REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Gegužės 5 d. 07:31

Karas Ukrainoje. Rusai uždraudė Zaporižios atominės elektrinės vadovams išvykti iš miesto (nuolat atnaujinama)

Pasaulis

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


215675

Pranešama, kad rusų pajėgoms įsiveržus į „Azovstal“ plieno gamyklos teritoriją vyksta kruvini mūšiai. Ukraina teigia, kad buvęs „Azovstal“ darbuotojas rusų pajėgoms parodė slaptus požeminius tunelius po gamykla. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pranešė, kad trečiadienį iš Mariupolio ir aplinkinių rajonų į Zaporižią buvo evakuoti 344 žmonės. Europos Sąjunga siūlo uždrausti rusišką naftą, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos vadovas.

Apie praėjusios paros karo Ukrainoje įvykius skaitykite čia

22:40

Tolumoje dega rusų okupantų technika

22:25

Raketų apšaudymas Kramatorske: rusai apgadino 810 butų 32 daugiaaukščiuose namuose

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko.

Laiku atlikta evakuacija išgelbėjo dešimtis gyvybių, tačiau pranešama apie 25 sužeistus žmones.

Be daugiaaukščių pastatų taip pat buvo apgadinti 6 privatūs namai, dvi mokyklos, vaikų darželis, gydymo įstaiga, katilinė, kelios įmonės ir parduotuvės.

5 daugiaaukščiuose namuose nėra elektros, 15 – dujų, teigė P. Kirilenko. Specialistai jau dirba, kad jų tiekimas būtų atkurtas.

22:00

Ginkluotosios pajėgos rytuose nukovė dešimtis rusų karių ir sunaikino tris rusų tankus

„Operatyvinės ir taktinės grupės „Rytai“ pavaldžių dalinių ir padalinių Ukrainos kariai „kiekvieną dieną duoda vertą atkirtį rusų fašistams. Visų pirma gegužės 5 dieną mūsų gynėjai atmušė du okupantų išpuolius“, – sakoma pranešime.

21:50

V. Zelenskis surengė internetinį susitikimą su G. W. Bushu

43-asis JAV prezidentas išreiškė paramą Ukrainos prezidentui ir visai Ukrainos žmonėms kovoje su agresoriumi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo konferencijos metu susitiko su 43-iuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu George'u W. Bushu. Apie tai pranešta Ukrainos prezidento svetainėje.

V. Zelenskis padėkojo Jungtinėms Valstijoms ir pažymėjo, kad susitikimas su Bushu jam yra didelė garbė. „Didžiulė garbė susipažinti. Noriu padėkoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Amerikos žmonėms. Mačiau, kaip JAV žmonės su mumis elgiasi socialiniuose tinkluose, išeina į gatves, palaiko Ukrainą vėliavėlėmis“, – sakė V. Zelenskis.

G. W. Bushas išreiškė paramą V. Zelenskiui ir visiems Ukrainos žmonėms kovojant su agresoriumi, jis pažymėjo Ukrainos žmonių atsparumą priešintis užpuolikams. „Jūsų drąsa yra labai svarbi tolimesnei sėkmei. Jei ir toliau darysite tai, ką darote, visada sulauksite mūsų paramos, jei ir toliau kovosite taip, kaip dabar... Jūsų šalis buvo užgrobta jėgų, kurios nori žudyti nekaltus žmones. Ir tai, kaip tu tvirtai stovi, įkvepia amerikiečius“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Ukraina iš JAV jaučia realią pagalbą ir nuoširdų palaikymą. Be to, V. Zelenskis pakvietė G. W. Bushą apsilankyti Ukrainoje jam patogiu metu.

21:15

Ukrainos ir žvalgybos aljanso „Five Eyes“ teisingumo pareigūnai aptarė karo nusikaltimus

Aukščiausio rango teisingumo pareigūnai iš penkių anglakalbių žvalgybos aljanso „Five Eyes“ („Penkių akių“) valstybių surengė derybas su Ukrainos generaline prokurore dėl karo nusikaltimų tyrimo, ketvirtadienį pranešė JAV Teisingumo departamentas.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Kanados generaliniai prokurorai trečiadienį surengė susitikimą nuotoliniu būdu su Ukrainos kolege Iryna Venediktova, Kyjivui siekiant ištirti tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų, įvykdytų per Rusijos invaziją.

Šešetas „aptarė savo pastangų koordinavimą, siekiant patraukti atsakomybėn asmenis, kurių nusikalstami veiksmai sudaro sąlygas karo nusikaltimams Ukrainoje“, sakoma JAV teisingumo departamento pranešime.

„Mūsų įsipareigojimas bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, įskaitant Ukrainos generalinę prokuratūrą, tiriant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už žiaurumus Ukrainoje, išlieka tvirtas“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando (Meriko Garlando) pareiškime.

„Nepermaldaujamai stengsimės patraukti atsakomybėn tuos, kurie prisideda prie mirties ir naikinimų, kuriuos stebime Ukrainoje“, – teigiama jame.

Praėjusią savaitę I. Venediktova Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė, kad Ukrainos tyrėjai nustatė 8 600 įtariamų karo nusikaltimų atvejų ir dar 4 000 atvejų, susijusių su karo nusikaltimais, įvykdytais nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Tarp dokumentuotų įtariamų karo nusikaltimų esama „civilių žudymų, civilinės infrastruktūros bombardavimų, kankinimų“, taip pat „lytinių nusikaltimų“, įvykdytų „okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, pažymėjo I. Venediktova.

JAV teisingumo departamentas taip pat nurodė, kad M. Garlandas informavo savo kolegas apie JAV pastangas imtis baudžiamųjų priemonių prieš milijardierius oligarchus, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir apie 33 mlrd. JAV dolerių naują pagalbos paketą Ukrainai, kurio Baltieji rūmai paprašė Kongreso.

Susitikime taip pat dalyvavo britų generalinė prokurorė Suella Braverman (Sjula Breiverman), Australijos generalinė prokurorė Michaelia Cash (Mikaelija Keš), Kanados teisingumo ministras Davidas Lametti (Davidas Lametis) ir Naujosios Zelandijos generalinis prokuroras Davidas Parkeris (Deividas Parkeris).

20:40

Sunaikintas dar vienas rusų tankas

20:05

Izraelio ministro pirmininko kanceliarija: V. Putinas atsiprašė dėl ministro pareiškimų apie A. Hitlerį

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė Izraelio ministro pirmininko Naftalio Bennetto (Naftalio Beneto) už savo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimus, kad Adolfas Hitleris galėjo turėti „žydiško kraujo“.

„Ministras pirmininkas priėmė prezidento V. Putino atsiprašymą dėl S. Lavrovo pastabų ir padėkojo jam už tai, kad paaiškino savo požiūrį į žydų tautą ir Holokausto atminimą“, – sakoma Izraelio premjero kanceliarijos ketvirtadienį paskelbtame pareiškime.

19:40

Nesėkmės ir nuostoliai Rusijos Federacijos puolime: Ukrainos generalinis štabas praneša apie situaciją fronte

Ukrainos generalinis štabas praneša naujausią informaciją apie situaciją fronte.

Skelbiama, kad okupantai nesėkmingai bandė užimti Popasną ir Rubežnoją ir tęsti puolimą Limano ir Severodonetsko kryptimis.

„Priešas nenustoja vykdyti puolimo operacijų Rytų operatyvinėje zonoje, siekdamas visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją bei išlaikyti sausumos koridorių tarp šių teritorijų ir okupuoto Krymo“, – sakoma pranešime.

Tuo pat metu priešas provokuoja įtampą Moldovos Padniestrės regione ir Baltarusijoje, persigrupuoja, imasi priemonių amunicijai ir kurui papildyti, bando pagerinti savo karių taktinę padėtį. Pažymima, kad laikinai okupuotose teritorijose okupantai ir toliau vagia žemės ūkio įmonių produkciją ir kaltina Ukrainos Vyriausybę sukėlus humanitarinę katastrofą okupantų valdomoje teritorijoje. Rusai taip pat imituoja humanitarinę veiklą demonstratyviai dalindami vietos gyventojams maisto rinkinius ir vaistus.

„Priešas ir toliau pradeda raketų smūgius į transporto infrastruktūros objektus, siekdamas užkirsti kelią humanitarinių prekių judėjimui ir karinei-techninei pagalbai. Minosvaidžių ir artilerijos naudojimas visoje sąlyčio linijoje tęsiasi“, - pridūrė Generalinis štabas. Aktyvių veiksmų Voluinės ir Polesės srityse priešas nesiėmė, tačiau Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pažymėjo, kad tam tikri daliniai patikros tikslais buvo keliami į aukščiausią kovinės parengties lygį. Slobozhansky kryptimi priešas bandė atkurti prarastas pozicijas Charkivo miesto rajone, nesėkmingai bandė atakuoti Stary Saltovo gyvenvietės rajone. Dėl nuolatinių sanitarinių personalo nuostolių priešas kuria karių medicininės paramos sistemą, naudodamasis civilinių gydymo įstaigų tinklu laikinai okupuotose Charkivo srities teritorijose.

Be to, Rusijos pajėgos nesiliauja bandžiusios pagerinti savo padalinių taktinę padėtį Iziumo miesto rajone, vykdo artilerijos apšaudymą netoliese esančiose gyvenvietėse.

Donecko kryptimi priešas bandė užimti Popasnają, visiškai kontroliuoti Rubežnojės miestą ir sudaryti palankias sąlygas tęsti puolimą Limano ir Severodonetsko miestų kryptimis, tačiau nesėkmingai. Pietų Bugo kryptimi priešas sutelkė savo pastangas į pozicijų įtvirtinimą, amunicijos, kuro ir logistikos papildymą. Laikinai okupuotose teritorijose tęsiamos administracinės ir policijos priemonės. Okupantai ir toliau vykdo filtravimo priemones prieš vietinius gyventojus, užkertant kelią evakuacijai į Ukrainos valdžios kontroliuojamą teritoriją. Priminsime, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 24 700 Rusijos karių. Jie taip pat sunaikino 1092 tankus, 499 artilerijos sistemas ir 196 naikintuvus, pranešė Ukrainos generalinio štabo spaudos centras.

19:10

Kremlius: V. Putinas su Izraelio premjeru kalbėjo apie Ukrainą ir Holokaustą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) ketvirtadienį aptarė Ukrainos karą ir Holokaustą, tvyrant įtampai dėl Maskvos pareiškimų apie Adolfą Hitlerį.

„Nuodugnus apsikeitimas nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje tęsėsi“, – pranešė Kremlius ir pridūrė, kad abu lyderiai taip pat aptarė „istorinę atmintį“ ir Holokaustą.

Įtampą Maskvos ir Izraelio santykiuose sukėlė užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas, kad  A. Hitleris „buvo žydų kilmės“.

18:50

Mariupolyje okupantai kelio ženklus pradėjo keisti rusiškais

„Okupantai sugriovė mūsų miestą, nužudė 20 000 žmonių, o dabar keičia ženklus“, – sakoma Mariupolio miesto tarybos pranešime.

18:30

JT: į „Azovstal“ vyksta konvojus, bandysiantis evakuoti civilius gyventojus

Jungtinių Tautų vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) ketvirtadienį pranešė, kad į metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, kur vyksta intensyvūs Ukrainos ir Rusijos pajėgų mūšiai, keliauja naujas JT konvojus, kuris bandys evakuoti civilius gyventojus.

„Šiandien, mums besikalbant, konvojus vyksta į „Azovstal“, kurią turėtų pasiekti iki rytojaus ryto; tikiuosi, kad jis paims civilius, likusius tame niūriame pragare,.. ir nugabens juos į saugią vietą“, – sakė M. Griffithsas Varšuvoje vykusioje Ukrainos donorų konferencijoje.

18:25

Zaporožėje įvesta komendanto valanda

Komandanto valanda įsigalios nuo gegužės 8 dienos 19:00 val. iki gegužės 10 dienos 5:00 val. 

17:50

V. Putinas ketina sukurti rusišką Vikipedijos analogą

Pasak V. Putino, jo netenkina dabar pateikiama informacija apie karą Ukrainoje, todėl jis nori sukurti rusišką Vikipedijos analogą.

16:51

Vokietija: V. Zelenskis pakvietė O. Scholzą ir F.-W. Steinmeierį atvykti į Kyjivą

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) ir prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį (Franką Valterį Šteinmejerį) apsilankyti Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė vokiečių prezidento kanceliarija. 

Prieš tris savaites Kyjivas atmetė Vokietijos prezidento pasiūlymą atvykti į Ukrainą. 

Šįkart savo kvietimą V. Zelenskis išsakė ketvirtadienį kalbėdamas su  F.-W. Steinemeieriu telefonu, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių prezidentūroje. 

Per šį pokalbį „buvęs susierzinimas buvo išsklaidytas“, o F.-W. Steinemeieris išreiškė „solidarumą, pagarbą ir paramą“ Ukrainai, nurodė šaltinis.

16:28

EVT vadovas siūlo parduoti areštuotą rusų oligarchų turtą ir taip padėti atstatyti Ukrainą

Europos Sąjunga turėtų konfiskuoti ir parduoti areštuotą Rusijos turtą, o už jį gautas lėšas skirti karo nuniokotos Ukrainos atstatymui, sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) viename interviu, kuris buvo paskelbtas ketvirtadienį.

Šiuo pasiūlymu jis atkartojo anksčiau Jungtinių Valstijų išsakytas mintis, ES ir JAV pareigūnams areštuojant į Vakarų šalių sankcijų sąrašą patekusių Rusijos oligarchų jachtas, nekilnojamąjį turtą, bankų sąskaitas, sraigtasparnius ir meno kūrinius.

Praėjusio mėnesio pradžioje ES įšaldė 30 mlrd. eurų (32 mlrd. JAV dolerių) lėšų, susijusių su į juodąjį sąrašą įtrauktais Rusijos ir Baltarusijos subjektais.

„Asmeniškai aš esu visiškai įsitikinęs, kad tai nepaprastai svarbu ne tik įšaldyti turtą, bet ir sudaryti sąlygas jį konfiskuoti, suteikti galimybę atstatyti šalį (Ukrainą)“, – sakė Ch. Michelis naujienų agentūrai „Interfax“.

Jis yra pirmas aukšto rango ES pareigūnas, pasiūlęs konfiskuoti oligarchų turtą, naujienų agentūrai AFP patvirtino jo atstovas.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. dolerių (565 mlrd. eurų).

ES, JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada į sankcijų sąrašus įtraukia vis daugiau turtingų rusų, kurie, manoma, gali turėti įtakos Maskvos invazijai į jos provakarietišką kaimynę arba gauna iš jos naudos.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasiūlė „išparduoti“ areštuotus oligarchams priklausančius turtus, kad „kompensuotų Rusijos sukeltus nuostolius ir padėtų atstatyti Ukrainą“.

Tačiau Amerikos pilietinių teisių sąjunga perspėjo, kad bet kokie nauji teisės aktai, susiję su tokia konfiskacija, gali pažeisti teisingam teisiniam procesui keliamus reikalavimus, nes į jų taikiklį patekę oligarchai neturės galimybės užginčyti jų turto konfiskavimo.

Panašūs teisiniai klausimai neduoda ramybės ir ES, pripažino teisininko išsilavinimą turintis Ch. Michelis.

Į sankcijų sąrašą patekusių asmenų turto konfiskavimas „nėra toks paprastas“ ir tai bus „sudėtingas ir ilgas procesas“, patikino jis.

Tačiau Ch. Michelis nurodė, kad įpareigojo Europos Vadovų Tarybos teisės tarnybą rasti būdų, kaip tai atlikti „pagal teisinės valstybės principus“.

 

16:23

Kyjivo srities Bučos rajone rastas rusų įsibrovėlių nukankinto vyro kūnas.

„Ukrinform“ duomenimis, Kyjivo srities policija apie tai paskelbė „Facebook“.

„Priešo apkasuose Bučos regione policija aptiko agresorių nukankinto civilio kūną. Gegužės 4 d. Kyjivo srities policija atliko ekshumaciją netoli Vyšegrado kaimo, kur okupacijos metu buvo agresoriaus pozicijos“, – rašoma pranešime.

Tyrėjai ir kriminalistai apžiūrėjo žuvusio vyro kūną, pirminiais duomenimis, Rusijos kariškiai kankino civilį, o paskui nužudė.

16:11

Varšuva: per tarptautinę donorų konferencijoje Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. dolerių

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ketvirtadienį pranešė, kad per tarptautinę donorų konferenciją Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. JAV dolerių (6,2 mlrd. eurų) suma.

Per Varšuvoje surengtą konferenciją buvo renkamos lėšos humanitarinei pagalbai karo draskomai Ukrainai, kur per Rusijos puolimą žuvo jau tūkstančiai žmonių, suniokota daug miestų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Pasak lenkų vyriausybės, nors jau paaukota nemažai lėšų, Ukrainos poreikiai yra didžiuliai dėl didelio karo žalos masto, o milijonams ukrainiečių reikalinga skubi pagalba.

Aukšto lygio tarptautinę paramos Ukrainai teikėjų konferenciją drauge organizavo M. Morawieckis ir Švedijos premjerė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson), bendradarbiaudami su Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkais.

Šio renginio tikslas – sudaryti sąlygas tarptautinei bendruomenei padėti tenkinti neatidėliotinus Ukrainos visuomenės humanitarinius poreikius. Be to, siekiama sukurti forumą, skirtą aptarinėti būdus remti ukrainiečius ilgesniu laikotarpiu.

Į Varšuvoje įsikūrusiame Nacionaliniame stadione susirinkusius dalyvius taip pat kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

16:01

Lietuvos ir Latvijos pirmosios ponios aptarė humanitarinę situaciją Ukrainoje

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį susitikime su Latvijos pirmąja ponia Andra Levite aptarė dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje susiklosčiusią humanitarinę situaciją.

Susitikime aptartos pagalbos teikimo priemonės ukrainiečiams, iš karo niokojamos šalies pasitraukusiems į Lietuvą ir Latviją.

Pasak D. Nausėdienės, Lietuva ir Latvija puoselėja glaudžius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius. Mūsų šalis vienija ir bendros žmogiškosios vertybės, kartu išgyvename ukrainiečių tautos skausmą, todėl šiuo metu itin svarbu pasidalinti gerąja patirtimi padedant nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.

15:56

Ukraina kaltina Rusiją pažeidus žadėtas paliaubas Mariupolio „Azovstal“

Rusija pažeidė pažadėtas paliaubas metalurgijos gamykloje „Azovstal“ Mariupolyje, tapusioje paskutiniuoju Ukrainos pajėgų bastionu šiame mieste, ketvirtadienį pareiškė pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras, prašydamas padėti „mirštantiems“ kariams ir padėti evakuoti civilius gyventojus.

„Rusai pažeidė paliaubų pažadą ir neleido evakuoti civilių gyventojų, kurie toliau slepiasi nuo apšaudymo gamyklos rūsyje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė S. Palamaras, nurodęs, kad viduje vyksta „kruvini mūšiai“.

15:33

Mariupolio gynėjai „Azovstal“ teritorijoje nokautavo okupantus

Ukrainos gynėjams, ginantiems Mariupolį apsiaustoje „Azovstal“ gamykloje, pavyko atremti okupantų puolimą.

Apie tai teletono eteryje pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.

Anot jo, kovos „Azovostalyje“ tęsiasi, o Ukrainos kariai drąsiai priešinasi priešo pajėgoms.

„Vakar Rusijos kariai įžengė į Azovostalio teritoriją, bet buvo išmušti mūsų gynėjų. Dabar apibendriname informaciją“, – sakė O. Arestovičius. Vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija apie užpuolikų proveržį „Azovstal“.

Generalinio štabo suvestinėje pažymėta, kad įsiveržę rusų kariai bandė sunaikinti ukrainiečių dalinius. Šiandien informacija buvo patikslinta.

15:01

Europos Parlamentas: Rusija turi grąžinti pavogtus lėktuvus

Ketvirtadienį EP nariai padėkojo transporto ir turizmo įmonėms už pagalbą Ukrainos pabėgėliams, pareikalavo Rusijos grąžinti pavogtus lėktuvus ir paragino toliau griežtinti sankcijas.

Europarlamentarai palankiai vertina, kad Europos transporto operatoriai Ukrainos piliečiams siūlo nemokamas keliones traukiniais, autobusais, laivais ir lėktuvais. Transportas yra strateginė ES solidarumo ir paramos Ukrainai ir jos žmonėms priemonė, teigiama rezoliucijoje.

Jie pažymi, kad Rusijos karas prieš Ukrainą daro poveikį ES transporto sektoriui: auga kuro kainos, nutrūksta logistikos bei tiekimo grandinės. Todėl europarlamentarai siūlo remti su Rusijos rinka susijusius ES vežėjus, nes jiems būtina trauktis iš Rusijos ir perorientuoti savo transporto paslaugas.

EP nariai susirūpinę dėl karo poveikio aviacijos sektoriui ir smerkia Rusiją, kuri, pažeisdama tarptautines civilinės aviacijos taisykles, privertė šalyje perregistruoti užsienio įmonių išnuomotus lėktuvus. „Negalima toleruoti šios vagystės“, – EP nariai pažymi rezoliucijoje ir reikalauja nedelsiant grąžinti šiuos lėktuvus teisėtiems jų savininkams.

EP nariai taip pat ragina ES griežtinti sankcijas Rusijos laivybos sektoriui ir drausti į ES patekti ne tik visiems Rusijoje registruotiems laivams, bet ir tiems laivams, kurie buvo prisišvartavę Rusijos uostuose prieš įplaukdami į ES uostus. Be to, į ES uostus neturėtų įplaukti ir tie laivai, kurie pildosi kuro atsargas Rusijos uostuose, pažymi europarlamentarai.

EP nariai apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo reikšmingai sumažinti paramą kariniam mobilumui. Dėl šios klaidos nukenčia bendras Europos saugumas, teigia jie ir ragina Europos Komisiją rasti ir pateikti sprendimus, kaip gerokai padidinti karinio mobilumo biudžetą. Pasak EP, ES turi padėti savo narėms diegti tarpusavio jungtis ir dvejopo naudojimo infrastruktūrą, taip pat vystyti transporto jungtis su Vakarų Balkanų regiono valstybėmis, Moldova, Sakartvelu ir Ukraina.

Europarlamentarai ragina ES valstybes remti Ukrainos pabėgėlius priimančius ES viešbučius ir trumpalaikės nuomos paslaugas teikiančius verslo subjektus. Jie taip pat prašo Komisijos sukurti laikiną ES finansinę programą, kuri remtų turizmo įmones, įdarbinančias nuo karo bėgančius pabėgėlius.

COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje parodė, kad būtina skubiai įsteigti ES turizmo agentūrą ir Europos krizių valdymo mechanizmą, kurie padėtų tinkamai ir greitai reaguoti į didelio masto krizes, pavyzdžiui, pandemijas, karus, humanitarines krizes dėl klimato kaitos poveikio, pranešime pažymi EP biuras Lietuvoje.

14:51

ES sankcijos Rusijos naftai ją paveiks labiau nei Bendrijos valstybes – eurokomisarė

Europos Sąjungos svarstomos naujos sankcijos Rusijai, įtraukiant naftos embargą, paveiks agresorę labiau nei ES ekonomiką ir atvers kelią Bendrijos šalims rasti alternatyvių tiekėjų, sako energetikos eurokomisarė Kadri Simson.

Pasak jos, išvakarėse Europos Komisijos pateiktas „visiško embargo“ pasiūlymas apima tiek rusišką naftos žaliavą, tiek ir perdirbtus produktus, tiekiamus jūromis ar vamzdynais.

„Bet mūsų pasiūlymas turėtų tapti tokiu embargu, kuris paveiks Rusiją labiau nei mūsų pačių ekonomikas. Mes tai darysime tvarkingai, kad visos mūsų šalys narės turėtų galimybę rasti alternatyvius tiekėjus“ , – Lietuvą ir Lenkiją sujungusio dujotiekio atidarymo ceremonijoje netoli Vilniaus ketvirtadienį sakė už K. Simson.

Ji pripažino, kad valstybėms, neturinčioms priėjimo prie jūrų ir naftos terminalų, „kyla didesni iššūkiai“.

„Bet visos mūsų valstybės gali atsisakyti rusiškos naftos – tai ir buvo šeštojo sankcijų paketo esmė“, – kalbėjo komisarė.

Anot jos, jau pirmasis ES sankcijų paketas buvo nutaikytas į Rusijos naftos perdirbimo įmones.

„Tad diena po dienos Rusijos galimybės gaminti naftos produktus reikšmingai mažėja, nes jie nebeturi prieigos prie įrangos, kurios reikia modernizuoti ir išlaikyti jų perdirbimo įmones“, – tvirtino K. Simson.

Kalbėdama apie Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ji pabrėžė, kad šiuo metu ES narės „kur kas geriau pasiruošusios“ galimam Rusijos dujų nutraukimui nei 2014-aisiais po Krymo okupacijos.

Pasak EK narės, šalys jau turi alternatyvius tiekimo maršrutus, regioninius planus, kaip nutrūkus tiekimui iš Rusijos kaimynės gali padėti tiek dujas reversiniu būdu dujotiekiais ar per SGD terminalus ir tai jau padarė, kai Rusija praėjusią savaitę nutraukė dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

„Šie nenumatytų atvejų planai yra priimti ir aš manau, tai yra geriausias liudijimas, kaip šalys narės parodė solidarumą Lenkijai ir Bulgarijai praėjusią savaitę“, – kalbėjo ji.

Europos Sąjunga šiuo metu svarsto 6-ąjį sankcijų paketą Rusijai, vasario pabaigoje pradėjusiai karą Ukrainoje. Paketu siūloma uždrausti rusiškos naftos importą, tačiau ne visos bloko narės tam pritaria, viena tokių – Vengrija.

Praėjusią savaitę Rusija nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, atsisakiusioms vykdyti Kremliaus vienašališką reikalavimą už jas mokėti rubliais.

Europos Komisija įspėjo, kad Rusija taip gali pasielgti ir su kitomis ES valstybėmis narėmis, paragino šiam spaudimui nepasiduoti ir pažadėjo, jog ES atsakas į „Gazprom“ veiksmus bus „neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas“.

14:44

Rusija išvarė septynis Danijos diplomatinės misijos narius

Maskva ketvirtadienį pranešė nepageidaujamais asmenimis paskelbusi septynis Danijos diplomatinės misijos Rusijoje narius ir nurodžiusi jiems per dvi savaites išvykti iš šalies.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Danijos ambasadorių Carsteną Sondergaardą (Karsteną Siondergordą) ir informavusi jį apie atsakomąsias priemones dėl 15 rusų diplomatų išvarymo iš Danijos ir dėl Kopenhagos karinės pagalbos Ukrainai.

„Atvirai antirusiška Karalystės politika rimtai kenkia dvišaliams ryšiams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Rusija pasilieka teisę „imtis papildomų žingsnių reaguojant į Kopenhagos nedraugiškus veiksmus“, sakoma pareiškime. Ministerija priduria, kad tarp atsakomųjų priemonių taip pat yra atsisakymas išduoti vizą vienam danų misijos diplomatui.

Danijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Rusija išvaro septynis danų diplomatinės misijos narius, įskaitant keturis diplomatus.

Pareiškime naujienų agentūrai AFP danų užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas) Rusijos sprendimą pavadino „visiškai nepateisintu ir labai problemišku“.

„Rusija nebenori tikro dialogo ir diplomatijos“, – sakė jis ir pažymėjo, kad Danija iš tikrųjų išvarė rusų žvalgybos agentų, o ne diplomatų.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vakarai išvarė dešimtis rusų diplomatų. Rusija atsakė tuo pačiu.

14:28

Kremlius: Vakarų ginklai trukdo „greitai“ karo Ukrainoje pabaigai

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų valstybės trukdo „greitai“ Rusijos karo Ukrainoje pabaigai, tiekdami provakarietiškai šaliai ginkluotę.

Komentuodamas laikraščio „The New York Times“ pranešimą, kad JAV žvalgyba padėjo Ukrainai nukauti kelis rusų generolus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė: „Jungtinės Valstijos, Britanija, visa NATO... nuolat perduoda žvalgybinę informaciją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.“

„Kartu su ginklų srautu, kurį šios šalys siunčia Ukrainai, visa tai yra veiksmai, neprisidedantys prie greito operacijos užbaigimo“, – kalbėjo jis.

Tačiau D. Peskovas pridūrė, kad tokia parama „negali sutrukdyti“ Rusijai pasiekti savo karo, kurį ji vadina „specialiąja karine operacija“, tikslus.

Kremliaus atstovas taip pat teigė, kad veikia humanitariniai koridoriai, skirti evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio metalurgijos įmonės „Azovstal“. Anksčiau Rusijos kariuomenė paskelbė trijų dienų paliaubas šios gamyklos teritorijoje.

„Koridoriai šiandien veikia“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad „Azovstal“ tebėra apgulta Maskvos pajėgų.

Civiliai gyventojai ir šimtai ukrainiečių karių tebėra įstrigę milžiniškame komplekse, rusų pajėgoms paskelbus, kad perėmė šio nuniokoto rytinio Ukrainos uostamiesčio kontrolę.

14:26

ES komisarė: karas Ukrainoje privertė persvarstyti ES galimybes energetikoje

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson sako, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė Bendriją persvarstyti savo galias ir sugebėjimus energetikos srityje. 

Anot jos, Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ visiškai sustabdžius dujų tiekimą vamzdynais Lenkijai ir Bulgarijai, tai taip pat buvo lūžis dabartinėje krizėje.

„Rusija neįvertina Europos Sąjungos, neįvertina valstybių narių vienybės ir bendradarbiavimo ir neįvertina, kaip esame pasirengę visiškai kontroliuoti savo energetikos ateitį“, – Lietuvą ir Lenkiją sujungusio dujotiekio atidarymo ceremonijoje sakė K. Simson. 

Ji taip pat kalbėjo, kad dujotiekis yra svarbus, tačiau norint dar labiau užsitikrinti energetinį saugumą, kitas svarbus žingsnis – elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa.

„Europos Sąjungos narės neturi būti priklausomos nuo trečiųjų šalių, ypač, kurios nėra patikimos. Praėjo dešimt metų, kai turime tris Baltijos šalis ir Lenkiją, teikiame paramą sinchronizavimo projektui užbaigti ir matydami bendradarbiavimo dvasią šiandien, galime pasiekti ir tai užbaigti artimiausiu metu“, – sakė eurokomisarė.

14:24

Buriatai kankino ir tyčiojosi iš Bučos gyventojų

Rusijos okupantai kankino ir tyčiojosi iš Bučos gyventojų, vėliau vogė aukoms priklausančius pinigus ir įvairius daiktus.

Ukrainos nacionalinė policija pranešė, kad įtariamaisiais buvo paskelbti du rusų specialieji Angarsko pulkai. Jie kaltinami karo įstatymų ir papročių pažeidimu. Vietiniai Buriatijos gyventojai kankino ir plėšė Bučos rajono gyventojus.

Visų pirma, 2022 m. kovo mėn., būdami Buzovos kaime, jie smurtavo prieš civilius, įskaitant moteris ir vaikus.

Pranešama, kad įtariamieji kartu su kitais okupantais įsiveržė į privatų namą. Grasindami ginklais jie sumušė ir kankino keturis vyrus moterų ir mažamečių vaikų akivaizdoje. Po to pagrobė aukoms priklausiusius pinigus ir kitas vertybes.

13:58

Rusijos okupantai Donecko srityje apšaudė chemijos gamyklą – žuvo mažiausiai 10 žmonių.

13:35

Į Ukrainą atvyko Lietuvos teisėsaugos grupė, padėsianti tirti karo nusikaltimus

Į Ukrainą atvyko pirmoji Lietuvos pareigūnų grupė, padėsianti tirti Rusijos kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Šią grupę sudaro Lietuvos prokuratūros, policijos, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos atstovai.

Lietuvos generalinė prokuratūra kovo 1 dieną pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Ukrainoje vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui, yra sudariusi 40 prokurorų, policijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų grupę. Viena iš šios, Lietuvoje dirbančios, grupės užduočių – apklausti iš Ukrainos atvykusius žmones bei surinkti kuo daugiau jų turimos dokumentinės vaizdo medžiagos. 

Į Ukrainą išvykę tyrimo grupės nariai  dalyvaus tyrimo veiksmuose, teiks ekspertinę pagalbą, vykdys stebėtojų bei kitas funkcijas pagal kompetenciją. Šiuo metu numatoma periodinė grupės narių rotacija.

Siekiant padėti Ukrainos prokurorams rinkti, tinkamai fiksuoti bei išsaugoti reikšmingus nusikaltimų įrodymo duomenis, kovo 3-iąją  Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova pasirašė dvišalį bendradarbiavimo memorandumą.
 
Prokuratūra teigia, kad jos iniciatyva Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Margarita Šniutytė-Daugelienė  kovo bei balandžio mėnesiais Hagoje surengė du Eurojusto narių bei kviestinių dalyvių koordinacinius pasitarimus dėl pagalbos Ukrainai. Jų metu aptarti įvairių valstybių pradėti tyrimai ir institucijų suderinto bendradarbiavimo klausimai.

Kovo 25-ąją N. Grunskienė, I. Venediktova ir Lenkijos generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras) sudarė jungtinę tyrimo grupę Rusijos kariuomenės nusikaltimams tirti, po mėnesio prie jos prisijungė ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra.

Prie Lietuvos raginimo tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje šiuo metu yra prisidėjusios per 40 įvairių pasaulio valstybių. Tyrimą dar kovą pradėjo Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, sulaukęs šių valstybių paramos.

13:32

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis įkūrė sutelktinio finansavimo platformą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įkūrė pasaulinę sutelktinio finansavimo platformą, turinčią padėti Kyjivui surinkti lėšų, reikalingų karui su Rusija laimėti ir šalies infrastruktūrai atstatyti.

„Vienu spragtelėjimu galite paaukoti lėšų mūsų gynėjams apsaugoti, gelbėti mūsų civilius ir Ukrainai atstatyti“, – angliškai sakė V. Zelenskis jo „Twitter“ paskyroje paskelbtame vaizdo pranešime apie platformos „United24“ įkūrimą.

„Kiekviena auka svarbi pergalei“, – pabrėžė jis.

13:14

Kyjivas: Rusija „stengiasi sunaikinti“ paskutinius ukrainiečių karius gamykloje „Azovstal“

Rusija „stengiasi sunaikinti“ paskutinius ukrainiečių karius Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, ketvirtadienį pranešė Ukraina, o paskutinieji miesto gynėjai sakė, kad rusų pajėgos įsiveržė į didžiulės gamyklos teritoriją.

„Rusų okupantai sutelkė pastangas į blokavimą ir stengiasi sunaikinti ukrainiečių dalinius „Azovstal“ teritorijoje“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pareiškime.

„Padedant aviacijai priešas atnaujino puolimą, siekdamas perimti gamyklos kontrolę“, – nurodoma jame.

Pareiškimas paskelbtas apgultoje gamykloje turint prasidėti Rusijos paskelbtam ugnies nutraukimo periodui. „Azovstal“ teritorijoje jau kelias savaites yra įstrigę šimtai ukrainiečių karių ir civilių.

Mariupolio gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ vadas vėlai trečiadienį sakė, kad rusų kariai pateko į gamyklą ir kad „vyksta kruvini mūšiai“.

„Dvi dienas priešas veržiasi į plieno liejyklą, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sako Denysas Prokopenka. – Situacija itin sunki, bet, to nepaisydami, toliau vykdome įsakymą ginti.“

Pasak jo, ukrainiečių junginiai priešinasi, nors rusų yra daugiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paprašė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) „padėti išgelbėti“ ukrainiečių dalinius „Azovstal“ ir evakuoti visus sužeistuosius.

Vėliau atskirame vaizdo pareiškime ukrainiečių lyderis sakė, kad „Azovstal“ teritorijoje dar yra įstrigusių civilių – „moterų ir vaikų“ – ir kad Kyjivas derasi dėl jų išgelbėjimo.

„Reikia laiko... žmonėms iškelti iš šių požeminių slėptuvių, – sakė jis. – Dabartinėmis sąlygomis negalime naudoti specialios įrangos nuolaužoms šalinti. Viskas daroma rankomis.“

Mariupolio meras Vadymas Boičenka ketvirtadienį paragino tęsti JT ir Raudonojo Kryžiaus vadovaujamą evakuaciją iš šio Ukrainos pietuose esančio uostamiesčio.

„Dabar kovojame už kiekvieno žmogaus, kiekvieno Mariupolio gyventojo išgelbėjimą“, – per „Telegram“ sakė jis.

Vėlai trečiadienį iš Mariupolio ir jo apylinkių buvo evakuoti dar 344 ukrainiečiai.

13:09

A. Lukašenka: Rusijos karas Ukrainoje „užsitęsė“

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį naujienų agentūros AP paskeltame interviu pripažino nesitikėjęs, kad Rusijos „operacija“ Ukrainoje taip ilgai tęsis ir tikino darantis viską, kad šis karas liautųsi.

A. Lukašenka teisino Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pasiųsti pajėgas į provakarietišką kaimynę.

„Tačiau nesu pakankamai įsigilinęs į šią problemą, kad galėčiau pasakyti, ar viskas vyksta pagal planą, kaip sako rusai, arba kaip man tai atrodo. Noriu dar kartą pabrėžti – man atrodo, kad ši operacija užsitęsė“, – Baltarusijos lyderis sakė per beveik 1,5 val. trukmės interviu Nepriklausomybės rūmuose Minske.

Jis taip pat teigė, kad Ukraina „provokavo Rusiją“ ir kad Baltarusija yra taikos šalininkė.

„Kategoriškai nepritariame jokiam karui. Darėme ir tebedarome viską, kad karo nebūtų... Mano dėka prasidėjo derybos tarp Ukrainos ir Rusijos“, – kalbėjo A. Lukašenka.

„Tačiau kodėl Ukraina, kurios teritorijoje faktiškai vyksta karas, kariniai veiksmai, žūva žmonės, – kodėl Ukraina nesuinteresuota šiomis derybomis?“ – klausė jis.

A. Lukašenka taip pat sakė, kad būtų „nepriimtina“ per šį konfliktą panaudoti branduolinius ginklus, bet negalėjo atsakyti, ar Rusija turi tokių planų.

„Branduolinių ginklų naudojimas nepriimtinas ne tik dėl to, jog tai būtų šalia mūsų. Mes nesame kitapus vandenyno kaip Jungtinės Valstijos. Tai taip pat nepriimtina, nes tai gali išmušti mūsų Žemės rutulį iš orbitos niekas nežino kur, – kalbėjo jis. – Ar Rusija pajėgi tai padaryti, ar ne – šį klausimą reikia užduoti Rusijos vadovybei.“

Ruošdamasi vasario 24 dieną pradėtai invazijai Rusija iš anksto dislokavo savo pajėgų Baltarusijoje, prisidengdama karinėmis pratybomis, ir vėliau pasiuntė jas atakuoti Ukrainos.

A. Lukašenka viešai palaikė šią operaciją ir per kovo pradžioje įvykusį susitikimą su V. Putinu tvirtino, jog Ukraina planavo užpulti Baltarusiją, bet Maskvos įsiveržimas neva užkirto tam kelią. Jis sakė atsivežęs žemėlapį, kad parodytų V. Putinui, iš kur turėjo būti surengta numanoma ataka, bet jokių įrodymų nepateikė.

Anksčiau šią savaitę Baltarusijos kariškiai pranešė pradedantys iš anksto neskelbtas pratybas, sukėlusias susirūpinimą Ukrainai. Vis dėlto A. Lukašenka ketvirtadienį tvirtino AP, kad tie manevrai niekam nekelia grėsmės.

„Mes niekam negrasiname, neketiname grasinti ir to nedarysime. Dar daugiau, mes negalime grasinti – žinome, kas yra mūsų priešininkai, todėl įžiebti kokio nors pobūdžio konfliktą, kokį nors karą čia, Vakaruose, visiškai neatitinka Baltarusijos valstybės interesų. Taigi, Vakarai gali ramiai miegoti“, – teigė autoritarinis lyderis.

A. Lukašenkos ir Vakarų santykiai smarkiai pašlijo, kai Minsko režimas griebėsi negailestingų represijų malšindamas istorinius opozicijos protestus, išprovokuotus nuo 1994-ųjų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujančio lyderio ginčijamo perrinkimo 2020 metų rugpjūtį vykusiuose prezidento rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

A. Lukašenka, vis labiau besikliaujantis Maskvos parama malšindamas bet kokį nepaklusnumą savo šalyje, yra vienas pagrindinių V. Putino karinės invazijos į Ukrainą rėmėjų.

12:58

Lenkijos prezidentas: GIPL užkirs kelią Rusijos šantažui

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis yra svarbus žingsnis, neleisiantis Rusijai šantažuoti valstybių dėl priklausomybės nuo rusiškų dujų.

„Šiandien ši dujotiekio linija, ši jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, yra faktas tuo metu, kai Rusija dar kartą bandė mus šantažuoti dujų atžvilgiu“, – dujotiekio atidarymo ceremonijoje netoli Vilniaus sakė A. Duda.

12.53

Kolaborantas Kirilas Stremousovas paskelbė apie socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ blokavimą Chersono regione.

12.34

Parlamentaras paaiškino, kodėl Rusija pastarosiomis dienomis suintensyvino raketų atakas prieš Ukrainą

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fedoras Venislavskis papasakojo, kokia yra pastarųjų dienų raketų atakų priežastis.

Parlamentaras pažymėjo, kad viena iš priežasčių yra ginklų tiekimo į Ukrainą komplikacija.

„Pirma, priešas kariauja teroristinį karą prieš Ukrainą, o teroristiniu aspektu siekiama įbauginti piliečius. Antra, siekia apsunkinti ginklų tiekimą Ukrainai, todėl atakų objektai yra vakariniai regionai, per kuriuos eina logistikos keliai“, – sakė F. Venislavskis.

Pasak jo, Rusijos vadovybė supranta, kad yra aklavietėje, negali padaryti pažangos, rusų nuostoliai yra milžiniški.

„Todėl Rusija bando priversti Ukrainos karinę-politinę vadovybę padaryti nuolaidų, kurias jie patys daro su šiomis atakomis per baimės atmosferą, tačiau tai yra nerealus scenarijus mūsų taktikos ir strategijos požiūriu“, – sakė parlamentaras.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Rusija negailestingai apšaudo Ukrainą balistinėmis raketomis iš laivų Juodojoje ir Azovo jūrose, taip pat iš Baltarusijos.

12.27

Sumų srityje tęsiasi karo padarinių šalinimas.

11:54

Lvivo srities Azovo pulko psichologė Natalija Lugovska žuvo per kautynes ​​Mariupolio „Azovstal“ metalurgijos gamykloje.

Apie tai feisbuke pranešė Červonohrado miesto tarybos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

„Mariupolyje mirė Natalija Lugovska, Azovo pulko psichologė, Jurijaus Lugovskio Bareto mama.

11:09

Ukraina atrėmė Rusijos atakų, bet kautynės dėl Mariupolio gamyklos tęsiasi

Ukrainos pajėgos ketvirtadienį pranešė atrėmusios Rusijos atakų šalies rytuose ir susigrąžinusios kai kurias teritorijas, nors Maskva deda pastangas sutrikdyti ginkluotės tiekimą Kyjivui iš Vakarų šalių, bombarduodama geležinkelių stotis ir kitus logistikos objektus visoje šalyje.

Įnirtingos kautynės taip pat vyko metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse, paskutiniame ukrainiečių pasipriešinimo židinyje pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Vienas Rusijos pareigūnas anksčiau neigė, kad vyksta šios įmonės šturmas, bet tą teritoriją ginančio pagrindinio ukrainiečių dalinio vadas sakė, kad rusų kariai įsiveržė į kompleksą.

„Padedant aviacijai priešas atnaujino puolimą, siekdamas perimti gamyklos kontrolę“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas ir pridūrė, kad Rusija „stengiasi sunaikinti ukrainiečių dalinius“.

Į vakarus nuo Mariupolio Ukrainos pajėgos pasiekė tam tikros pažangos ties pietinių Chersono ir Mykolajivo sričių ribomis, kur Rusijos pajėgos, kaip pranešama, mėgino surengti kontrpuolimą. Ukrainiečiai taip pat atrėmė 11 Rusijos pajėgų atakų rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, informavo kariškiai.

Per pastarąją parą vykusius apšaudymus keliuose rytiniuose miestuose žuvo mažiausiai penki žmonės, dar dešimtys buvo sužeisti, įskaitant 25 nukentėjusius per raketų smūgius Kramatorske, sakė ukrainiečių pareigūnai.

Rusijos kariuomenė nurodė trečiadienį naudojusi iš lėktuvų ir laivų paleidžiamas raketas naikinti elektros tiekimo infrastruktūrai penkiose geležinkelio stotyse visoje Ukrainoje. Artilerija ir aviacija taip pat smogė įtvirtintoms kariuomenės pozicijoms, degalų ir šaudmenų sandėliams. Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai leidžia manyti, kad buvo atakuotas vienas tiltas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kaltino Rusiją „griebiantis raketų terorizmo taktikos, kad paskleistų baimę Ukrainoje“.

Komentuodamas šias atakas vėlai vakare paskelbtame kasdieniame vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė: „Į visus šiuos nusikaltimus bus atsakyta teisiškai ir gana praktiškai – mūšio lauke.“

Naujausios atakos buvo surengtos Rusijai ruošiantis gegužės 9-ąją minėti Pergalės dieną – Soviatų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Pasaulis stebi, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos šia proga paskelbti pergalę Ukrainoje arba išplėsti, anot jo, „specialiąją karinę operaciją“.

Jeigu būtų paskelbtas visavertis karas, V. Putinas galėtų įvesti Rusijoje karo padėtį ir paskelbti atsargos karių mobilizaciją. Toks žingsnis leistų kompensuotis didelius karių praradimus per kautynes Ukrainoje.

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šias spėliones atmetė kaip „nesąmonę“.

Tuo metu Baltarusija, kurios teritorija Rusija naudojosi invazijai į Ukrainą surengti, trečiadienį paskelbė pradedanti „netikėtas“ karines pratybas. Vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas sakė, kad jo šalis bus pasiruošusi veikti, jeigu Baltarusija įsitrauktų į karą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sakė neprognozuojanti, kad pratybos Baltarusijoje šiuo metu kelia grėsmę Ukrainai, bet Maskva tikriausiai jomis pasinaudos, kad „išlaikytų ukrainiečių pajėgas šiaurėje, neleisdama nukreipti jų į mūšį dėl Donbaso“ – rytinio išvystytos pramonės regiono, kurios užėmimą Rusija yra paskelbusi savo karinės kampanijos tikslu.

Smūgiais geležinkelio infrastruktūrai siekiama sutrikdyti Vakarų siunčiamų ginklų tiekimą Ukrainai, sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Gynybos ministras Sergejus Šoigu savo ruožtu skundėsi, kad Vakarai „tvindo Ukrainą ginklais“.

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad nors Rusijos pajėgos stengėsi smogti kritiškai svarbiai infrastruktūrai, ypač susijusiai su geležinkeliais, prie vakarinio Lvivo miesto, šios atakos nepadarė „jokio apčiuopiamo poveikio“ Ukrainos pastangoms aprūpinti savo pajėgas.

Netoli sienos su Lenkija esantis Lvivas atlieka svarbų vaidmenį NATO šalių siunčiamų ginklų logistikoje.

Ukrainai siunčiama ginkluotė padėjo Kyjivo pajėgoms sužlugdyti pirminį puolimą, kurio tikslas buvo užimti sostinę. Šie ginklai taip pat yra labai svarbūs plečiantis mūšiui dėl Donbaso.

Ukraina ragino Vakarus padidinti ginklų tiekimą prieš susirėmimus, kurie gali tapti lemiamais.

11:02

Iš Estijos išvarytas „Nemirtingojo pulko“ vienas iš lyderių A. Jesakovas

Estijos saugumo policijos departamentas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad trečiadienį saugumo sumetimais iš šalies buvo išvarytas vienas Rusijoje populiaraus judėjimo „Nemirtingasis pulkas“ (Bessmertnyj polk) lyderių Aleksejus Jesakovas.
 
Departamento teigimu, A. Jesakovas daug metų viešai kurstė tarpvalstybinę neapykantą ir skleidė prokremlišką propagandą, rašė dienraštis „Postimees“.

Rusijoje gegužės 9-ąją minint Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną „Nemirtingasis pulkas“ daugelyje miestų rengia eitynes, per kurias gyventojai neša Antrajame pasauliniame kare kovojusių savo giminaičių nuotraukas. Vis dėlto kritikai kaltina šią iniciatyvą skleidžiant prokremlišką propagandą.

A. Jesakovas taip pat teisino Rusijos agresiją Ukrainoje, dalyvavo kontrabandinėje veikloje Ukrainos rytuose, nurodė Saugumo policija.

10.52

Ukraina nuo karo pradžios sulaukė 4,5 mlrd. eurų vertės tarptautinės finansinės paramos

Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją sulaukė 4,5 mlrd. eurų vertės tarptautinės finansinės paramos, taip pat daugiau kaip 300 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis „Ukrinform“.

Tai neatspindi Vakarų valstybių karinės paramos Ukrainai vertės.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis padėkojo tarptautinei bendruomenei už paramą jo valstybei ir pažymėjo, kad skirtos lėšos padėjo visiškai išmokėti Ukrainos piliečiams socialines išmokas ir pradėti vykdyti naujas paramos programas.

„Nuo kovo pirmųjų dienų iki gegužės mėnesio Ukraina gavo daugiau kaip 300 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos. Vien praėjusią savaitę jos į šalį atgabenta apie 24 tūkst. tonų“, – sakė Ukrainos prezidento patarėja Daria Zarivna.

10.46

Ukrainos pajėgos atrėmė puolimą netoli Severodonecko ir Oechovo

Luhansko regioninės valstybės administracijos pirmininkas Serhijus Gaidai praneša apie atremtą Rusijos pajėgų puolimą netoli Severodonecko ir Oechovo.

„Luhansko ir Donecko sričių teritorijoje per pastarąją parą buvo atremta vienuolika priešo atakų, sunaikinti penki tankai, septyni šarvuočių vienetai ir penki priešo transporto priemonių vienetai“, – sakė S. Gaidai.

Oro gynybos daliniai numušė du priešo Su-30 lėktuvus ir du Orlan-10 ir ZALA-421 tipų bepiločius orlaivius.

„Priešo daliniai bando vykdyti puolamąsias operacijas Severodonecko ir Popasnos kryptimis, tačiau jiems nesiseka“, – pridūrė S. Gaidai.

10.36

Rusai Mariupolyje pastatė paminklą

„Okupantai teritoriją pažymi bjauria senos moters su sovietine vėliava statula. Tokią pastatė okupuotame Mariupolyje“, – praneša „Nexta“.

Mariupolyje lankęsis V. Putino vadovaujamos partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas Andrejus Turčiakas nurodė, kad paminklas skirtas Anai, kuri Ukrainos karius pasitiko su sovietine vėliava ir ją vėliau apgynė.

Ši istorija turi ir kitą pusę – teigiama, jog pagyvenusi moteris su sovietine vėliava išėjo pasitikti Ukrainos karių, nes manė juos esant rusų kariškiais.

10.19

„Azovstal“ plieno gamykla apšaudyta visą naktį

Intensyvios atakos prieš apsiaustą „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje tęsėsi naktį į ketvirtadienį, sakė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Jei pasaulyje yra pragaras, tai yra „Azovstal“, – sakė P. Andriuščenka.

Jis nurodė, kad vyksta nenutrūkstamas gamyklos apšaudymas, taip pat ir naktį, pasitelkiant dronus.

„Paskutiniai 11 kvadratinių kilometrų laisvės Mariupolyje virto pragaru“, – pridūrė  P. Andriuščenka.

9.54

Rusijos raketos smūgis Dnipro tiltui.

9.48

Ukrainoje per raketų smūgį Kramatorske sužeisti 25 žmonės

Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste mažiausiai 25 civiliai buvo sužeisti per praeitą naktį Rusijos pajėgų surengtą raketų smūgį, naujienų agentūra „Unian“ ketvirtadienį citavo vieną aukšto rango pareigūną.

„Mažiausiai 25 civiliai sužeisti – tai šiąnakt rusų surengto aviacinių raketų smūgio Kramatorskui pasekmė. Šešiems sužeistiesiems reikalinga medicinos pagalba ligoninėje“, – per platformą „Telegram“ parašė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Raketos apgadino devynis gyvenamuosius namus, mokyklą ir daug civilės infrastruktūros objektų“, – pridūrė jis.

P. Kyrylenka pareiškė, kad Rusijos pajėgos nepajėgios kautis su Ukrainos kariuomene, todėl toliau „kariauja“ su taikiais gyventojais.

„Tai dar vienas Rusijos kariuomenės karo nusikaltimas mūsų žemėje. Viską kruopščiai fiksuojame. Niekas neišvengs bausmės!“ – pabrėžė pareigūnas.

„Unian“ duomenimis, Rusijos pajėgos praeitą naktį raketomis smogė Kramatorsko gyvenamuosius rajonus ir miesto centrinę dalį.

Rusija, pasiuntusi savo pajėgas į provakarietišką kaimynę vasario pabaigoje, pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš Kyjivo vyriausybės kontroliuojamas teritorijas Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

9.20

Spauda: JAV žvalgyba padėjo Ukrainai smogti Rusijos generolams

Jungtinių Valstijų pateikta žvalgybos informacija padėjo Ukrainos kariškiams per Maskvos karinę invaziją surengti smūgių, kurių taikiniai buvo keletas Rusijos generolų, trečiadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.

Remdamasis virtine JAV aukšto rango pareigūnų, laikraštis rašė, kad „daugelis“ iš maždaug 12 per šį karą žuvusių rusų generolų buvo nukauti  Ukrainos pajėgų padedant JAV žvalgybai.

JAV Nacionalinio saugumo taryba (NST) neatsakingu pavadino teiginį, kad Amerika padeda Ukrainai žudyti rusų generolus.

„Jungtinės Valstijos teikia mūšio lauko žvalgybinę informaciją, kad padėtų ukrainiečiams ginti savo šalį, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP rašė NST atstovė Adrienne Watson (Eidrien Votson). – Mes žvalgybinę informaciją teikdavome ne tam, kad būtų žudomi rusų generolai.“

Didelis nukautų Rusijos aukšto rango karininkų skaičius pribloškė Vakarų saugumo pareigūnus, kovo pabaigoje patvirtinusius, kad kare Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni rusų generolai. Vėliau Ukraina paskelbė, kad šis skaičius yra didesnis.

Pentagonas kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti „The New York Times“ straipsnį.

8.57

Luhansko regione buvo rasti penkių žuvusių žmonių kūnai

Luhansko regioninės karinės administracijos pirmininkas Serhijus Gaidain pranešė, kad Luhansko regione rasti žuvusių žmonių kūnai.

Pasak S. Gaidai, gegužės 4-ąją rusai įvykdė Severedonecko, Popasnos, Lisičansko, Hirsko apšaudymus. Surengti 24 išpuoliai prieš civilių namus.

„Penkių aukų kūnai buvo rasti ir identifikuoti, – sakė Sergejus Gaidai.

8.31

Ukrainos generalinis štabas: Rusijos motorizuotieji šauliai patyrė rimtų nuostolių ir atsisakė kovoti

Rusijos Federacijos motorizuotųjų šaulių brigada laukia perkėlimo į savo teritoriją, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainoje Rusijos Rytų karinės apygardos 35-osios jungtinės ginkluotės armijos 38-osios atskiros motorizuotųjų šaulių brigada patyrė didelių nuostolių ir atsisakė dalyvauti kare.

Rusijos motorizuotieji šauliai buvo nuvežti į teritoriją netoli Ukrainos sienos su Rusijos Federacija, nurodo Generalinis štabas.

Pasak jo, rusai laukia judėjimo į Rusiją.

„2-ojo armijos korpuso“ Luhansko srities Svatovskio rajono kaime įsikūrusioje Pietų karinės apygardos 8-ojoje jungtinių ginklų brigadoje dirba vietiniai iš artimiausių gyvenviečių. Brigados moralinė ir psichologinė būklė yra žema, turi didelių problemų su ginklais bei apsaugos priemonėmis ir jie nėra pasirengę atlikti užduočių“, – pridūrė Generalinis štabas.

8.03

Kariškiai: Ukraina atgavo nausėdijų netoli Chersono kontrolę

Ukraina atgavo kontrolę keliose nausėdijose aplink Nikolajevą ir Chersoną šalies pietuose, pranešė kariškiai.

Dėl sėkmingų Ukrainos pajėgų veiksmų rusai „prarado kontrolę keliose gyvenvietėse prie Nikolajevą ir Chersono regionų sienos“, sakoma naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo žvalgybos ataskaitoje.

Mariupolyje tebesitęsia įnirtingos kovos. Rusija siekia blokuoti  ir sunaikinti „Azovstal“ gamykloje esančius Ukrainos dalinius.

Pranešime nurodoma, kad rusai atnaujino puolimą iš oro prieš gamyklą.

Rusija taip pat „provokuoja įtampą“ Moldovos Padniestrės regione, pareiškė Ukraina.

7.52

Raketomis apšaudytas Kramatorskas

Kramatorsko miesto meras Aleksandras Gončarenka pranešė, kad nustatyti 6 žmonės, sužeisti per apšaudymą. Per raketų ataką apgadinti apgadinti trys penkiaaukščiai pastatai, vaikų darželis ir mokykla.

7.45

Ukraina ir Rusija susitarė dėl ugnies nutraukimo gegužės 5–7 dienomis „Azovstal“ gamyklos teritorijoje. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščuk sakė, kad  Mariupolio gynėjai šį laiką naudoja ruošdami civilius gyventojus ir evakuacijos zoną. 

7.29

JT: trečiadienį baigta civilių evakuacijos operacija iš Mariupolio

Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras nurodė, kad trečiadienį baigta Mariupolyje ir aplinkinėse vietose įstrigusių civilių evakavimo operacija.

„Dar kartą mūsų komanda iš Jungtinių Tautų ir kolegos iš Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto dirbo kartu, kad žmonės, norintys palikti karo veiksmus patiriančias teritorijas, būtų saugūs, sutikus konflikto šalims“, – sakė JT humanitarinės pagalbos koordinatorius Ukrainai Osnatas Lubrani.

6.53

Rusai uždraudė Zaporižios atominės elektrinės vadovams išvykti iš miesto

Rusijos kariuomenė uždraudė Zaporižios vadovams palikti Enerhodaro miestą net ir oficialiais reikalais, praneša Zaporižios karinė administracija.

„Okupantai uždraudė atominės elektrinės (AE) vadovams palikti miestą. Net ir dėl oficialių reikalų“, – sakoma pranešime.

Rusai iš Enerhodaro, kuriame yra elektrinė,  neišleido jos vyriausiojo inžinieriaus Jurijaus Černičiuko. Jis turėjo dalyvauti vyriausiųjų inžinierių tarybos posėdyje.

J. Černičiukas buvo sulaikytas patikrinimo poste išvažiuojant iš Enerhodaro ir išvežtas iš tardymui.

„Jam ir kitiems AE draudžiama išvykti iš miesto. Net jei to reikalauja darbas, nuo kurio priklauso ne tik regiono, bet ir viso žemyno saugumas“, – rašoma Zaporižios karinės administracijos pranešime.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ reikalauja kasdienių aZaporižios AE vadovybės ataskaitų „konfidencialiais klausimais“, susijusiais su elektrinės veikimu.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA