Angle down Atgal

Karantinas išaugino internetinių parduotuvių paklausą

Koronaviruso pandemija ir dėl jos 2020 metais dukart paskelbtas karantinas, kurio metu uždaryta dauguma ne maisto parduotuvių, gerokai išaugino internetinės prekybos poreikį.

Elektronines parduotuves jau turintis verslas ieško būdų, kaip jas plėsti ir atlaikyti klientų antplūdį, o tokių parduotuvių nuomotojai sako, kad nuo balandžio stebėjo didžiulę smulkiojo verslo paklausą. 

Krūvis išaugo    

Daugiau negu 15 metų logotipus, svetaines, internetines parduotuves kuriančios šeimos įmonės „Daisoras“ bendrasavininkė Rasa Smirnovienė sako, kad darbo krūvis yra labai išaugęs, dirbama „be išeiginių ir atostogų“.

„Tie, kas neturėjo, suaktyvėjo ieškoti (internetinių parduotuvių). Ieško variantų „pigiai ir greitai“. Daug verslo atstovų, prekybininkų neplanavo pereiti prie internetinės prekybos, kreipiasi tada, kai jau „dega lemputės“, – BNS tvirtino R. Smirnovienė.  

Jos teigimu, per mėnesį sukuriama maždaug po vieną paprastą, nuo 3,5 tūkst. eurų kainuojančią internetinę parduotuvę.  

„Yra galimybė pirkti šabloną ir štampuoti, bet žinome, kas įvyksta, kai kuriama greitai. Tenka susidurti su klientais, kurie pašo pagalbos, kai pagal šabloną įkurta jų e-parduotuvė sugriūna. Atgaivinimas kainuoja ir pinigų, ir laiko“, – sakė „Daisoro“ bendrasavininkė.  

Apie 20 metų interneto svetaines ir internetines parduotuves šalies ir užsienio klientams kuriančios Šiaulių įmonės „Dipolis.com“ bendrasavininkis Šarūnas Škimelis išaugusį klientų poreikį pastebi trečius metus.

„2019 metus lyginant su 2020-aisiais augimas – apie 50 proc. Svetaines internetinės parduotuvės nurungė. Iš 10 užklausų devynios būna dėl tokių parduotuvių“, – BNS teigė Š. Škimelis. 

Šiaulių įmonės atstovas pastebi, kad šių parduotuvių paklausa banguota – pirmojo antplūdžio sulaukta iškart paskelbus pirmą karantiną, vasarą buvo atostogos, o vėl užklausos ėmė plaukti paskelbus antrąjį karantiną. 

Pasak jo, stebina klientų įsivaizdavimas, kad internetinė parduotuvės sukūrimas, administravimas bei jos viešinimas yra „paprastas darbas“: neįvertina tam reikalingų sąnaudų – ir pinigų, ir laiko.

„Smulkus ir vidutinis verslas žino, ko nori. Fiziniai asmenys, kurie sudaro apie 20 proc. klientų,  nori internetinių parduotuvių, nes bando kažką savo gyvenime pakeisti, dirbti patys sau ir įsivaizduoja, kad tai vienas pigiausių variantų“, – tvirtina Š. Škimelis.   

„Gariūnai“ neįsileido 

Internetinių parduotuvių nuomą siūlančio „Fronto“ bendrasavininkis Saulius Masiulis BNS sakė, kad dauguma įmonės klientų užsiima individualia veikla, prekiauja turguose, yra šeimos verslo atstovai – tie, kurie savo internetinėse parduotuvėse nori patalpinti iki maždaug 200 prekių. Dažnai jas nuomoja prekių vaikams kūrėjai: drabužių siuvėjai, žaislų gamintojai.     

„Pirmojo karantino metu buvo labai didelis susidomėjimas, jam pasibaigus vasarą sumažėjo, tačiau nuo rugsėjo antrosios pusės mūsų pardavimai išaugo keturis kartus – ar buvo ruošiamasi Kalėdoms, ar jau antrai koronaviruso bangai. Planuojame, kad sausį susidomėjimas bus irgi didelis, nes ir iki šiol kiekvienas mėnuo yra geresnis už praėjusį“, – teigė S. Masiulis.

Jis pripažino, kad didžiausia šalies prekyvietė „Gariūnai“, skirtingai negu Kauno „Urmas“, e-parduotuvių kūrėjų neprisileido. 

„Pirmojo karantino metu, jausdami užklausų kiekį iš Gariūnuose dirbančių žmonių, norėjome pranešti jų radijuje apie savo paslaugas, bet neįsileido. Bet įsileido Kauno „Urmas“. Matėme vadovybės norą padėti savo prekybininkams. Gal „Gariūnai“ įžvelgė konkurenciją“, – sakė S. Masiulis.  

Pritraukia naujus pirkėjus  

Didžiausio zoologijos prekių parduotuvių tinklo „Kika“ komunikacijos projektų vadybininkė Inga Vaitkevičiūtė BNS teigė, kad fizinėse parduotuvėse, nors jos ir nebuvo uždarytos per karantinus, pirkėjų sumažėjo, ir toks jų elgesys verčia prognozuoti, kad kitais metais internetinės prekybos augimas išliks.   

Danų kapitalo minkštųjų baldų gamintoja „Baltic Sofa“ internetinę parduotuvę atidarė prieš pat koronaviruso pandemiją ir, pasak vadybininkės Kristinos Dordzik-Tumėnės, pardavimų  iškart padaugėjo.

Pasak jos, tokios parduotuvės galimybėmis visų pirma suskubo naudotis tie žmonės, kurie gyvena ne Vilniuje, kur yra fizinė parduotuvė.

„Jaučiame, kad žmonės nebegali fiziškai ateiti. Perka kitais būdais, nes dirbdami namuose, aiškiau pamato, kokia yra baldų būklė. Ir nutaria atsinaujinti. Prisipažįsta nekeliavę, po kinus ir teatrus nevaikščioję, sutaupė“, – BNS sakė K. Dordzik-Tumėnė.

„Pigu.lt“ komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė sako, kad karantinai paskatino daugiau įmonių prisijungti prie „Pigu.lt“ siūlomos prekybos platformos. 

„Pernai pakankamai santūriai į mus žiūrėjo. Kad ir gruodį. Kelios dešimtys per mėnesį naujų prekybininkų prisijungdavo, o dabar šimtais. Nebėra skirtumo, ar mažas, ar didelis prekybininkas – jungiasi nuo „Ivo Nikkolo“, „Monton“ iki medaus gamintojo ar deimantais prekiaujančio juvelyro“, – BNS aiškino R. Strazdauskaitė.

Ji išskyrė išaugusį aksesuarų, aprangos ir avalynės prekybos aktyvumą ir artėjimą prie pasaulinių e-prekybos tendencijų. Tačiau „Pigu“ atstovė nesiėmė svarstyti, kokią įtaką tam turėjo koronavirusas. 

„Sunku svarstyti, ar nebūtume pasiviję (e-prekybos aksesuarais, apranga ar avalyne lygį – BNS) šiemet ir mes. Tos kategorijos prekybininkai kelis kartus pagerino pardavimus“, – teigė ji. 

Pasak jos, kitais metais „laimės tie, kurie jau persikėlė į internetinę prekybą, parodė savo asortimentą“.  

Patys išvežioja 

Namų elektronikos tinklo „Topo centras“ atstovo Žilvino Kulvinskio teigimu, nuo pirmojo karantino išaugus internetinei prekybai pradėta galvoti, kaip prekes kuo greičiau pirkėjams pristatyti.

„Šventiniu laikotarpiu darėme tai, ką išsibandėme dar pirmojo karantino metu, tik didesne apimtimi – beveik 100 parduotuvių darbuotojų patys gabeno prekes pirkėjams į namus. Taigi per kiekvienas šventes kylančią pristatymo problemą šiais metais išsprendėme naudodami vidinius  resursus“, – BNS sakė Ž. Kulvinskis.

Pasak jo, sunku pasakyti, kiek mažosios internetines parduotuves nuvilioja klientų.

„Pirkėjų srautus gali garantuoti tik platus prekių asortimentas, tačiau ruošdamiesi šioms Kalėdoms turėjome iššūkių – dėl pandemijos daugelis gamintojų negalėjo pagaminti ir pateikti visų užsakytų prekių. Tačiau išsisprendėme ir pasitikdami šventes turėjome pakankamus likučius“, – aiškino Ž. Kulvinskis. 

Jo teigimu, labiausiai gelbėjo tai, kad bendrovė iš anksto gamintojams pateikia planus, kurių elektronikos prekių ir kiek jų reikės.

„Pavyzdžiui, šių Kalėdų pardavimus prognozavome prieš metus, o norėdami gauti didžiausius „Playstation 5“ kiekius, turėjome parduoti daugiausiai „Playstation 4“, – tvirtino „Topo centras“ atstovas. 

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite