Kardiologai skambina pavojaus varpais: beveik trečdalis šalies gyventojų miršta nuo širdies ligų

Vilnius
Freepik.com nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Statistika rodo, jog išsivysčiusiose šalyse maždaug trečdalis visų mirčių yra kardiovaskulinės mirtys – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Anot gydytojų, staigi širdinė mirtis gali ištikti bet kurį žmogų, bet kur ir bet kada. Šį sekmadienį TV8 laidoje „Sveikatos medis“ gydytojai paaiškins, kaip išsaugoti gyvybę staigios mirties atveju bei ką daryti, jog užkirsti tam kelią.

Vienas iš didžiausių iššūkių kylančių medikams – staigi širdinė mirtis, kuomet pastangų išgelbėti žmogų sėkmė dažnai sunkiai prognozuojama. Čia ypatingai svarbios pirmos pagalbos minutės, nuo kurių priklauso tolimesnis žmogaus likimas.

„Klastingiausia yra tai, kad žmogus gyvena įprastą gyvenimą ir ta mirtis ištinka staiga. Pagrindinė priežastys – miokardo infarktas ir jo komplikacijos, ypač vyrams. Kita labai dažna priežastis – aortos plyšimas ir, žinoma, daugelis kitų gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų“, - laidoje pasakos LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas prof. hab. dr. Remigijus Žaliūnas.

Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius sako, jog būtent kardiovaskulinės mirtys yra didžiausias žmonijos žudikas, todėl jo vadovaujamoje įstaigoje visą parą veikia miokardo infarkto klasteris.

„Šiame klasteryje visą parą veikia angiografijos kabinetas ir čia pacientai patenka neskaičiuojant jokių darbo ar šventinių dienų valandų. Šiandien šioje klinikoje mes turime viską, kas yra geriausiose pasaulio klinikose“, - laidoje teigs klinikų generalinis direktorius prof. hab. dr. R. Jurkevičius.

Pasak specialistų, žmonių grupėje iki 65-erių metų dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta trečdalis. Trys ketvirtadaliai staigių mirčių įvyksta negydymo įstaigoje, būtent todėl kiekvienam yra pravartu žinoti kaip elgtis ir ką daryti staigios mirties atveju.

„Pirmiausiai, reikėtų gebėti atpažinti, kada įvyksta staigi mirtis, plyšta aorta, patenka trombas į plaučius, registruojami tiek ritmo, tiek laidumo sutrikimai. Atpažinus staigią mirtį labai svarbu, kad žmogus neišsigąstų ir suprastų, kad jis tikrai gali padėti. Labai svarbus ir išorinio automatinio defibriliatoriaus panaudojimas ir, aišku, specializuota reanimacinė pagalba“, - laidoje pasakos LSMU ligoninės Kauno klinikų Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė prof. med. m. dr. Gintarė Šakalytė.

Viena iš pagrindinių staigios mirties priežasčių – miokardo infarktas, kurį, pasak specialistų, neretai galima nujausti dėl simptomų, įspėjančių apie gręsiančią nelaimę.

„Kuomet atsiranda gniaužiantis, spaudžiantis skausmas už krūtinkaulio arba kairėje krūtinės ląstos pusėje, jisai plinta į kairę, lydimas šalto prakaito, dusulio, kartais mirties baimės – tokių simptomų negalima ignoruoti ir rekomenduojama panašiam skausmui užtrukus 15-20 minučių, nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad miokardo infarktas būtų diagnozuotas kaip galima greičiau“, - laidoje pasakos LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. med. m. dr. Olivija Gustienė.

Reabilitacijos svarba, siekiant grįžti į pilnavertį gyvenimą po patirto insulto

Pasaulyje beveik kas šeštas žmogus kasmet patiria smegenų insultą, kas antras iš jų lieka neįgalus, o tik penktadalis išgyvenusiųjų po ligos grįžta į darbą. Pasak specialistų, patyrus galvos smegenų insultą dažniausiai lieka pažeista viena kūno pusė, dėl to sutrinka paciento pusiausvyra, eisena bei visas funkcinis mobilumas.

Tad atstatymui po šios nelaimės didelį vaidmenį atlieka reabilitacijos komandos specialistai. Žmogui neretai tenka iš naujo mokytis vaikščioti, atlikti įprastus veiksmus ar kalbėti. Atsigavimas po patirto insulto gali trukti net 3-5 metus.

„Mokslinė pažanga žengia į priekį didžiuliais žingsniais ir pastaruoju metu atsiranda modernių, šiuolaikinių fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos priemonių, kompiuterizuotų įrenginių, kurie leidžia ne tik diagnozuoti, bet ir be galo tiksliai įvertinti minimalius pokyčius“, - pasakos LSMU ligoninės Kauno klinikų Neuroreabilitacijos skyriaus vadovas prof. Raimondas Savickas.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka medikams meninėse fotografijose

Sostinėje esančiame „Medicinos diagnostikos ir gydymo centre“ neseniai atidaryta garsaus fotomenininko Rimanto Dichavičiaus paroda „Vizijos“. Tai ne tik kvietimas moterims labiau rūpintis savo sveikata, bet kartu – ir padėka medikams už rūpestį jo mylima žmona Valerija, kol ši buvo gyva.

„Mums visiems daktarai yra dievai. Kuomet esi sveikas, tu ir galvoji kitaip, planuoji kitaip ir judi kitaip. Tačiau kuomet esi vienišas ir kai sutinki kažkokią atjautą, paramą, gerą žodį, tai labai svarbu. Mes laikomės vieni ant kitų“, - jautriais žodžiais dalinsis menininkas R. Dichavičius.

Kaip atsistoti ant kojų ir grįžti į pilnavertį gyvenimą po patirto insulto, ką svarbu žinoti apie klastingas širdies ligas ir nuoširdžiausios padėkos medikams – jau šį sekmadienį, 15 val. per TV8 televiziją.

Septintąjį sezoną skaičiuojanti medicinos laida „Sveikatos medis“ ir toliau džiugina savo žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.