnazija:

Saliamonas Banaitis,

Jonas Basanavičius,

Pranas Dovydaitis (eksternu),

Petras Klimas,

Justinas Staugaitis.

Šiaulių gimnazija:

Mykolas Biržiška,

Steponas Kairys,

Alfonsas Petrulis,

Jonas Vileišis.

Mintaujos (Jelgavos) gimnazija:

Kazys Bizauskas,

Vladas Mironas,

Antanas Smetona,

Jonas Smilgevičius.

Liepojos gimnazija:

Stanislovas Narutavičius,

Jonas Smilgevičius (vėliau perėjo į Mintaujos gimnaziją),

Aleksandras Stulginskis.

Palangos progimnazija:

Jurgis Šaulys,

Kazimieras Steponas Šaulys.

Tartu gimnazija –

Jokūbas Šernas.

Yra žinių, kad Jonas Vailokaitis abitūros egzaminus išlaikė savarankiškai pasirengęs, o Donatas Malinauskas vidurinį išsilavinimą įgijo Vilniuje ir Minske.

Signatarų specialybės ir profesijos

Iš dvidešimties signatarų aukštuosius mokslus buvo baigę devyniolika (Saliamonas Banaitis buvo baigęs buhalterijos ir komercijos kursus Peterburge).

Maskvos universitetą buvo baigę penki signatarai, Peterburgo universitetą – keturi, Peterburgo institutus – du. Peterburgo dvasinėje akademijoje studijavo keturi signatarai, kiti aukštuosius išsilavinimus įgijo Austrijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.

Daugiausia signatarų buvo teisininkų – septyni (S. Narutavičius,
J. Šernas, P. Dovydaitis, M. Biržiška, A. Smetona, K. Bizauskas, J. Vileišis). Ne mažiau populiarūs buvo kunigai – keturi (V. Mironas, A. Petrulis, J. Staugaitis, K. Šaulys).

Tarp signatarų buvo du agronomai (A. Stulginskis, D. Malinauskas), du finansininkai (J. Šaulys ir J. Vailokaitis), istorikas (P. Klimas), medikas (J. Basanavičius), ekonomistas (J. Smilgevičius) ir inžinierius technologas (S. Kairys).

SRTF logo



REDAKCIJA REKOMENDUOJA