Angle down Atgal

Keturių darbo dienų savaitė Lietuvoje – realybė ar utopija?

Kai kuriose Europos valstybėse įmonės masiškai taiko keturių dienų darbo savaitės praktiką. Ši tendencija pastebima Olandijoje, o Didžiojoje Britanijoje Leiboristų partija visai neseniai pažadėjo gyventojams, kad šie jau visai greitai mažiau laiko praleis darbo vietoje ir gaus papildomą poilsio dieną. Lietuvoje keturias dienas per savaitę kol kas dirba nedažnas.

Europos įmonės eksperimentuoja su trumpesnėmis darbo valandomis. Daugelis tyrimų atskleidė, kad mažiau valandų darbo vietoje praleidžiantys žmonės yra produktyvesni, iniciatyvesni ir lojalesni kompanijai. Galėtume spėti, kad tokias išvadas darbdaviai padarė sužinoję, kad dažniausiai eilinis darbuotojas susitvarko su visu darbo krūviu per 5 valandas, nors fiziškai visą likusį laiką irgi praleidžia biure. Apie šiuos rezultatus atskleidusį tyrimą neseniai rašė „Reuters“.

Viena vertus, lankstesnės darbo valandos, dėl kurių dar padidėtų ir našumas, galimai pagerintų organizacinį klimatą ir suteiktų darbuotojams daugiau laisvo laiko. Jie galėtų jaustis labiau pailsėję ir laimingesni. Turėtų sumažėti ir darbuotojų patiriamas streso lygis.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Ekonomistai teigia, kad galimybę keturias, o ne penkias dienas praleisti darbe mums suteiks robotizacija. Automatizacija galimai sumažins kai kurių profesijų specialistų darbo krūvį, o kartu sukurs ir nelygybę. Sunku įsivaizduoti, bet prieš šimtą metų mums įprasta darbo savaitė eiliniam žmogui galėjo pasirodyti tikras rojus. Pirmasis tik 40 valandų savo įmonėje leido dirbti Henris Fordas, tai įvyko trečiajame praeito amžiaus dešimtmetyje.

Keturių dienų darbo savaitės idėją galimai palaikytų psichologai, kurie ragina atkreipti dėmesį į perdegimo darbo vietoje problemą ir būtiną balansą gyvenime. Net Japonijoje, kur darbo kultas yra giliai įsišaknijęs į visuomenės pasąmonę, vyriausybė stengiasi skatinti bendroves judėti krūvio mažinimo link. Lietuva, kurioje palyginus su kitomos Europos šalimis yra pernelyg daug depresija sergančių žmonių, irgi galėtų atkreipti dėmesį į streso lygio mažinimą. Tik ar mūsų ekonomika tai pakeltų? Į daugelį kylančių klausimų atsakė Alfa.lt pašnekovai ekonomistai, išanalizavę galimybę ir Lietuvai sumažinti darbuotojų krūvį.

Abejoja, ar lietuviams tai aktualu

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Romas Lazutka abejoja, ar Lietuvoje žmonės pasiryžtų dirbti trumpiau. Pasak jo, tarp gyventojų dominuoja vertybė daugiau uždirbti. Lygiai taip pat ši idėja vargu ar pritaptų JAV – ten vyrauja azartas sukaupti didesnį kapitalą, o ir atlyginimai yra daug didesni.

Profesoriaus teigimu, ekonominiu atžvilgiu stipresnėse Europos šalyse žmonės gali sau leisti ilgiau ilsėtis, o moterys lengviau suderina darbą ir šeimos rūpesčius, nes daugiau uždirba. Pasak R. Lazutkos, įmonės nemoka tokio pat atlyginimo kaip už penkias dienas – darbuotojų tiesiog yra daugiau ir jie keičiasi pamainomis.

„Iš skurdo neseniai išsilaisvinusiose Azijos šalyse žmonės nori kuo daugiau dirbti, kad pagerintų savo padėtį. Didžiąja dalimi trumpesnis laikas, praleistas darbe, yra žmonių apsisprendimo reikalas, o ne įmonių“, – teigė ekonomistas ir pridūrė, kad dirbti trumpiau mūsų šalyje dažniausiai renkasi didesnes pajamas už paslaugas gaunantys žmonės: konsultantai, psichologai, advokatai.

R. Lazutka© Ieva Budzeikaitė
R. Lazutka© Ieva Budzeikaitė

Lazutka pasakojo, kad ekonomistai nuo Jonho Keynes’o laikų prognozavo, jog darbo našumas turėtų kilti taip smarkiai, kad daugelis kvalifikuotų specialistų biuruose galėtų praleisti tik 4, o ne 40 valandų per savaitę.

„Jis klydo, nes manė, kad vartojimas taip pat išliktų toks, koks buvo tais laikais. Dabar visiems reikia mobiliojo telefono, kompiuterio, automobilio, kitų prekių ir paslaugų. Lietuvos pajamos vienam gyventojui, palyginus su tuo, kas buvo prieš stojimą į ES, beveik padvigubėjo, bet tai nereiškia, kad šiandien mes vartojame tiek pat“, – tvirtino R. Lazutka.

Trumpesnės valandos – nauda ekologijai

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis teigė, kad šiuo metu idėja trumpinti darbo laiką būtų gana aktuali dėl klimato krizės.

„Ekonomistai siūlo trumpinti žmonių darbo valandas dėl to, kad mūsų planeta pradeda atsiremti į savo biofizines ribas. Matome klimato kaitą, resursų trūkumą energetikai. Tai, kad ekonomikos gali augti eksponentiškai, yra visiška utopija, nes Žemė turi ribotus išteklius“, – kalbėjo pašnekovas.

R. Kuodžio teigimu, ekonomistai jau kelis dešimtmečius siūlo stabilizuoti išsivysčiusių šalių gamybos lygius: „Reikėtų stabilizuoti gamybą atitinkamai trumpinant darbo laiką.“

Pasak jo, robotizacija nepadės kovoti su ekologijos krize – resursų gali būti sunaudojama tiek pat ar dar daugiau.

Raimondas Kuodis© Edvard Blaževič
Raimondas Kuodis© Edvard Blaževič

Be to, anot profesoriaus, Skandinavijoje, kur buvo nemažai eksperimentuojama su darbo valandų trumpinimu, prieita išvada, jog našumas dėl to nedaug nukenčia – žmonės padaro tiek pat, tik per trumpesnį laiką. Vakarų prioriteras turėtų būti ekologija, o ne konkurencingumo varžybos su Azija – „reikėtų mąstyti šiek tiek globaliau“.

Dėl situacijos Lietuvoje R. Kuodis nedaugiažodžiavo: „Dėl to, ar pakeitimus įvesti įmanoma, juk panaši analogija yra su šventinėmis dienomis. Ekonomika gana lengvai prisitaiko prie panašių pokyčių. Didelio skirtumo, ar žmogus apsipirks pirmadienį, ar sekmadienį, nėra.“

Lietuva, pasak pašnekovo, pagal darbo ir laisvalaikio balansą atrodo pakankamai europietiška. Eksperimentai turi būti pamatuoti, bet pradėti mąstyti šia kryptimi, profesoriaus teigimu, tikrai verta.

Paslaugų sektorius nėra toks išvystytas

Savo mintimis apie šias perpektyvas pasidalijo ir Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas. Pašnekovas priminė, kad Lietuvoje pramonės sektoriuje dirba nemaža žmonių dalis, o jeigu šioje sferoje būtų bandoma trumpinti darbo valandas, reikėtų didinti darbuotojų skaičių.

„Manau, kad Lietuvai būti lydere šiuo klausimu nederėtų. Eksperimentuoti su mažesne nei 40 val. darbo savaite kol kas negalime. Pripažinkime, kad mūsų ekonomika dar nesitransformavo į tokią, kokią turi šalys, kuriose bandoma trumpinti darbo valandas“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak ekonomisto, Europoje yra šalių, kuriose standartinė darbo savaitė yra trumpesnė (mažiausiai – 35 val.), bet mes atsisakyti vienos darbo dienos kol kas galimybės neturime.

Tadas Povilauskas© Organizatoriai
Tadas Povilauskas© Organizatoriai

Lengviausia judėti tokių pokyčių link tose šalyse, kurių ekonominėje struktūroje yra didesnė paslaugų sektoriaus dalis, kur žmonės dirba labiau projektinį darbą, o gamyba perkelta į užsienį.

Kaip pavyzdį T. Povilauskas paminėjo šiaurės šalis, kuriose pramonės nebėra tiek daug, iš šios šakos likę tik dizainas, marketingas, maketavimas. Tiesa, šie darbai yra paslauginiai ir juos galima paversti lankstesniais laiko klausimu: „Galbūt trumpinant darbo valandas tokių profesijų atstovų produktyvumas ir padidėtų – žmonės būtų mažiau blaškomi, jeigu turėtų ribotą laiką užduotims atlikti.“

„Jeigu žmonės nenorės dirbti mažiau, t. y. 30 ar 35 valandas, jie turės dirbti viršvalandžius. Tai kainuotų darbdaviui ir tikriausiai neatneštų didelės naudos“, – svarstė pašnekovas ir pridūrė, kad pramonė Lietuvoje kuria daugiau nei 20 proc. BVP, taip pat turime nemažą transporto sektorių, kuriame pereiti prie trumpesnės darbo savaitės būtų netikslinga, nes šių darbuotojų grafikas, kaip šypsodamasis sakė pašnekovas, ir taip yra pakankamai lankstus.

„Darbas turi būti atliktas“

T. Povilausko žodžiais, statybų sektoriuje taip pat būtų sunkiai įsivaizduojama trumpesnė darbo savaitė: „Šių įmonių vadovai susiduria su situacija, kai darbas turi būti atliktas, o jeigu darbuotojų valandos trumpės, reikės paprasčiausiai samdyti daugiau žmonių tam tikram objektui pastatyti.“

CITATA:Lietuvoje kiekvienais metais paslaugų sektoriaus dalis didėja. Tai teigiamas požymis, kuris nulemia didėjantį lankstumą darbe.

SEB vyriausiasis ekonomistas teigė, kad Lietuvoje kiekvienais metais paslaugų sektoriaus dalis didėja. Tai teigiamas požymis, kuris, pasak jo, nulemia didėjantį lankstumą darbe. Labiausiai šie pokyčiai pastebimi Vilniaus mieste, o kitur – jeigu žmonės mažiau dirbtų, jie tiesiog uždirbtų mažiau.

Yra ir kultūrinių Lietuvos piliečių ir darbo emigrantų skirtumų.

„Kai atvažiuoja dirbti žmonės iš Ukrainos ar kitų šalių, pastebime, kad jie dirba net ne penkias, bet šešias darbo dienas, nes jų tikslas yra kuo daugiau per tam tikrą laikotarpį uždirbti pinigų“, – pasakojo T. Polivauskas. Jo žodžiais, darbo savaitės trumpinimas pagal tokį scenarijų šalies piliečius padarytų mažiau konkurencingus darbo rinkoje.

Lietuviai, pasak pašnekovo, nedirba mažiau nei kiti ES piliečiai.

„Mūsų šalyje darbas viršvalandžiais yra apmokestinamas didesniais tarifais. Jeigu dauguma dirbs tik 4 darbo dienas, kas dirbs likusį laiką?“ – svarstė jis. Ekonomisto teigimu, šį principą būtų labai sudėtinga pritaikyti visai ekonomikai.

Bandyti eksperimentuoti, anot T. Povilausko, gali atskiros įmonės, o remiantis šiais rezultatais galima bus svarstyti, ar nuo „mikro“ lygio galima pereiti prie „makro“. Pašnekovas teigė, kad yra daug sėkmingų pavyzdžių, kai kūrybiniai ir projektiniai darbai atliekami greičiau ir už tą pačią algą.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite