Angle down Atgal

Kardiologė įspėja: „tylusis žudikas“ gali nusinešti ir jauno žmogaus gyvybę

Kasmet Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau nei 20 tūkst. gyvybių. Kardiologė Rasa Veisaitė gyventojus įspėja ne tik nuolatos stebėti savo organizmo siunčiamus ženklus, bet ir profilaktiškai atlikti rekomenduojamus tyrimus, kurie parodytų cholesterolio kiekį organizme. Šis „tylusis žudikas“ gali nemenkai apkartinti gyvenimo kokybę bei sukelti pavojų gyvybei ne tik vyresniems, bet ir jauniems žmonėms.

Gerojo ir blogojo cholesterolio vaidmuo organizme

Pasak „Affidea Lietuva“ kardiologės Rasos Veisaitės, bendrasis cholesterolis yra sudarytas iš kelių dalių – mažo tankio ir didelio tankio lipoproteinų bei trigliceridų, kurie tarpusavyje sąveikaudami, organizme atlieka skirtingas funkcijas.

„Mažo tankio lipoproteinai yra vadinami bloguoju cholesteroliu, o didelio tankio lipoproteinai – geruoju. Gerojo cholesterolio funkcija – paimti cholesterolį iš audinių ir transportuoti į kepenis, kur dalyvaujant tulžies rūgštims vyksta cholesterolio išsiskyrimas į žarnyną, iš kur dalis jo yra pašalinama. Tuo tarpu mažo tankio lipoproteinai (blogasis cholesterolis) paima cholesterolį iš kepenų ir transportuoja jį į audinius bei periferines kraujagysles”, – paaiškina kardiologė.

R. Veisaitė priduria, jog esant padidėjusiai blogojo cholesterolio koncentracijai kraujyje ir nesiimant veiksmų jį sumažinti, ilgainiui pradeda kauptis aterosklerotinės plokštelės kraujagyslėse – vystosi kraujagyslių aterosklerozė.

„Vis dažniau padidėjusiu blogojo cholesterolio kiekiu skundžiasi ne tik vyresnio amžiaus grupių atstovai, bet ir jaunesni asmenys. Blogojo cholesterolio kiekio organizme augimui dažniausiai įtaką turi tokie veiksniai, kaip netinkama mityba, mažas aktyvumas, nutukimas, rūkymas, hipertenzija bei genetinis polinkis, kuomet  šeimos linijoje stebimos širdies ir kraujagyslių ligos”, – dėsto kardiologė.

Nejaučiamų simptomų rizika

Medicinos specialistės teigimu, blogasis cholesterolis „tyliuoju žudiku” įvardijamas ne be priežasties. Pacientai, esant padidėjusiai blogojo cholesterolio koncentracijai, grėsmę įspėjančius simptomus neretai pajunta tik tuomet, kai aterosklerozė bei kitos patologijos organizme aptinkamos jau progresavusios.

„Laikui bėgant, per didelis cholesterolio kiekis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse, kas lemia aterosklerozės procesų progresavimą. Susiaurėjus vainikinėms širdies arterijoms bei sutrikus širdies raumens aprūpinimui krauju, progresuoja koronarinė širdies liga, o staiga įplyšus aterosklerotinei plokštelei ir užsikimšus kraujagyslei, gali įvykti miokardo infarktas – aiškina R. Veisaitė, pažymėdama, jog pacientai, fizinio krūvio metu, pradeda jausti spaudžiančio pobūdžio, vis dažnėjančius ir stiprėjančius skausmus krūtinėje, kurie praeina nutraukus krūvį.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į tai, jog vienas minėtų pakitimų – aterosklerozė – gali pradėti vystytis ne tik širdies kraujagyslėse, bet ir galvos kraujagyslėse, sukeldama insulto riziką, arba kojų kraujagyslėse, sukeldama kojų skausmus, kas itin aktualu vyriškosios lyties atstovams bei rūkantiems asmenims.

Anot R. Veisaitės, retai, tačiau plika akimi matomi ligos požymiai, esant itin dideliam cholesterolio kiekiui organizme, pasireiškia ant akių vokų arba jų kampeliuose besiformuojančių gelsvų riebalų sankaupų –ksanteliazmomos forma.

Efektyvūs sprendimo būdai

Pasak kardiologės, siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį organizme, svarbu palaikyti tinkamą gyvenimo būdą rūpinantis sveika mityba, aktyvia gyvensena bei reguliariai konsultuotis su savo kardiologu ar šeimos gydytoju, atliekant specialius tyrimus.

„Sveika mityba turi didelę įtaką cholesterolio koncentracijos mažinime, kadangi net apie trečdalį cholesterolio paros dozės mes gauname būtent kartu su maistu. Aktyvi veikla, kaip sportas arba judėjimas, taip pat atlieka nemažą vaidmenį stiprinant organizmą. Minimi veiksniai skatina metabolizmą, kitaip tariant, kuo pas asmenį greitesnis metabolizmas, tuo didesnis cholesterolio kiekis organizme yra sunaudojamas”, – sako kardiologė.

R. Veisaitė akcentuoja, jog nepaisant visų rekomenduojamų sveiko gyvenimo būdo patarimų, reikia atsižvelgti ir į tai, jog kiekvieno paciento situacija yra individuali. Norint sužinoti cholesterolio koncentraciją kraujyje, tiek jaunesniems, tiek vyresniems pacientams rekomenduojama atlikti lipidogramą, kurią sudaro keturi pagrindiniai komponentai: bendras cholesterolis, mažo tankio lipoproteinai (blogasis cholesterolis), didelio tankio lipoproteinai (gerasis cholesterolis) ir trigliceridai. Jei tyrimų rezultatuose stebimas itin didelis blogojo cholesterolio kiekis ir pacientas turi daug rizikos veiksnių, tuomet reikalinga korekcija, taip pat būtina medikų priežiūra bei paskirtų medikamentų vartojimas.

Kardiologė dėmesį taip pat atkreipia ir į 50–65 m. moteris ir 40-55m. vyrus, nutukusius, sergančius arterine hipertenzija, cukriniu diabetu bei žalingų įpročių turinčius asmenis. Šiose amžiaus kategorijose esantiems ir vyresniems asmenims patariama bent kartą metuose suplanuoti vizitą širdies ir kraujagyslių prevencijos programos atlikimui. Anot medikės, kraujo tyrimų atlikimas, įskaitant ir lipidogramą, kaklo kraujagyslių ultragarsinio tyrimo atlikimas, širdies echoskopija, veloergometrija ir kardiologo konsultacija gali ne tik padėti užbėgti rimtesniems negalavimams už akių, bet ir apsaugoti nuo gyvybę nusinešti galinčių patologijų grėsmės.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite