Angle down Atgal

Kauno gimtadienio šventė iš Senamiesčio keliasi į kauniečių kiemus

Planuota Kauno gimtadienio trijų dienų šventė, nors ją ir mėgino pandemija sužlugdyti, vis dėlto įvyks. Ir gal net masiškesnė nei ankstesniais metais, kai kauniečiai švęsdavo dideliais būriais sugužėję į Senamiestį.

Karantinas nesukliudys deramai atšvęsti 612-ąjį miesto gimtadienį, skelbia Kauno miesto savivaldybė, numačiusi jungtinę kultūrinę dovaną. Gegužės 23-iąją, tikimasi, šventinės iniciatyvos turės galimybių pasireikšti daugiabučių kiemuose, gyvenamųjų namų gatvelėse bei virtualioje erdvėje. Saugios bendruomeniškos vakarienės kvies ir Laisvės alėjoje veikiančios kavinės bei restoranai.

„Visada sakau, kad ne kažkas kitas, o mes visi bendromis pastangomis kuriame savo miestą. Tad šįkart siūlau prisidėti ir ruošiant Kauno gimtadienį, kad visiems būtų gera jį švęsti. Dalinkitės žinia su kaimynais, bičiuliais, artimaisiais. 612 metų – solidi sukaktis, todėl kviečiu ją paminėti skambiai, drauge sukuriant ypatingą šventinę atmosferą“, – kreipdamasis į kauniečius kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Artėjančio miesto gimtadienio programa, pasak savivaldybės atstovės Urtės Povilaitytės, ypatinga, kadangi šiemet ją kuria gausybė Kauno kultūros įstaigų. Tarp jų – šokio bei muzikos kolektyvai, Kauno miesto simfoninis orkestras, savivaldybės įsteigta Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, kino centras „Romuva“, miesto teatrai, muziejai bei viską koordinuojanti „Kaunas 2022“ komanda. Naująją renginio koncepciją aiškiai apibrėžia ir šiųmečio Kauno gimtadienio šūkis: „Kiemai atsidaro, miestas švenčia!“.

Pasak šiemetinį Kauno gimtadienį koordinuojančios įstaigos „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, tokia šventė, kai susijungia miesto kultūros ir verslo įstaigos, kūrėjai, aktyviai dalyvauja bei šventę kuria bendruomenės nariai, kaimynai ir patys miestiečiai, – atspindi pagrindines Europos kultūros sostinės, kuria Kaunas taps jau netrukus – 2022-aisiais – vertybes: bendruomeniškumą ir bendrą kūrybą, atvirumą, meilę savo miestui, jo istorijai ir dabarčiai.

Spektakliai, koncertai, edukacinės programos, kitos interaktyvios veiklos taps bendra kultūros ir meno įstaigų dovana miestiečiams. Ruošiant šventines staigmenas aktyviai įsitraukia ir Kauno bendruomenės, pasirengusios drauge užpildyti miestą džiugiu šurmuliu. Viršun kylančios Kauno vėliavos dar labiau sustiprins šventinę atmosferą, todėl kauniečiai kviečiami tądien miesto simbolius iškleisti prie savo namų. Savivaldybės atstovai tikisi, kad gyventojai neliks abejingi Kauno kultūros įstaigų iniciatyvoms ir patys prisidės prie Kauno gimtadienio programos kūrimo – savo erdvėse rengs pasirodymus, bendraus, sveikins vieni kitus bei savąjį miestą.

Kauno gimtadienio programą miesto centre papildys ir „Kiemų šventės“ idėja. Kavinės bei restoranai kviečiami gegužės 23-iosios vakarą nuo 17 val. išsinešti gėlėmis ir baltomis staltiesėmis puoštus staliukus su kėdėmis per visą atnaujintą Laisvės alėją. Kauniečiai ir jų svečiai bus laukiami prie saugiais atstumais išrikiuotų šventinės vakarienės stalų. Tą patį miesto gyventojai kviečiami atkartoti ir prie nuosavų namų, statant stalelius arčiau kiemų vartų. Taip bus patogiau susimojuoti su kaimynais ir sukurti stipresnę bendrystės emociją.

„Pirmą kartą nuo karantino sušvelninimo kauniečiai ir miesto svečiai galės jaukiai susėsti prie ilgo šventinio stalo, nusidrieksiančio per visą Laisvės alėją. Žinoma, teks laikytis saugaus atstumo ir kitų neišvengiamų ribojimų, tačiau svarbiausia, kad mes vėl galėsime patirti buvimo kartu džiaugsmą, palaikyti gyvą pokalbį“, – teigė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

Pasak jo, šiuo metu dėliojami paskutiniai šventinių renginių programos akcentai. Dėl tebegaliojančių karantino ribojimų nemaža dalis pasirodymų nebus anonsuojami iš anksto ir kauniečiams taps malonia staigmena.

Istorikų teigimu, gyvenvietė Neries ir Nemuno santakoje buvo įkurta vėliausiai X amžiuje. Kauno istorijos pradžia dabar laikomi 1408-ųjų vasario 14-oji, kai Vytautas Didysis miestui (vadinasi, jis jau buvo) suteikė Magdeburgo teisę. Ji anuomet miestams garantavo tam tikrą nepriklausomybę valdovo, bažnytinės hierarchijos ir feodalų atžvilgiu, leido pirkliams, amatininkams, kitiems gyventojams rinkti miestų tarybas bei kitus savivaldos organus, tvarkiusius miesto administracinius, teismo, iždo reikalus. Magdeburgo teisė garantavo prekybos ir amatų apsaugą bei laisvę, kuria galėjo pasinaudoti ir atvykę pirkliai bei amatininkai. Todėl tokią teisę gavę miestai buvo patrauklūs kurtis tarptautinėms bendruomenėms.

Vienas pagrindinių miesto tapatumo ženklų – Kauno pilis – dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakoje iškilo XIV amžiuje, tiesa, vėliau ji buvo kryžiuočių užimta ir sunaikinta, paskui miestiečių atstatyta. Kaune 1441 metais įkūrus Hanzos pirklių kontorą, tarptautinė miesto reikšmė labai išaugo. Turėjusio upių uostą miesto, kuriame kryžiavosi ir daugybė kelių, klestėjimas vėliau sulėtėjo.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite