Lietuvos būsto rūmai ir Polistireninio putplasčio asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir kartu sieks žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje.

“Daugiabučių namų renovacijos procesas sudėtingas, o žiedinės ekonomikos įgyvendinime dar yra kur tobulėti. Nepaisant tikslo sparčiau įgyvendinti renovaciją, svarbu atkreipti dėmesį, kad siekiant įgyvendinti žiedinę ekonomiką reikia vadovautis ne tik medžiagų šilumos laikymo aspektu, tačiau ir medžiagų gyvavimo trukme, gamybos procesu“,- teigia Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė. Siekiant pagerinti žiedinės ekonomikos procesą siūloma tobulinti renovacijos sistemą bei daugiabučių renovacijos proceso nelaikyti tik investiciniu bei greitai atsiperkančiu projektu. Tyrimai rodo, kad žiedinės ekonomikos strategijų įgtvendinimas galėtų ženkliai sumažinti beveik pusę prekių gamybos metu išmetamų teršalų t.y. 9,3 mlrd CO2 (2050 m.).

Reikalingi pokyčiai

Dažnas suvokia, kad žiedinė ekonomika - tik perdirbimas ir rūšiavimas, ar vadinamasis „zero waste“, tačiau realybė kiek kitokia. Kalbant apie daugiabučius namus, jų renovaciją svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tai, kiek medžiaga sulaiko šilumos dar negali būti įvardinta kaip žiedinės ekonomikos pavyzdys. Tinkamai įvertinti, kiek medžiaga yra draugiška aplinkai ir gali būti žiedinės ekonomikos dalis reikia atsižvelgti į visą medžiagos gyvenimo procesą: medžiagos gamybą, sudėtį, ilgaamžiškumą, rūšiavimą ir medžiagos utilizavimą. Taigi norėdami spartesnio postūmio link žiedinės ekonomikos, turėtume apie viso gyvenimo ciklo medžiagų panaudojimo ekonomiškumą, žalumą, pradėti kalbėti jau dabar.

Versti nuo „galvos iki kojų“

„Seni daugiabučiai namai jau atgyvenę ir techniniu požiūriu nuamortizuoti. Praktika rodo, kad daugiabučius namus visų pirma reikia remontuoti. Kitu atveju sutaupoma šiek tiek šilumos, tačiau to negalima būtų pavadinti žiedinės ekonomikos dalimi“,- teigia PPA prezidentas Saulius Vytautas Skrodenis. S.V. Skrodenis mano, kad vienas iš pagrindinių veiksnių stabdančių renovacijos procesą Lietuvoje būtent yra tai, kad daugiabučio namo atnaujinimas laikomas investiciniu verslo projektu. „Nereikėtų laukti tik investicijų atsipirkimo, jei namas yra senas, jį pirma reikia suremontuoti, tuomet modernizuoti. Nes kitu atveju - visos lėšos, kuriuos yra skaičiuojamos projekto atsipirkimui, panaudojamos pastato remontui,“ – teigia Saulius Skrodenis. Taigi, pasak pašnekovo, protinga būtų ruošiant naują renovavimo programą, detaliai peržiūrėti ir „apversti nuo galvos iki kojų“ supratimą, o tuomet kalbėti ir spręsti kitas problemas: tokias kaip investicinių planų rengimas, daugiabučių namų savininkų požiūris į atnaujinimo programą, projektavimo, techninės priežiūros etapai, medžiagų tiekimas į objektus aktualios ir kt.

Tikslas – link žalesnio rytojaus

Vis dažniau organizacijos ieško sprendimų, kaip prisidėti prie gražesnio rytojaus. Polistireninio putplasčio asociacija įsipareigojusi savanorišku principu iki 2025 metų per metus surinkti 230 tonų atliekų. Tai, kas dabar „keliauja“ į atliekas, deginimą. Asociacijos prezidentas S. V. Skrodenis teigia, kad „tikslas – žalesnė Lietuva“. Pasak prezidento, jau nutarta, kad asociacijos nariai registruosis, kaip atliekų surinkėjai ir kadangi dirba statybų pramonėje, gamyklos gamina statybinį polisterį, tai imsis iniciatyvos surinkti iš statybų aikštelių, statybos objektų putplasčio atraižas.