Angle down Atgal

Karines jūrų pajėgas pasveikino A. Anušauskas

Paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos. Šių pajėgų karius su švente pasveikinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išskyrė pagrindines Lietuvos karinės laivybos stiprybes bei papasakojo apie naujai vystomus pajėgumus.

Penktadienį Karinių jūrų pajėgų (KJP) kariai dalyvavo pagrindiniame Jūros šventės parade, kurį per visą Klaipėdos miestą vedė KJP orkestras. Šeštadienį KJP rengia tradicinį vainikų nuleidimą jūroje, skirtą žuvusiems jūroje atminti, o sekmadienį KJP skirs laisvą, kuris ves laivų paradą ir skelbs startą burlaivių lenktynėse.

Anot ministro, aktyvus KJP dalyvavimas rengiant Jūros šventę parodo, kad šios pajėgos yra ypatingai svarbios ne tik Lietuvos kariuomenei, bet ir civiliams.

„Lietuva – jūrinė valstybė. Beveik prieš 100 metų, kuomet Lietuva prijungė prie valstybės Klaipėdos kraštą ir įgijo Klaipėdos uostą, Lietuvoje pradėjo vystytis laivyba, o po keliolikos metų atsirado ir Karinės jūrų pajėgos", – sakė ministras, pažymėjęs, kad šiemet KJP mini 86-ąsias metines nuo savo įkūrimo ir 29-ąsias – nuo atkūrimo.

„Visos ginkluotosios pajėgos yra skirtos agresoriaus atgrasymui, o Karinės jūrų pajėgos atlieka tą vaidmenį jūroje. Mes turime vienintelį jūrų uostą, kurį turime mokėti ir gebėti ginti. Todėl Karinės jūrų pajėgos turi nuolat vystytis, turėti naujus laivus ir naujas galimybes. Liepą ir rugsėjį minėdami Karinių jūrų pajėgų įsikūrimo datas turime pažymėti, kad Lietuva, būdama jūrine valstybe, ja turi išlikti ir ateityje.

Dabar Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos turi keliolika laivų ir 600 jūrininkų. Šios pajėgos atlieka mūsų šalies gynybai ir teritorijos apsaugai vieną iš reikšmingiausių vaidmenų. Negana to, Karinės jūrų pajėgos atlieka ir svarbią gelbėjimo misiją jūroje – pernai buvo išgelbėta daugiau kaip 20 žmonių, jiems buvo suteikta reikalinga pagalba", – teigė ministras A. Anušauskas.

Šiandien, Lietuvai esant galingiausio gynybinio aljanso NATO dalimi, KJP ne tik užtikrina Lietuvos teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą bei stebi situaciją Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, bet taip pat svariai prisideda ir sėkmingai vykdo pajėgoms pavestas tarptautines užduotis ir įsipareigojimus.

„Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos dalyvauja pratybose Baltijos jūroje, tačiau mūsų kariai taip pat yra siunčiami ir į tarptautines misijas – jie yra pasižymėję misijose „Irini" ir „Atalanta". Tarptautinėse misijose Karinių jūrų pajėgų kariai dalyvauja kartu su partneriais, kitų šalių laivuose vykdydami labai svarbias misijas, pavyzdžiui, saugant civilinę laivybą nuo piratų", – sakė ministras, pridūręs, kad NATO aljanso jūrų pajėgų veikloje Lietuva specializuojasi jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo srityje.

„Mūsų karinės jūrų pajėgos kartu su partneriais atlieka Baltijos jūros išminavimo darbus. Mūsų priešmininiai laivai kasmet dalyvauja ekspedicijose ir vykdo būtinąją misiją ieškant ir naikinant nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jūroje likusias minas, nuskendusias torpedas ar aviacines bombas. Baltijos jūra šiuo atžvilgiu tikrai yra išskirtinė. Deja, šiuo metu yra rasta tik 70 proc. sprogmenų, todėl, dėl saugios laivybos ir saugumo jūroje, šie darbai neturi nutrūkti", – kalbėjo A. Anušauskas.

Karinės jūrų pajėgos šiuo metu plečia savo veiklą ir vysto naujus pajėgumus – plėtojami Klaipėdos uosto apsaugos ir kontrolės pajėgumai, būtini, užtikrinant sąjungininkų karinių jūrų pajėgų priėmimą ir saugumą Klaipėdos uoste. Šiuo tikslu šiemet vyko vienos didžiausų Lietuvos karinių jūrų pajėgų organizuotų tarptautinių pratybų „Baltijos tvirtovė 2021", kuriose dalyvavo daugiau kaip 1000 karių, 16 laivų ir per 100 kitos karinės technikos vienetų iš septynių NATO valstybių.

Anot ministro, atsižvelgiant į augantį Rusijos karinių pratybų Baltijos jūroje skaičių, nuolatinis jūrinės aplinkos suvokimas, informacijos apsikeitimas ir koordinacija, o taip pat – siekis laiku reaguoti į įvykius yra vieni pagrindinių KJP prioritetų. Žinutė potencialiam agresoriui yra siunčiama ne tik vieningai ir koordinuotai veikiant su sąjungininkais, bet ir siekiant turimų pajėgumų modernizacijos.

„Yra priimami sprendimai, kad Karinės jūrų pajėgos ateityje turėtų vienos platformos laivus – galbūt jų bus šiek tiek mažiau, bet jie turėtų būti modernesni. Tai nėra pigus projektas, bet jei mes norime išlikti jūrine valstybe ir kartu su mūsų kaimynais saugoti jūrinę teritoriją, pajėgų vystymo darbai turės būti padaryti", – teigė ministras A. Anušauskas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite