REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Gruodžio 12 d. 14:26

Kas išgelbės Sudargo piliakalnius?

Šakiai

Slenka ne tik Gedimino kalnas, bet ir Sudargo piliakalniai. Bandymai išsaugoti nepadeda, o didesnių lėšų jiems tvarkyti nėra. Dariaus Pavalkio nuotr.

Gintarė MartinaitienėŠaltinis: Etaplius.lt


22280

Nuolat merkiantis lietus vis labiau blogina Sudargo piliakalnių, ypač Vorpilio, būklę, o jo nuošliaužos tampa vis didesnės. Apie yrančius šio piliakalnio šlaitus kalbama metai iš metų, tačiau situacija iš esmės nesikeičia.


Foto galerija:

piliakalniai3.jpg
piliakalniai2.jpg

Dėl intensyvios piliakalnio šlaito erozijos į Nemuną kasmet nuslenka vis didesnė jo šlaito dalis. Šie metai paskelbti Piliakalnių metais, tad belieka apgailestauti: be šiems metams skirtų renginių ir gražių žodžių, valstybinių lėšų pagerinti piliakalnių būklę skirta nebuvo. Su baime stebint piliakalnius belieka viltis, kad situacija dar labiau nepablogės. Sudargiečio Jono Prūsaičio nuomone, viena iš priežasčių, kodėl pradėjo slinkti atskiri piliakalnių šlaitų fragmentai, – dalies medžių, augusių ant šlaitų, iškirtimas. Pavyzdžiui, ryškus Vorpilio šlaitų slinkimas pastebėtas dar 2011 m.

Tiesa, penktadienį Kauno, Jurbarko ir Sudargo piliakalnius lankė Seimo Kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai. Kas be ko, mūsų krašto piliakalnių istorija jiems yra žinoma, tačiau, aplankę Vorpilio piliakalnį ir pamatę, kaip gamtos jėgų jis yra niokojamas, komiteto ir komisijos nariai teiravosi rajono valdžios atstovų, kaip situaciją būtų galima pagerinti ir ko savo ruožtu imasi savivaldybės administracija. Tačiau situacija paprasta – savivaldybės biudžeto lėšų paprasčiausiai nepakanka tam, kad būtų sustabdytos piliakalnių nuošliaužos.

Sudargo bendruomenė žūtbūt stengiasi išsaugoti ir apsaugoti nuo dar didesnio irimo savo krašto pasididžiavimą. Prieš kelerius metus Vorpilis buvo išpintas vytelių tvorele, tačiau tai situacijos negelbėja. Kaip jau minėta, ne kartą buvo kalbama ir apie tai, kad įtakos šio piliakalnio slinkimui turėjo medžių iškirtimas. Beje, būtent su medžių iškirtimu siejamos ir Gedimino kalno nuošliaužos.

Penktadienio pavakarę lankant piliakalnius ir stebint situaciją tokią, kokia ji dabar yra, buvo kalbama, kad galbūt problemą galėtų išspręsti polių įrengimas palei Nemuną. Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė komentavo, jog rengiant galimybių studiją dėl Sudargo piliakalnių apsaugojimo buvo apsvarstyta galimybė piliakalnius sutvirtinti tvirtesnio pagrindo siena, kuri turėtų apsaugoti nuo slinkimo. Dar 2005 m., kai buvo parengtas Sudargo piliakalnių sutvarkymo techninis projektas, vedėjos teigimu, nuošliaužų taip pat buvo, tačiau tuomet itin didelio nerimo jos nekėlė.

„Tuomet buvo sprendžiama, ar imtis kapitalinio sutvarkymo, sutvirtinant šlaitus, ar suteikti greitą pagalbą. Kadangi lėšų didesniems darbams nebuvo, pasilikome prie pastarojo varianto. Kur buvo pastebimas slinkimas, tos vietos buvo sutvirtintos, tačiau, kaip matome, tai vyksta ir toliau. Turime galimybių studiją, reikia naujo techninio projekto“, – kalbėjo A. Kasparevičienė.

Į pokalbį įsiterpęs J. Prūsaitis pastebėjo, kad pirmuoju techniniu projektu buvo numatyta piliakalnių šlaitus apsaugoti užtiesiant apsauginius tinklus, užpilant žemės sluoksnį bei plotus apželdinant. Tačiau to nesiimta iki šiol.

Bediskutuojant rajono meras Edgaras Pilypaitis pastebėjo, kad Pirmojo pasaulinio karo metu Nemune pradėti statyti špikdamiai (pylimai upėje), tiesinantys upės vagą.

„Pavasarį plaukiantys ledonešiai nusineš dar 10–15 m šlaitų grunto. Jeigu špikdamiai nebus įrengti šioje vietoje, nežinau, kas bus“, – kalbėjo meras.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“



REDAKCIJA REKOMENDUOJA