A. Du tei­gia­mi žod­žiai, šovę į galvą, iš­gir­dus „ka­ran­ti­nas“

Namų pro­jek­tai.

B. Mėgsta­miau­sių knygų ar­ba filmų pen­ke­tu­kas

Per sun­ku taip iš­kart pa­sa­ky­ti visų laikų kny­gas. Da­bar la­bai lėtai skai­tau J. Camp­bel­lo „He­ro­jus su tūkstan­čiu veidų“, dar la­bai pa­ti­ko ne­se­niai skai­ty­ta „Aš abo­ri­ge­nas“. Su pa­si­mėga­vi­mu žiū­riu se­rialą „The Crown“. Filmą re­ko­men­duo­čiau „Švil­pi­ko die­na“ – la­bai tin­ka, įstri­gus ka­ran­ti­ne, ku­rio Ha­va­juo­se, be­je, nėra. Ir nors ne­klausė­te, bet vie­to­je fil­mo ar kny­gos re­ko­men­duo­ju NA­RA tink­la­laidę.

C. Koks mais­tas net ka­ran­ti­no dieną pa­da­ro šven­tišką?

Juo­das 85 pro­c. ka­ka­vos šo­ko­la­das su mie­ži­ne ka­va. Val­gy­ti aš be­veik ne­ga­mi­nu.

D. Įkve­pian­ti as­me­nybė. Kodėl?

Fo­tog­rafė, poetė Ne­rin­ga Re­ka­šiūtė. Ji yra ma­no in­te­lek­tua­li­nis ro­le mo­del.

E. Mėgsta­miau­sia dai­na (mu­zi­ka) ge­rai die­nos nuo­tai­kai

„Tre­vor Hall“ ra­di­jo“ „Pan­do­ro­je“, ku­rią vis pla­nuo­ju pa­keis­ti į „Spo­ti­fy“. Dar man kar­tais pa­tin­ka klau­sy­tis ma­no tėvų jau­nystės ba­lių ru­siškų dainų – su­ke­lia be­pro­tiš­kai keistą nos­tal­giją, pa­vyzd­žiui, Gaz­ma­no­vo „Je­dinst­vi­na­ja ma­ja“.

Ome­ga rūgštys. Ką pa­da­ro­te kiek­vieną dieną dėl sa­vo ir kitų ge­ros svei­ka­tos (psi­chinės ir fi­zinės)?

Ry­tais re­li­gin­gai ge­riu vai­sių glot­nutį. Kai ne­tin­giu, ir ža­lu­myų į jį įde­du. Daž­niau­siai tin­giu. De­šimt metų esu ve­ge­tarė.