Karininkė: budint pasienyje kariuomenės pasaulio stereotipai dingo

Telšiai
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Iš Žemaitijos krašto kilusi karininkė Rūta sako, kad Lietuvai uždarius sienas pasienyje neliko stereotipų ir nelygybės. Moterys karininkės tapo vienodomis su vyrais karininkais, visi dalinosi ta pačia užduotimi – neleisti savavališkai kirsti sienos. Budėjimas pasienyje parodė, kad dėl vienodo tikslo gali išnykti ir įsišakniję požiūriai.

Pavyzdžiu tapo karininkas tėtis

Rūta apie uniformą susimąstė 10 klasėje, prasidėjus karjeros planavimo pamokoms. Tada manė būsianti policininkė, po dvejų metų nusprendė, kad nori tapti kariuomenės dalimi. Šeimoje visada buvo mokoma drausmės, pagarbos bei atsakomybės už savo veiksmus, šių savybių vertinimą Rūta matė kariuomenėje. Be to, pavyzdžiu tapo ir karininkas tėtis.

Mergina tarnybą atliko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione. Po tarnybos Rūtą apima dviprasmiška nuotaika. „Viena vertus, tai nuotykis, privertęs į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis, paprasčiausi mažmožiai tapo brangūs ir vertingi. Kita vertus – nusivyliau dabartine kariuomenės struktūra“, – pasakoja Rūta. Dėl 2015-aisiais atnaujintos privalomosios karinės tarnybos trūksta kompetetingų vadų, kai kurie jų pasirodė per jauni. „Užtat budėjimo pasienyje metu duoti nurodymai buvo itin griežti – nieko neįleisti ir nieko neišleisti“, – juokiasi karininkė.

Norintys kirsti sieną pjaustė užkardas, brido į upelius

Lietuvoje nuo kovo 16 dienos paskelbus karantiną, netrukus uždarius Lietuvos sienas su Baltarusija, Rusija, Lenkija ir Latvija, atsirado norinčių kirsti sieną be leidimo. Karininkams teko budėti pasienio punktuose.Tuose, kuriose sieną saugojo Rūta, norinčių patekti į šalį ar iš jos išvykti nebuvo daug, visgi veiksmo netrūko. „Žmonės kelis kartus bandė prasmukti savavališkai. Jie pjaustė užkardas, brido į upelius. Sakė, kad jiems labai reikia patekti į kitą sienos pusę ir kad privalome juos praleisti. Priminė kontrabandininkų keliones“, – pasakoja Rūta. Tokie „kontrabandininkai“ būdavo perspėjami, jų prašyta grįžti į savo sienos pusę. Ne visi suskubdavo paklusti.

Buvo ir kuriozų: nepaklusęs vyras pro skylę užkardoje svaidėsi keiksmodžiais, kitas paspartinęs žingsnį ėmė bėgti nuo karininkų, o šie pamatę, kad asmuo neketina tęsti sienos kirtimo, leido jam pasportuoti ir pabėgioti priešinga puse nuo užkardų.

Karininkė tikisi, kad dabar, sušvelninus karantiną ir atidarius sienas bei leidžiant keliones, tokie „kontrabandininkai“ į upelius nebelips: „budėjimo metu klausdavo – negi gaila praleisti? Gaila. Tada reikėjo suprasti, kad tokios taisyklės įvestos ne be reikalo. Atvėrus sienas nebereikės būti kontrabandininkais“.

Pasienio punktuose stereotipų nėra

Stereotipo, kad moterims ne vieta visuomenėje, pasienio punktuose nebuvo. Kaip sako Rūta, atliekant tarnybą ne kartą teko įrodyti, kad moterys nėra prastesnės už vyrus. Moterų karininkių klaidos dažniau pastebimos, iš jų norima tobulos tarnybos. Būti tobula karininke kiekvieną dieną nėra lengva. Kelioms dienoms dėl sveikatos problemų merginas atleidus nuo tarnybos pasigirsdavo kaltinimai simuliavimu ir tingėjimu. Tai merginas žeidė, jos nenorėjo pasirodyti silpnos, todėl į nutrintas kojas ir skaudančius kelius numodavo ranka.

Rodos, karantinas keičia ne tik suvokimą apie sveikatos sistemą, bet ir naikina stereotipus. Rūta džiaugiasi, kad pasienyje jai niekas iš už užkardos nešūktelėjo, kad ji neturinti priežasties ar kompetencijos budėti paskirtame punkte. Kai vadovaujiesi tais pačiais tikslais ir norais, galima sutarti.

Vietoj privalomosios karinės tarnybos moterims – išgyvenimo pamokos

Tapusi kariuomenės dalimi Rūta nemano, kad moterims reikalinga privalomoji karo tarnyba. Anot jos, tai būtų blogas sprendimas. Mergina pritartų supažindinimui su tam tikra informacija: kaip naudotis ginklu, ką daryti ekstremaliose situacijose ir kaip elgtis, norint išgyventi. „Ne kiekvienas žmogus yra pajėgus per tris dienas miegoti tik penkias valandas, atremti tariamus priešų puldinėjimus, o dėl poilsio trūkumo nebesuprasti, kur ir dėl ko eina“, – pratybų akimirką prisimena karininkė. Ji priduria, kad nors kariuomenėje išmoktos pamokos yra itin vertingos, to nereikėtų hiperbolizuoti. Svarbiausia yra paisyti savo nuomonės ir nedaryti kažko, šiuo atveju atlikti karinės tarnybos, vien dėl to, kad tai madinga.