Angle down Atgal

Kauno augimas kelia atlyginimus inžinerijos specialybių absolventams

Kauno ir jo regiono bei visos Lietuvos inžinerinės pramonės augimas, taip pat ateinanti skaitmenizacijos revoliucija, ženkliai paveikė ir inžinerinių kolegijų absolventų įsidarbinamumą bei darbo užmokestį. Remiantis MOSTA duomenimis, inžinerinių krypčių studentai gauna vieną didžiausių atlyginimų absolventų tarpe, o įsidarbinamumas pagal specialybę siekia 81%.

Užsienio kompanijos ieško lietuvių specialistų

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, MOSTA tyrimo duomenys atspindi Kauno miesto ir jo regiono augimą, užsienio kapitalo atėjimą, bei investicijas į miesto inžinerinę pramonę.
„Inžinerinis sektorius Kaune yra vienas iš greičiausiai augančių ir turi, bene, didžiausią darbuotojų poreikį. Kaune pradeda vystyti veiklą ar plečiasi daug užsienio kompanijų kaip „Hella“, „Peikko“, JAV bendrovė „Dematic“, sėkmingai veikia orlaivių aptarnavimo centrai ir daugelis kitų įmonių. Joms yra reikalingi kvalifikuoti, gerai paruošti specialistai, kurie reikalauja ir didesnio atlyginimo.

KTK kolegija dirba tik technologijų srityje inžinerinėje kryptyje, todėl natūralu, kad šias studijas baigę absolventai gauna didesnį atlygį. Žvelgiant ir į MOSTA duomenis, matome, kad būtent inžinerinės specialybės yra tarp geriausiai apmokamų ir su didžiausiu įsidarbinamumu. Jei kalbėtume tik apie KTK rezultatus, koleginiame sektoriuje esame tarp lyderių pagal studentų įsidarbinamumą ir pagal absolventų atlygio dydį. Čia

Kauną lenkia tik Klaipėdoje esanti jūreivystės mokykla, kuri rengia labai specifinius specialistus. Tokie rezultatai labai džiugina“, - sako N. Varnas.

Kolegijos direktoriaus teigimu, augančia miesto pramonę ir kylantį inžinerinių specialybių prestižą mato ir būsimi studentai.

„Iš šiai dienai turimos LAMA BPO stojančiųjų prašymų teikimo statistikos, kurią galime palyginti su praėjusiais metais, matome, kad išaugo noras pirmu pageidavimu studijuoti KTK. Žinoma, tai dar tik pirmojo etapo rezultatai, tačiau jau dabar aišku, kad inžinerinių specialybių populiarumas auga. Kitas svarbus aspektas – stojančiųjų į KTK rezultatų neveikiantis demografinis šalies iššūkis. Studentiško amžiaus gyventojų skaičius mažėja, tačiau MOSTA duomenimis, esame vienintelė valstybinė kolegija, kurioje nuo 2012 metų, t.y. demografinės krizės metų, stojančiųjų skaičius auga“, - teigia KTK direktorius.

Kaune auga aviacijos sektorius

N. Varno teigimu, tarp populiariausių specialybių, kurios pasižymi itin dideliu specialistų poreikiu galima išskirti orlaivių priežiūros, elektronikos bei statybų inžinerijos specialistus.

„Kaune itin auga aviacijos sektorius. Čia Kaune turime net keletą kompanijų, kurios varžosi dėl KTK rengiamų orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo specialistų. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad šios specialybės absolventai turi labai dideles tarptautinės karjeros galimybes. Didieji orlaivių gamintojai „Airbus“ bei „Boeing“ skaičiuoja, kad iki 2033 metų, norint patenkinti aviacijos verslo poreikius, Europoje reikės daugiau nei 7500 naujų orlaivių bei 100 tūkstančių naujų pilotų ir orlaivius aptarnaujančių technikų bei inžinierių. Ir čia tik Europoje.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, elektronikos inžinierių trūkumas jaučiamas jau dabar, o po ketverių metų problema taps tik dar opesnė ir per ateinančius ketverius metus Lietuvoje reikės daugiau nei 3 tūkst. elektronikos inžinerijos specialistų. Gamyklą Kaune turinčios Norvegijos bendrovės „Kitron“ atstovai, bei kiti mūsų kolegijos partneriai, dirbantys šioje srityje, tikina, kad metai iš metų surasti specialistų darosi vis sudėtingiau.

Taip pat galiu išskirti statybų pramonės sektorių. Visi matome, kiek šiandien yra bokštinių kranų Kauno horizonte bei visoje Lietuvoje. Tai vienas iš pagrindinių požymių, kad Kaune yra investuojama, statomi nauji biurų pastatai, kiti objektai. Remiantis Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, šis sektorius šalyje jau pasiekė prieškrizines darbų apimtis. Bendrai Europoje statybos sektoriuje dirba virš 14,3 mln. žmonių, kitaip sakant, 6,4 proc. Europos dirbančiųjų, todėl šis sektorius išlieka pagrindiniu sektoriumi Europoje, kuris sudaro 8,6 proc. Europos Sąjungos BVP ir jam priklauso 3,3 mln. įmonių“, - perspektyvius sektorius įvardino KTK direktorius N. Varnas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite