Angle down Atgal

Keisti skaičiai: šalies keliuose mažėja žuvusiųjų, bet daugėja eismo įvykių ir sužeistųjų

Lyginant praėjusių ir šių metų tą patį laikotarpį šalyje ženkliai augo eismo įvykių ir juose sužeistų žmonių skaičius.

Alfa.lt nuotr.
Alfa.lt nuotr.

Prieš dvejus metus Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys tvirtino, jog karas keliuose baigėsi, tačiau, pažvelgus į statistinius duomenis, kyla klausimas, kodėl eismo įvykiuose žūva vis mažiau žmonių, kai autoįvykių ir sužeistųjų skaičius keliuose auga.

Šiemet iki rugpjūčio 18 d. Lietuvoje buvo užfiksuota 2030 eismo įvykių, o tai yra 14,6 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Sužeistų žmonių skaičius šiemet augo net 19,7 proc. (2471 sužeistasis), o keliuose šiemet žuvo 104 žmonės, tai yra 7,1 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis paaiškino tokių statistinių duomenų priežastis.

„Tiek policijos pareigūnų duomenimis, tiek bendraujant su medikais, pastebima, jog vis dažniau įvykus nežymiam eismo įvykiui yra kviečiama greitoji pagalba, jeigu yra bent mažiausias nusiskundimas sveikata. Tai susiję ir su draudiminiais dalykais, ir su tam tikrais neaiškumais, pavyzdžiui, jeigu žmogui maudžia kažkurią kūno dalį, iš karto kviečiama greitoji pagalba.

Tačiau yra tam tikra dalis sunkių sužeidimų, po kurių žmonės lieka neįgalūs. Tokie ir kiti sudėtingi sužeidimai turėtų būti ypač detaliai nagrinėjami. Negalime matyti realaus vaizdo, kaip keičiasi sužeistųjų skaičius, nes neturime aiškaus traumų suskirstymo ir tikslių duomenų.

„ Žiūrint į kitas šalis, pavyzdžiui, visoje Vakarų Europoje yra reitinguojami į sužeidimo lygius, ir tuomet yra aiškus vaizdas. Dabar pas mus tai lieka spėlionių lygmenyje, ir tai mus neramina.
– V. Pumputis

Žiūrint į kitas šalis, pavyzdžiui, visoje Vakarų Europoje yra reitinguojami į sužeidimo lygius, ir tuomet yra aiškus vaizdas. Dabar pas mus tai lieka spėlionių lygmenyje, ir tai mus neramina.

Tam, kad būtų aiškus suskirstymas, Susisiekimo ministerija yra pateikusi Saugaus eismo gerinimo planą, kuriame numatyta priemonė skirstyti sužeidimus į atitinkamus lygius – lengvas, vidutinis, sunkus ir labai sunkus. Tuomet turėsime realų vaizdą“, – teigė V. Pumputis.

Kalbėdamas apie šių metų eismo įvykių braižą, saugaus eismo specialistas tvirtino, jog eismo įvykių dažniau įvyksta mažesnės reikšmės rajoniniuose keliuose, kur eismas nėra intensyvus.

„Vairuotojai turėtų būti ypač atidūs, nes, jeigu kelias mažesnės reikšmės, tai nereiškia, jog galima važiuoti taip, kaip nori, net jeigu atrodo, kad aplink automobilių nėra. Tų rajoninių kelių būklė yra prastesnė ir automobilį suvaldyti būna sunkiau, ypač jeigu vairuotojas neįvertina aplinkybių“, – sakė V. Pumputis.

Anot jo, pastaraisiais metais bendrai gerėjančią avaringumo keliuose būklę lėmė keli aspektai, tačiau žymių eismo įvykių prevencijos finansavimo pokyčių, anot V. Pumpučio, nebuvo.

„Kalbant apie finansavimą, nebuvo ženklaus lūžio ir padidėjimo. Jis išliko panašaus lygmens, tik galbūt kelių rengimo sektoriui buvo skiriama kiek daugiau lėšų – sankryžoms rekonstruoti, avaringiems ruožams remontuoti.

Reikia vertinti visų institucijų pastangas. Pavyzdžiui, policijos pareigūnai kiekvieną savaitgalį organizuoja reidus dėl neblaivumo, taip pat greičio kontrolės akcijas. Daug duoda ir švietėjiška veikla, kiekvienas įvykis yra išnarpliojamas žiniasklaidos priemonių, ir eismo dalyvių pasąmonėje atsiranda supratimas, kad tai yra didesnė rizika ir kad neverta išsišokti, verčiau kelyje elgtis atsargiau.

Kalbant apie supratimą, požiūris keičiasi. Agresyvių vairuotojų mažėja. Formuojasi nuomonė, jog agresyvus vairuotojas turi vidinių problemų ir jis nesusitvarko su savimi. Dėl to jis kelyje įgauna atstumtojo etiketę ir tai duoda teigiamą efektą – jeigu nori, kad tave gerbtų, tai gerbk kitus.

Keičiasi ir požiūris į pėsčiuosius. Vis mažiau atvejų, kai perėjose partrenkiami žmonės, o vairuotojai vis dažniau prie jų sustoja. Tam įtaką turėjo ir teisės aktų pakeitimai, kad reikia sulėtinti greitį prieš perėjas ir praleisti pėsčiuosius“, – teigė V. Pumputis.

Paklausus, dėl kokių pažeidimų keliuose dažniausiai įvyksta nelaimės, jis įvardijo per pastaruosius metus išryškėjusią tendenciją ir pagrindines eismo įvykių priežastis.

„Dažniausiai skaudūs eismo įvykiai įvyksta tuomet, kai to mažiausiai tikimasi ir padaroma šiurkščių klaidų. Policija pastebi, jog vairuotojas galvoja, kad pažeis taisykles ir nieko nenutiks, bet kartais tai atsisuka prieš jį patį.

Per pastaruosius mėnesius išryškėjo tendencija, kad vos ne pusė eismo įvykių įvyksta dėl leistino greičio viršijimo. 47 proc. eismo įvykių šiemet įvyko dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo arba greičio viršijimo. Antra priežastis – pėsčiųjų nepraleidimas perėjose ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas (18 proc.). Įvykus eismo įvykiui pėsčiųjų perėjoje, net 95 proc. atvejų kalti būna automobilių vairuotojai. Trečioji priežastis – skaudžiausia ir daugiausia aukų pareikalaujanti – tai išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą arba lenkimo pažeidimai“, – tvirtino V. Pumputis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktame atsakyme teigiama, jog „operuoti“ žodžių junginiu „karas keliuose“ yra mažiausiai neatsakinga. LKPT pateikė ir pakomentavo statistiką, kaip bėgant metams keitėsi situacija šalies keliuose.

„Karas keliuose“ – vaizdinis eismo situacijos apibūdinimas, pradėtas naudoti 2006-ųjų pabaigoje, kuomet tragiškų eismo įvykių metu per vieną savaitgalį žuvo net 16 žmonių. Nuo to laiko situacija pasikeitė neatpažįstamai.

Nuo 2006 metų, per daugiau nei dešimtmetį, eismo įvykių šalies keliuose skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę (55,6 proc.,) t. y., įvyko net 3 663 eismo įvykiais, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės, mažiau. Sužeistų žmonių skaičius sumažintas kone iki 60 proc. (58,9 proc.), o kalbant apie eismo dalyvius – sužeista beveik 4,9 tūkst. žmonių mažiau (sužeistųjų skaičiaus skirtumas – 4 863). Šalies keliuose žuvusių žmonių skaičius sumažėjo 77,23 proc. – tai reiškia, kad žuvo daugiau kaip pusė tūkstančio žmonių mažiau, išsaugotos 587 žmonių gyvybės).

Pastaruoju metu eismo įvykių, juose sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius mažėjimas ilgainiui sulėtėjo, tokia tendencija stebima visoje Europoje. Palyginti pastaruosius kelerius metus, eismo įvykių ir juose sužeistų žmonių skaičius kinta nedaug, o žuvusiųjų skaičius nuosekliai mažėja.

Einamojo laikotarpio palyginimas nėra objektyvi informacija, kurią būtų galima vertinti kaip esminį eismo saugumo kokybės rodiklį. Dar kartą akcentuotina, kad žiniasklaidai (ir visuomenei) pateikiama pirminė informacija apie eismo įvykius, kuriuose galbūt nukentėjo žmonės. Ši statistinė informacija yra kintamo pobūdžio, ji periodiškai (nuolat) tikslinama ir objektyviai gali būtivertinama tik po tam tikro laiko, paskelbus galutinę patikslintą oficialiąją informaciją apie įskaitinius eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės (tokių įvykių tyrimai gali trukti gana ilgai, tam tikrais atvejais tyrimų laiką skaičiuojant metais)“, – paaiškino LKTP.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite