REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Liepos 4 d. 14:23

Karo prievolės įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


8518

Konstitucinis Teismas antradienį priimtu nutarimu pripažino, kad Karo prievolės įstatymo nuostata, kuria nustatyta, kad nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, prieštarauja Konstitucijai.

Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias naujienas!

Anot Teismo, Konstitucija yra piliečių lygybės, o ne privilegijų aktas. Todėl visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, priklausymo Bažnyčiai, joje užimamos padėties, turi vienodą konstitucinę pareigą atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Kaip konstatuota nutarime, kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, taip pat pareigą įstatymo nustatyta tvarka atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tai yra vienintelės Konstitucijos tekste tiesiogiai įtvirtintos piliečio pareigos valstybei, kylančios iš Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip ypatingo abipusio valstybės ir jos piliečių teisinio ryšio.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad, kaip ir kiti piliečiai, bet kurių Lietuvos bažnyčių dvasininkai turi teisę pasirinkti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu karo tarnyba prieštarauja jų įsitikinimams.

Konstitucinio Teismo nutarimas reiškia, kad bylą, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, pradėjęs asmuo, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, turės atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, net jeigu tarnyba su ginklu prieštarauja jo religiniams ar kitiems įsitikinimams.

Konstitucinio Teismo nutarime taip pat apžvelgtas Karo prievolės įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį karo ar alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba gali būti atidėta tam tikriems asmenims individualiu pagrindu dėl svarbių priežasčių, įskaitant jų vykdomą veiklą ar einamas pareigas.

Šioje byloje yra pareikšta teisėjų Gintaro Godos ir Danutės Jočienės atskiroji nuomonė.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA