Angle down Atgal

Ka­ro­lio Rei­so­no ženk­lai Vil­niaus gat­vė­je

Ka­ro­lis Rei­so­nas – Šiau­liams nu­si­pel­nęs tar­pu­ka­rio ar­chi­tek­tas, in­ži­nie­rius. Tai jam po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro te­ko už­duo­tis pri­kel­ti mies­tą iš griu­vė­sių, tai jis bu­vo lai­ko­mas tar­pu­ka­rio mo­der­niz­mo ar­chi­tek­tū­ros Šiau­liuo­se at­sto­vu. Prieš tre­jus me­tus K. Rei­so­no at­mi­ni­mas įam­žin­tas gra­ni­to len­te­lė­je mies­to bul­va­re, o vi­sai ne­se­niai jo var­du per­va­din­ta vie­na Šiau­lių mies­to gat­vių.

Žymųjį architektą primena granito lentelė

Šiauliams tarpukariu ypač pasisekė – tapo pirmuoju miestu, kuriame ėmė dirbti vėliau visoje Lietuvoje žinomas architektas ir inžinierius K. Reisonas. Per 8 metus, praleistus Šiauliuose, jis ne tik padėjo miestui atsigauti po Pirmojo pasaulinio karo, bet ir suprojektavo tokius pastatus, kuriais džiaugiamės net ir beveik po šimtmečio.

K. Reisonas tarpukariu, t. y. 1922–1930 m., dirbo vyriausiuoju miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju. Laikotarpis buvo gana sudėtingas – Pirmasis pasaulinis karas sunaikino beveik visą miestą, tad K. Reisonui teko rimtai kibti į darbus, siekiant prikelti Šiaulius iš griuvėsių.

Architekto produktyvumas ir nuopelnai neliko užmiršti praeity – 2018 m. Šiaulių miesto savivaldybė pritarė Architektų sąjungos iniciatyvai įprasminti žymaus žmogaus atminimą jo 120-ųjų gimimo metinių proga. Paskelbtą konkursą laimėjo Šiaulių skulptorius Kazys Bimba.

Vieno žinomiausių tarpukario Lietuvos architektų vardą dabar gali prisiminti, o kai kas išvysti pirmąkart, iškaltą granito lentelėje – ant Šiaulių centre esančio pastato sienos. Memorialinė lenta yra įkomponuota pastato, esančio Vilniaus ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje, fasade. Lentelėje, be nusipelniusio architekto vardo, vaizduojamas įspūdingas K. Reisono kūrinys – Prisikėlimo bažnyčia Kaune.

Pastatas, kur atsirado atminimo lentelė, pasirinktas neatsitiktinai – jį rekonstravo pats K. Reisonas, šiuo metu ten veikia kavinė „Presto“, itin mėgstama šiauliečių ir miesto svečių. Anuomet jo savininkas buvo Stasys Pocius, namo antrajame aukšte veikė Piliečių klubas. Pastatas po karo nebuvo visiškai sugriuvęs, bet K. Reisonas perprojektavo: pakeitė langų išdėstymą, įkomponavo bokštelį, erkerį. 1925 m. kurtas projektas yra išlikęs.

O šių metų kovą inžinieriaus atminimas buvo įprasmintas ir dar vienu būdu – mieste atsirado K. Reisono gatvė (buvusi V. Montvilos, – aut. past.).

(Audronio Rutkausko nuotr.)
(Audronio Rutkausko nuotr.)
Vie­no ži­no­miau­sių tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų var­dą da­bar ga­li pri­si­min­ti, o kai kas iš­vys­ti pir­mą­kart, iš­kal­tą gra­ni­to len­te­lė­je – ant Šiau­lių cent­re esan­čio pa­sta­to sie­nos. (Audronio Rutkausko nuotr.)
Vie­no ži­no­miau­sių tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų var­dą da­bar ga­li pri­si­min­ti, o kai kas iš­vys­ti pir­mą­kart, iš­kal­tą gra­ni­to len­te­lė­je – ant Šiau­lių cent­re esan­čio pa­sta­to sie­nos. (Audronio Rutkausko nuotr.)

K. Reisono darbų pėdsakai Šiauliuose

Už kokius nuopelnus ir konkrečius darbus galime būti dėkingi latviui K. Reisonui, padetalizuokime plačiau.

K. Reisonas gimė 1894 m. Peterupėje, netoli Rygos. 1920 m., baigęs Imperatoriaus Nikolajaus I civilinių inžinierių institutą Sankt Peterburge, jis 1922–1930 m. buvo vyriausiuoju Šiaulių miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju.

Šiaulių burmistras Jackus Sondeckis K. Reisoną savo prisiminimuose yra apibūdinęs kaip vieną geriausių Lietuvos inžinierių, labai darbštų žmogų, daugybę jėgų atidavusį tam, kad Šiauliai atgimtų.

Vienu pirmųjų jo darbų Saulės mieste tapo Vlado Vaitkaus namas, projektuotas su kino teatru „Spindulys“. Pastatas stovėjo Vasario 16-osios ir Vilniaus gatvių kampe, tačiau sudegė 1960–1961 m. Dabar toje vietoje stovi P. Višinskio paminklas, o ano pastato vaizdai liko tik fotografijose, brėžiniuose. Yra išlikęs 1923 m. pastato projektas.

Pagal jo projektus 1926 m. pastatytas Venclauskių namas (dabar „Aušros“ muziejaus padalinys), V. Kudirkos mokykla Dvaro gatvėje (1930 m.), Žuvusiųjų kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės paminklas (1931 m.).

Projektavo saldainių fabrikus ir gyvenamuosius namus

Garsiojo architekto pavardę rasime ir prie Šiaulių saldainių fabrikų projektų autorių. Yra išlikę du jo parengti „Rūtos“ fabriko projektai – 1924 bei 1927 m. priestato projektai. O „Birutės“ saldainių fabriko projekto paprašė pats fabriko savininkas Vladas Vaitkus. Stoties gatvėje iškilęs fabrikas po Antrojo pasaulinio karo buvo rekonstruotas ir tapo gyvenamuoju namu.

Taip pat į jo darbų sąrašą patenka kino teatras „Kapitol“, manoma, kad K. Reisono projektuotas ir senosios gaisrinės depas (1927 m.). Kartu su dar vienu architektu – Stasiu Kudoku – jis dalijasi Šiaulių dramos teatro projekto autoryste. Pastatas pastatytas 1933 m., per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo, buvo atstatytas.

Iki šių dienų tebestovi buvęs „Vilties“ draugijos moksleivių bendrabutis Kražių gatvėje. Prekybos paviljonai senojoje turgaus aikštėje prie Aušros alėjos taip pat buvo projektuoti K. Reisono.

O dar vienas projektas priešais Kaštonų alėją taip ir liko neįgyvendintas. R. Reisonas buvo parengęs muziejaus-bibliotekos rūmų projektą. Nors 1931 m. buvo padėtas kertinis akmuo, nuspręsta, kad miestui reikalingesnis muziejus-mokykla.

K. Reisonas Šiauliuose projektavo ir privačius namus. Tokių gyvenamųjų namų galime išvysti Aušros alėjoje, S. Daukanto gatvėje. Vienas garsiausių – Šiaulių dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas. Projekto autorius yra pats G. Bagdonavičius, bet yra žinoma, kad jam talkino K. Reisonas.

Pats K. Reisonas Šiauliuose gyveno Stoties gatvėje, pastatas neišlikęs.

Įkūrė vieną pirmųjų amatų mokyklų šalyje

Įdomu tai, kad K. Reisonas yra prisidėjęs prie Šiaulių miesto teritorijų planavimo, nes anuomet po Pirmojo pasaulinio karo prie Šiaulių buvo jungiamos naujos teritorijos, miestas buvo plečiamas. Architekto ir inžinieriaus brėžiniai yra išlikę iki mūsų dienų.

Jo dėka Šiauliuose pradėjo veikti braižykla, nes K. Reisonui tiesiog reikėjo daugiau pagalbos rankų. Įvairiais laikotarpiais braižykloje dirbo net iki 50 matininkų, rengusių brėžinius. Anuo sudėtingu laiku trūko ir statybos specialistų, todėl net jų rengimu ir švietimu ėmė rūpintis pats K. Reisonas – organizavo kursus.

Negana to, yra parašęs keletą knygų: „Žemės ūkio statyba“ (1926 m.), „Molio statyba“ (1928 m.). Jose pateikta daugybė naudingų patarimų, yra konkrečių projektų, kalbama apie sodybos vietos parinkimą, aplinkos tvarkymą, puošybos elementus. Suskaičiuotos ir statybos sąmatos.

Šio architekto idėja Šiauliuose įkurti amatų mokyklą mūsų miestą tarpukariu iškėlė į viršų visoje Lietuvoje, nes buvo viena pirmųjų šalyje. Patalpas jai paskyrė Šiaulių miesto savivaldybė – amatų mokyklą įkūrė Vilniaus gatvėje. Jai vadovavo K. Reisonas, o vėliau ji buvo perleista Švietimo ministerijos žinion.

Šio ar­chi­tek­to kū­ri­nys dar iš­li­kęs Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je. (Audronio Rutkausko nuotr.)
Šio ar­chi­tek­to kū­ri­nys dar iš­li­kęs Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je. (Audronio Rutkausko nuotr.)

Projektą paminklui sukūrė nemokamai

Šio architekto kūrinys dar išlikęs Sukilėlių kalnelyje, kur palaidota vienuolika 1863 m. sukilėlių. Tiesa, K. Reisono kurto paminklo ten nė neturėjo būti. Pirminį Nepriklausomybės paminklo projektą pasiūlė Juozas Zikaras, mat jam buvo patikėta sukurti maketą. Tik atsirado kliūtis – per didelė projekto įgyvendinimo kaina. Šio projekto maketas yra saugomas „Aušros“ muziejuje.

Lėšos projektui įgyvendinti turėjo būti surinktos iš visuomenės, tačiau K. Reisonas pasisiūlė paminklo projektą sukurti nemokamai. 1931 m. jis buvo pradėtas statyti, o po ketverių metų iškilmingai atidengtas. Tik sovietmečiu prie jo savo rankas prikišo okupantai: užmūryti Gediminaičių stulpai, nuimtos paminklinės lentos, sukurta kita skulptūrinė kompozicija. Atkūrus nepriklausomybę, buvo atkurta ir pirminė paminklo išvaizda.

Apdovanotas už nuopelnus

Daug Šiauliams atidavęs K. Reisonas galiausiai persikėlė į Kauną – tuometę sostinę. Ten vadovavo Statybos skyriui, suprojektavo daug žinomų pastatų. Vienas didingiausiaų įgyvendintų projektų – Prisikėlimo bažnyčia, kurios statyba baigta tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Jam kartu su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krikščiukaičiu priklauso Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastato projekto autorystė, taip pat K. Reisonas projektavo Žemės ūkio rūmus, Žemės banko rūmus, Arkivyskupijos ir metropolito rūmus.

Kaune K. Reisonas praleido 8 metus. Nuo 1940 m.gyveno Panevėžyje, dirbo Statybos skyriaus vedėju, vėliau tapo Panevėžio miesto burmistru.

Už nuopelnus Lietuvai K. Reisonas buvo apdovanotas 4-ojo laipsnio Gedimino ordinu, 3-iojo laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu. 1944 m. K. Reisonas pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. emigravo į Australiją, Adelaidėje užsiėmė profesine veikla. Mirė 1981 m., sulaukęs garbaus 87 metų amžiaus.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite