REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Birželio 14 d. 11:18

Kaune – Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai

Kaunas

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


87889

Šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje prasidėjo Gedulo ir vilties dienos minėjimas Kaune. Tarp numatytų renginių - Atminimo valanda, rengiama Tremtinių memoriale, Petrašiūnų kapinėse.

Taip pat bus padėtos gėlės prie paminklo Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai Vytauto prospekte esančiame Ramybės parke bei Kauno geležinkelio stoties perone, nuo kurio prieš keliasdešimt metų dundėjo ešelonai, veždami į tremtį tūkstančius sovietų okupuotos Lietuvos žmonių.

Prieš pat vidurdienį – susikaupimui ir tremties aukų atminimui skirta visuotinė Tylos minutė, Lietuvoje skelbiama jau trečius metus. Įstaigų, įmonių, mokyklų bendruomenės skatinamos minutei sustoti ir pagerbti nuo tremties bei kalinimų nukentėjusius tautiečius.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės varpai (programą atliks karilionininkas Julius Vilnonis). Po varpų muzikos koncerto ir gėlių padėjimo muziejaus sodelyje - 24 valandas truksianti Tremtinių ir politinių kalinių pavardžių skaitymo akcija „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“.

Kaune per parą laiko bus siekiama perskaityti 20 000 tremtinių bei politinių kalinių vardų bei likimų, skelbia viena iš Gedulo ir vilties dienos renginių organizatorių - Kauno miesto savivaldybė, kuriai talkina labdaros ir paramos fondas „Jauniems“, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyrius bei projektas „Misija Sibiras“.

Skaičiuojama, kad sovietų vykdytų represijų laikotarpiu visoje Lietuvoje nukentėjo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių, kurie buvo pasiųsti į kalėjimus ar tremties vietas, išsibarsčiusias po Sovietų Sąjungą. Jeigu būtų norima įgarsinti kiekvieną ištremtų ar įkalintų tautiečių vardą, pavardę ar likimą, tai užtruktų 15 parų.

„Suvokti tremties skaičius yra labai sudėtinga, - dažnai tai mūsų galvose nugula kaip įprastas faktas. Jau ketvirtus metus siekiama, kad tremtis visuomenei asocijuotųsi ne su milžiniškais skaičiais, bet su atskiromis žmonių gyvenimo istorijomis bei likimais. Mūsų karta yra būtent ta, kuri kuria ateitį istorijai, todėl metas tai daryti formomis, kurios vienija ir įtraukia kiekvieną. Nesvarbu, ar tai senjoras, kuris pats patyrė tremtį, ar moksleivis, kuris vos pasiekia skaitymų tribūną“, – žurnalistams teigė projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA