Karo psichologas apie koronavirusą: ekstremaliomis situacijomis žmonės pasiduoda bendram nerimui

Vilnius
ELTA, Dainiaus Labučio nuotr.
Irma Bagūnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos kariuomenės psichologas kapitonas Andrius Jurgaitis sako, kad ekstremaliomis situacijomis žmonės dažnai pasiduoda bendram nerimo jausmui ir pradeda elgtis, taip, kaip panikuojantys aplinkiniai.

Karo psichologo teigimu, įvairūs informacijos sklaidos šaltiniai gali būti nepatikimi, tad žmogui labai svarbu pasirodžiusias naujienas vertinti kritiškai, o medijoms tuo tarpu nepersistengti su informacijos hiperbolizavimu.

„Labai svarbu kritinis mąstymas. Jeigu žmogus kritiškai vertina situaciją ir nelekia į parduotuvę pirkti grikių, tai viskas su juo gerai – jis nėra tiek paveiktas, kiek galbūt ta masė žmonių. Kita vertus, labai dažnai būna, kad žmogus, patekęs į kažkokią grėsmę ar pavojų, tarsi praranda savo individualų identitetą ir pradeda elgtis kaip tos masės dalis. Jeigu žmogus patenka tarp 100 panikuojančių žmonių, (...) nori-nenori jis ir pats pradeda jaustis to dalimi ir atsiduria parduotuvėje prie tos lentynos. Tai tarsi nerimo (išraiška – ELTA)“, – Delfi laidoje „Delfi 11“ pirmadienį sakė kpt. A. Jurgaitis.

Pasinaudoję žmonių nerimu, laidoje kalbėjo karo psichologas, įvairūs viešojoje erdvėje matomi asmenys gali siekti asmeninių tikslų – kažkam, anot kpt. A. Jurgaičio, gali būti naudinga parodyti savo įtaką, o kitiems – sumenkinti valdžios institucijų autoritetą. Dėl to valdžios skelbiama informacija, sako kapitonas, turėtų būti labai dalykinė, tikslinga ir savalaikė.

„Tiesiog užsimerkti dėl to, kas pas mus vyksta, negalime. Tas kalbėjimas turėtų būti toks savalaikis, tikslingas, tiek, kiek turi būti informacijos – tiek ir pateikta, ne su kažkokia sensacijų paieška, katastrofikacija, (...) vengti epitetų, pagražinimų, kurie kelia žmonėms baimę“, – tęsė kpt. A. Jurgaitis.

„Krizinėmis situacijomis visada yra labai svarbu lyderystė ir žmonės ieško tų lyderių arba to lyderio, kuriuo galėtų pasitikėti, į kurį galėtų remtis. Šiuo atveju atsakingos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija arba Valstybės ekstremaliųjų situacijų centras būtent ir yra tos atsakingos institucijos, kurios komunikuoja ir kurios perteikia tą pagrindinę informaciją. (...) Jos lyderiauja tame procese ir labai gerai, kad tą daro, nes kitu atveju, tai būtų apipinta gandais, nepasitikėjimu“, – pridūrė karo psichologas, palinkėjęs žmonėms pasitikėti valstybe ir jos insititucijomis.

ELTA