Angle down Atgal

„Kaunas IN“: ambicingi miesto plėtros planai virsta tikrove

Apžvelgiant praėjusių ir ateinančių metų Kauno nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir urbanistinius miesto pokyčius, pirmiausia matyti gausa baigiamų projektų.

Miesto savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyriausiasis projektų vadovas Andrius Veršinskas tiki, kad 2020-uosius bus galima vadinti virsmo metais.

„Baigiami didesni projektai, kurių atidarymo laukta pastaruosius kelerius metus, taip pat skelbiamas tiesioginis ar netiesioginis startas stambesniems projektams, kurie pretenduoja tapti vienais ryškiausių per ateinančius penketą ar daugiau metų“, – sakė jis.

Jam pritaria ir Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklo narė Živilė Šimkutė, minėdama renovuotus parkus (Draugystės, Dainavos, Kalniečių ir kitus), baigiamas Laisvės alėjos, Vienybės aikštės rekonstrukcijas, vykstančius Įgulos bažnyčios atnaujinimo darbus.

„2019-uosius galime vadinti projektų užbaigimo laikotarpiu, dar kartą parodžiusiu, kad miesto investicija į viešąją infrastruktūrą skatina privačius NT projektus. Tai, pavyzdžiui, puikiai įrodo Savanorių prospekte vykstančios konversijos, ypač aplink parkus, liudijančios, kad apgalvotos viešųjų erdvių rekonstrukcijos duoda impulsą aplinkinėms teritorijoms, o infrastruktūros tvarkymas, ypač želdynų, – kelia pridėtinę aplinkinio NT vertę. Žinoma, akivaizdus ir Naujamiesčio gražėjimas – vis daugiau pastatų rekonstruojami, tvarkomi fasadai, tiek pasinaudojant Paveldotvarkos programa, tiek savininkų lėšomis. Kuo daugiau miestas investuoja į gražėjančią aplinką, tuo daugiau grąžos gauna pritraukdamas naujus projektus ir gyventojus“, – pažymi Ž. Šimkutė.

2019-2020 m. miesto biurų rinka pasipildys įspūdingu apie 83 000 kv. m modernių nuomojamų patalpų plotu, išaugdama iki daugiau nei 230 tūkst. kv. m. Šiemet bus atidaryti dar bent keli didesni verslo centrai, administraciniai pastatai: „Magnum“, „BLC2“, „Sqveras“, du biurai Brastos gatvėje, vykdoma stambi „Workland Group“ bendradarbystės erdvės konversija Laisvės alėjoje (buvusiame SEB banko pastate) ir kiti.

Anot „Kaunas IN“ rinkodaros projektų skyriaus vadovės Simos Mažutavičiūtės, vertinant biurų rinkos formavimosi kryptis Kaune, labiau pastebimos trys strateginės vietos: Naujamiestis, Savanorių prospektas ir, gana netikėtai, bet labai natūraliai ir kompleksiškai, – Jonavos gatvė.

Naujamiestis – neginčijamas administracinis miesto centras ir plėtros lyderis.

„Daug kalbėta ir tebekalbama apie kėlimąsi į kitą Nemuno krantą, Žemąją Fredą: ten išties vyksta projektavimo darbai, bet iki naujų objektų atidarymo dar teks luktelėti. Tuo tarpu daugiausiai naujų nuosekliai įgyvendinamų projektų matome Jonavos gatvėje, greta Kauno pilies žiedo. Pati Jonavos gatvė tampa atradimu urbanistinių miesto gairių planuotojams ir dažosi visai kitomis spalvomis, vykdant nuoseklius ir darnius pokyčius: tarkime, kad ir „Lidl“ parduotuvė. Tai – įprastai visiškai standartinis objektas, statomas visoje Lietuvoje vienodas, bet atidarytoji prie Kauno pilies žiedo jau yra kiek kitokia, pakeista reaguojant į aplinką, priimant jautresnius architektūrinius sprendimus“, – sako Ž. Šimkutė.

„Kaunas IN“ pranešime teigiama, kad rangos darbų konkursas paskelbtas Mokslo salos statybai, analogiškas konkursas bus paskelbtas pėsčiųjų-dviračių tilto statybai iš Senamiesčio į Nemuno salą. Žvelgiant į dar tolimesnę salos perspektyvą, tikimasi Žalgirio arenos baseino bei SPA zonos projekto įgyvendinimo.

Apgyvendinimo paslaugų segmente šiemet duris atvers pirmasis naujų viešbučių plėtros ir bendrai sektoriaus atgimimo pranašas – „Moxy“ viešbutis. Pasak A. Veršinsko, šie metai turėtų atnešti ir daugiau gerų naujienų: kai kurie ilgai erzinę vaiduokliai miesto centre turėtų sulaukti savo, jei ir ne faktinės pabaigos, tai bent pabaigos pradžios. Tarp didžiulį proveržio potencialą turinčių rajonų pašnekovas mini ir Aleksotą.

Didesnieji gyvenamųjų būstų projektai Kaune pasižymi natūralia tąsa, o tai liudija, kad rinkoje tebėra nemažas potencialas ir naujo, kokybiško būsto už prieinamą kainą poreikis būtent pačiame mieste, o ne tik sparčiai kotedžų plantacijomis virstančiuose laukuose už jo.

„Kalbame ir apie planuojamą bei pradedamą vystyti projektą kitoje salos pusėje, prie Nemuno, tarp būsimų Čiurlionio koncertų rūmų ir „Kauno grūdų“ teritorijos. Projektas labai svarbus, nes pradėtų realiai įgyvendinti ilgai ir ne kartą braižytas šios miesto dalies urbanistinės plėtros vizijas. Tuo pačiu jis turi potencialo tapti išskirtiniu net viso regiono mastu, – turėtume naują urbanistinę ir kartu architektūrinę kokybę šalia upės, su vaizdu į miesto centrą. Sakyčiau, kad atsiradus pėsčiųjų tiltui į salą, būtų praktiškai įgyvendinta sena, nuo tarpukario ateinanti Kauno vizionierių svajonė: miesto centras persikeltų/prasitęstų į kitą Nemuno pusę, taip „įmiestindamas“ upę. Jei plėtosis sėkmingai, naujasis kvartalas pretenduoja būti ne tik labai svarbiu postūmiu miestui, bet, kartu su kaimyniniais projektais Nemuno saloje, tapti ateinančio dešimtmečio urbanistiniu Kauno veidu“, – mintimis dalijosi A. Veršinskas.

Pasak pranešimo, žvelgiant į ateities perspektyvas, minėtinas Kauno siekis įtraukti miesto tarpukario architektūrą į UNESCO nekilnojamojo kultūros paveldo sąrašą: nuo 2016 metų suformuota grupė ruošia dokumentus nominacijai į UNESCO sąrašą traukti ne tik Naujamiestį, bet ir Žaliakalnį – kvartalus greta Vydūno alėjos, Kauko masyvą, Perkūno alėją.

Anot urbanistės Ž. Šimkutės, tai – ne tik didelė garbė ir atsakomybė, bet ir puiki galimybė miestui pritraukti naujas investicijas, turistų srautus. UNESCO saugomo paveldo statusas pritraukia įvairesnius verslus, žmonės skatinami atsinaujinti savo gyvenamąją aplinką, o patys miestai – puoselėti viešąsias erdves ir darniai atgimti. Tą rodo kitų pasaulio miestų pavyzdžiai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite