Angle down Atgal

Kėdainiai apdovanoti „Auksine Krivūle“

Jau šešioliktus metus surengti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“.

2021 metų „Auksinių krivūlių“ laureatų apdovanojimo ceremonija šiemet vyko Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre.

Apdovanojimus tradiciškai teikė visų šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai.

Džiugu, jog šįkart kėdainiečiai neliko nepastebėti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Kėdainių rajono savivaldybę apdovanojo „Už turizmo paslaugų įvairovę ir inovatyvumą“. 

 Ne kartą paminėta, kad Krivūlė – ne tik išmintingo valdymo, bet ir bendruomenės sutelkimo simbolis, ji buvo perduodama iš rankų į rankas, kol žmonės sužinodavo apie rengiamą sueigą. Tad Krivūlės ženklu norima išlaikyti šią bendruomeniškumo prasmę.

Atsiėmęs garbingą apdovanojimą Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis sakė: „Šis mūsų pastebėjimas yra ir didelis įvertinimas, ir atsakomybė. Kėdainiai tikrai turi kuo pasigirti – tai ir didingųjų Radvilų palikimas, galimybė pajusti  Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo Milošo gimtinės Šeteniuose magiškąją aurą, malonumas mėgautis ramybės dvasia Paberžės sakralinio paveldo komplekse. Kėdainiečiai didžiuojasi unikaliu senamiesčiu, jo architektūra. Dažnam svečiui didelį įspūdį palieka įvairių tautų ir kultūrų pėdsakai. Juk mūsų mieste puikiai sugyveno lietuviai, lenkai, žydai, škotai, vokiečiai, rusai. Turime ne tik žmogaus rankomis sukurtų kūrinių, bet ir gamtos turtų – Bakainių piliakalnį, Mikalojaus Daukšos ąžuolą, tūkstančiu magnolijų garsėjantį Skinderiškio parką.  Esame pats šalies centras ir tai žymi Lietuvos geografinio vidurio ženklas.

O kur dar garsūs mūsų kultūros renginiai: festivalis „Broma Jazz“, projekto „Radviliada“ renginiai, įvairios edukacijos, koncertai, susibėgimai.

Gal kartais mes patys, kėdainiečiai, ir nebematome to, kas maloniai nustebina atvykusius į mūsų kraštą žmones.

O šis įvertinimas svarbus ir tuo, kad dar labiau populiarintume savo kraštą. Juolab, kad kitąmet Kėdainiai minės labai gražų jubiliejų – 650 metų gimtadienį.

Tad gavę tokį pripažinimą, dar labiau stengsimės garsinti Kėdainius.

Ir kviečiu visus kuo dažniau užsukti į Kėdainius – pasižvalgyti, pasivaikščioti, pažinti mūsų miesto istoriją, paskanauti gardžių vaišių.“

Atrodo karantinas kiek pakoregavo gyvenimus, bet noro keliauti ir plėsti akiračius nesustabdė.

Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro fiksuojama statistika gana įspūdinga. Vien ši įstaiga per tris šių metų ketvirčius surengė apie 150 ekskursijų. Be smalsių, keliauti mėgstančių tautiečių, sulaukta turistų iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Estijos, Italijos, Olandijos, Portugalijos, Rumunijos, Norvegijos, Belgijos, Rusijos.

Turistų lankomiausi objektai Kėdainių krašte: Evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, Evangelikų liuteronų bažnyčia, Šviesioji gimnazija, Minaretas, Mikalojaus Daukšos ąžuolas, Bakainių piliakalnis, Lietuvos geografinis vidurys, Česlovo Milošo tėviškė, 1863 m. sukilimo muziejus ir Paberžės sakralinio paveldo kompleksas, Skinderiškio parkas.

Su savo išskirtiniu, patraukliu ir vertingu kultūriniu ir istoriniu paveldu, gastronominiais produktais, pažintinėmis, kulinarinėmis, sporto bei kultūros šventėmis ir festivaliais Kėdainiai stabiliai, nuosekliai ir užtikrintai įsitvirtina Lietuvos turizmo žemėlapyje. Nuolat investuojama į paveldo objektų išsaugojimą, aktualizavimą ir pritaikymą lankytojams. Siekiama, kad miestas būtų jaukus ir patogus ir svečiams, ir gyventojams. Europietiškas senamiestis su turtinga istorija, kuri dažnai pristatoma TV laidose, sulaukia vis daugiau smalsių lankytojų. Kitąmet Kėdainiai minės 650 metų! Išskirtinumas — daugiakultūrė istorija.

Čia gyveno šešios tautos, palikusios savo pėdsaką: išliko škotiškų, žydiškų, rusiškų, lenkiškų, vokiškų ženklų. Kėdainių savitumą atspindi ir gastronominiai, tradiciniai bei inovatyvūs, produktai: paragausite žydų valgių, škotiško hagio, Radvilų troškinį. Ir, be abejo, agurkiniai produktai: agurkų ledai, midus, agurkų džemas ar saldainiai. Itin aktyvus Kėdainių krašto muziejus. Dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, muziejininkai vykdė mokslinius tyrimus renesansinėje Evangelikų reformatų bažnyčioje, vadinamoje Radvilų nekropoliu, buvo restauruoti Radvilų sarkofagai, atnaujinta kripta, parengta informacija šiuolaikinių technologijų pagalba lankytojams, sukurti filmai.

Muziejuje įrengtos naujos interaktyvios ekspozicijos, viena iš jų ‒ pasaulinio garso asmenybei, kilusiai iš Kėdainių r., Nobelio literatūros  premijos laureatui Č. Milošui. Kėdainių krašto muziejus organizavo kultūros ir istorijos festivalį „Radviliada“, tarptautinį Česlovo Milošo festivalį, konferencijų ir seminarų. Kėdainių krašto muziejus kitais metais minės gražią sukaktį — 100 metų!

Tęsiama agurkų šventės tradicija. Jau kelinti metai day.lt liepos 14 d. skelbiama kaip Agurkų diena ir Kėdainiai kviečia švęsti Agurkų dieną: nuo ankstyvo ryto senamiestyje nemokamos degustacijos, koncertai, prekyba, plaukimai vytine „Vėtra“. Nuo birželio iki rugsėjo tęsiasi Tarptautinis Paberžės festivalis, skirtas Tėvo Stanislovo atminimui. Vyko miesto šventė, dainuojamosios poezijos festivalis „Ant Nevėžio kranto“. Kas antri metai organizuojamas džiazo festivalis „Broma Jazz“.

Šiemet charizmatiškąjį senamiestį sudrebino Lietuvos dviračių žiedinių lenktynių (kriteriumo) čempionatas ir mėgėjų varžybos Kėdainių senamiestyje! Į miestą įžengė paspirtukai ,,Bolt"!

Šį sezoną toliau buvo vykdomi plaukimai vytine ,,Vėtra", o Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras visą vasarą ir rugsėjį kvietė į nemokamas ekskursijas. Nauji turistiniai produktai: su žydų kultūros edukacija ir degustacija labai sėkmingai startavo Krakių bendruomenės svetainė. Startinė Kėdainių pozicija lyginant su kitomis Lietuvos vietovėmis buvo itin nepalanki: jei nuo senų laikų daug vietovių lankomos taip turistinės, su jų ežerais, gamta, tai Kėdainių įvaizdis turistiniame kontekste buvo neigiamas: pramonės, karinių objektų ir agurkininkų miestas. Bet Kėdainiai rankų nenuleido, kantriai dirbo ir bjaurusis ančiukas virto įspūdinga gulbe LT turizmo jūroje!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite