Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu 2021-uosius metus paskelbė Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. 1791 m. paskelbta Gegužės 3-osios Konstitucija – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje (po JAV) rašytinė Konstitucija. Tarp šio dokumento iniciatorių buvo paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, švietėjas ir publicistas Hugo Kolontajus, kiti Abiejų Tautų Respublikos didikai. Konstituciją rėmė ir Motiejus Biržiška, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Mykolo Biržiškos protėvis.

Šis dokumentas pradėjo moderniai suprantamo parlamentarizmo ir politinės minties tradiciją Lenkijoje ir Lietuvoje. Terminas „tauta“ Konstitucijoje nusako ne vien tik „bajorų tautą“ – tautos dalimi įvardijami ir miestiečiai. Konstitucijoje įvardinama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja. Ne monarchas su kariuomene, bet kiekvienas valstybės pilietis privalo ginti savo tautos laisvę. 1791 m. spalio 20 dieną priimtas esminis Konstitucijos papildinys – „Abiejų Tautų tarpusavio įžadas“ parodė, kad anuometinė Lietuvos visuomenė išsaugojo šalies istorinio atskirumo ir politinio savarankiškumo tradiciją. Įžade nurodoma, jog pagrindinėse bendrose vykdomosios valdžios institucijose Lenkija ir LDK turės po lygiai narių, o institucijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai.

Konstitucija, išversta ir į lietuvių kalbą, tapo pirmuoju politiniu ir teisiniu dokumentu lietuvių kalba.

Parodą sukūrė Lenkijos istorijos muziejus ir Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudami su Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijomis.