Kaune - Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 30-mečio šventė

Kaunas
ELTA nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Trečiadienį Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis 1989-ųjų pavasarį atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) minės atkūrimo 30-metį. Tai buvo pirmoji savarankiška aukštoji mokykla tuo metu dar sovietų okupuotoje Lietuvoje.

Vienas iš ryškesnių šventės, kuri universiteto Didžiojoje salėje vyks trečiadienio pavakarę, programos akcentų bus dokumentinio filmo „Laisvos minties universitetas“ (režisierius VDU docentas, žurnalistas Rytis Zemkauskas) premjera. Po jos vyks diskusija „Mesti iššūkį nusistovėjusioms normoms“.

Anot VDU atstovės Inos Žurkuvienės, šiame filme nėra įprasto istorinio siužeto, jame siekiama atskleisti asmenybių mąstymą, idėjas bei parodyti veiksmus, skatinusius modernios Lietuvos Respublikos tapatybės formavimąsi. Tai - pasakojimas apie universitetą, geriausiai atspindintį atgimusios Lietuvos svajonę.

Sąjūdžio epochoje Lietuvos bei išeivijos mokslininkus suvienijo bendras tikslas - gaivinti ir modernizuoti dar 1922-aisiais įkurtą Lietuvos universitetą Kaune, vėliau pervadintą Vytauto Didžiojo vardu ir sovietų uždarytą 1950 metais. Susitelkusi bendruomenė siekė kurti universitetą tokį, kuris griautų sovietmečiu susiformavusią aukštojo mokslo institucinę kultūrą, hierarchinį valdymą, bendravimo bei mentaliteto struktūras ir kartu atvertų kelią spartesniam vakarietiškos akademinės kultūros formavimuisi.

VDU pranešime primenama, kad atkūrimo idėja pradėta realizuoti 1989 metų balandžio 26-28 dienomis Kaune, tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“. Jos baigiamojoje sesijoje buvo paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo aktas - pirmas bendras Lietuvoje bei užsienyje gyvenančių lietuvių mokslininkų žingsnis, lėmęs ir tolesnį bendradarbiavimą plėtojant šio universiteto veiklas. Vėliau, 1990 metų gruodį, priimtas VDU statutas įteisino ne tik universiteto autonomiją ir akademinės laisvės principą, mokslo bei studijų vienovę, bet ir Lietuvai tuo metu naujas trijų pakopų studijas. Nuo pat atkūrimo pradžios universitete itin rūpintasi stipriu užsienio kalbų ugdymu - šios tradicijos gyvos ligi šiol.

VDU tapo pirmąja aukštąja mokykla Baltijos jūros šalių regione, kurios studijų sistemoje įsitvirtino artes liberales (lot. laisvieji menai) idėjos, atskleidžiančios asmeninę studento laisvę, puoselėjančios atsakomybę ne tik savarankiškai pasirenkant studijų dalykus, bet ir bendraujant studentams bei dėstytojams, įgyvendinant kūrybos ir kritinės minties palaikymo projektus. Nuo pat atkūrimo universitetas laikėsi principo, kad mokymo procesas yra neįmanomas be mokslo ir studijų vienovės. Todėl, tik prasidėjus pirmiesiems mokslo metams, įkuriami mokslo centrai - Informatikos ir Vadybos, o vėliau ir Humanitarinių, Pedagogikos bei Aplinkotyros mokslų. VDU taip pat vienintelis atkūrė ordinarinių ir ekstraordinarinių profesorių statusą.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis įsitikinęs, kad universiteto istorija yra neatsiejama nuo šalies ir visuomenės istorijos - per tris dešimtmečius VDU tapo nepriklausomos Lietuvos intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo simboliu.

„Galvoju, kad universitete sukurtos akademinio gyvenimo sąlygos gali persikelti ir į viešą ar politinį gyvenimą. Universitetas nėra tik ugdymo erdvė. Priklausomai nuo vertybių, kuriomis vadovaujamasi organizuojant bendruomeninį gyvenimą čia, pritraukiamos ir išorės organizacijos, bendraminčių būreliai. Tikiu, kad tik laisva valia ir begaliniu noru galima sukurti kažką išties vertingo“, - kalbėjo rektorius.

Universitetas pasitinka 30-ąsias atkūrimo metines su išaugusia bendruomene: šiemet jo gretas papildė Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai, tapę VDU Švietimo ir Žemės ūkio akademijomis.

ELTA