Panašu, jog 2019-aisiais kandidatų kova taip pat bus įtempta. Pretendentų gretos vis gausesnės. Jau pasiskelbusiems kandidatams „Banga“ uždavė keturis klausimus: 1. Kaip šeima įvertino Jūsų apsisprendimą pretenduoti į Klaipėdos rajono savivaldybės mero postą? 2. Kaip pergalės atveju pasikeistų kasdienybė? 3. Koks būtų Jūsų pats svarbiausias darbas? 4. Ką iš kitų pretendentų traktuojate kaip stipriausią konkurentą?

Liberalė nori revanšo

Liberalų sąjūdis viliasi, jog antras kartas nemeluos ir šįkart tiesioginiuose mero rinkimuose pergalę iškovos Audronė Balnionienė. Atsakydama į pirmąjį „Bangos“ klausimą, ji akcentavo: „Mano šeima – mano tvirtovė. Už jos sienų jaučiuosi saugi ir mylima. Apsisprendimas kandidatuoti į mero postą nebuvo mano vienos. Šeimos nariai, matydami, kiek laiko skiriu Tarybos narės veiklai, kiek turiu idėjų ir svajonių, kurias norėčiau įgyvendinti Klaipėdos rajone, suprato, jog ši veikla turi turėti tęstinumą. Nemenkas akstinas buvo ir ankstesnis dalyvavimas rinkimuose į merus, kur pritrūko tik 113 balsų. Mūsų šeimoje pilietiškumas, atsakomybė yra svarbūs, tai netušti žodžiai. Todėl savo šeimos palaikymą politinėje veikloje jaučiu visuomet.“

A. Balnionienė pasakojo, kad politinė veikla jos gyvenime šiuo metu sudaro per šešiasdešimt procentų užimtumo ir tik likusi dalis yra skirta tiesioginėms darbinėms pareigoms UAB „Bangpūtys“, tad pokyčiai tapus mere netaptų labai ženklūs. Tiesiog tektų pakeisti darbo vietą ir likusį laiką pridėti prie mero funkcijų vykdymo. „Šiuo metu, eidama Tarybos narės bei Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkės pareigas, stengiuosi pati apsilankyti renginiuose, įstaigose, seniūnijose, bendrauju su gyventojais sprendžiant įvairius klausimus“, – dėstė pašnekovė.

Kaip merės svarbiausią darbą A. Balnionienė išskyrė kūrybiškos ir nuoširdžios komandos suformavimą. „Sieksiu, kad kiekvienas gyventojas jaustųsi stiprios savivaldos dalimi, kad vyrautų sveikos bendrystės jausmas. Jis svarbus tiek formuojant valdančiąją daugumą, tiek motyvuojant Administraciją produktyviam darbui, tiek bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis. Labai gaila, kad iki šiol rajone vis dar labai trūksta politinės kultūros“, – apgailestavo liberalė. Paprašyta įvardinti stipriausius konkurentus, atsakė: „Konkurentus turėtų pakeisti partneriai. Juk visi siekiame rajono klestėjimo, tik mūsų prioritetai ir priemonės yra skirtingi. Jei kalbėsime apie asmenybes, būtų smagu įvykdyti revanšą ir šįkart užtikrintai aplenkti dabartinį merą Vaclovą Dačkauską (juokiasi – aut. past.).“

Kovos dėl penktos kadencijos

Ketvirtą kadenciją Klaipėdos rajono savivaldybės mero pareigas einantis Vac­lovas Dačkauskas pasiduoti neketina. Jis vėl kandidatuos į mero postą kaip Socialdemokratų darbo partijos atstovas. „Šeima mano apsisprendimą įvertino palankiai, nes į tiesiogiai renkamo mero postą pretenduosiu antrą kartą. Jei vėl būčiau išrinktas meru, tai mano kasdienybė daug nepasikeistų, nes šeima visapusiškai palaiko ir nepyksta dėl užimtų šiokiadienių vakarų ir savaitgalių. Man dabar yra žymiai lengviau dalyvauti politinėje veikloje, nes dukros Jurgita bei Aistė jau yra suaugusios, o ir anūkė jau eina penkioliktus metus. Ji yra išreiškusi pasiryžimą ateityje dalyvauti politinėje veikloje“, – atvirai kalbėjo meras V. Dačkauskas.

Pasak jo, pats pirmasis darbas tapus meru būtų suformuoti panašiomis vertybėmis grįstą Tarybos daugumos ir Administracijos vadovų komandą, darniai dirbančią žmonių gerovei.

Paprašytas įvardinti stipriausią varžovą, atsakė: „Manau, visi pretendentai į merus bus stiprūs konkurentai, tad mūsų laukia įtempta rinkiminė kova. Tik norėčiau, kad ta kova visais atžvilgiais būtų korektiška.“

Stiprins kūrybišką atmosferą

Mero postas vilioja ir dabartinį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių Sigitą Karbauską: „Šeima mano žingsnius savivaldoje, politikoje priima natūraliai. Mano žmona ir vienos iš dukterų šeima yra ir rinkimų komiteto „Kuriam kartu“ steigėjai. Komitetas mane iškėlė kandidatu į merus, taigi, jokių staigmenų nebuvo. Šeima palaiko ir supranta, bet jei atvirai, nediskutuojame, laimėsiu mero rinkimus ar ne. Visi žino, kad artėja intensyvesnis laikas – rinkimų kampanija.“

Pašnekovas prisipažino, jog pagal prigimtį jo širdžiai mielesnės dabartinės Administracijos direktoriaus pareigos. „Darbas intensyvus, konkretus, daug veiksmo, sprendimų, organizavimo, dirbu jį nuoširdžiai ir atsakingai. Mero pareigos – daugiau atstovauti Klaipėdos rajonui, telkti bendruomenę, politikus. Darbuotojai yra pastebėję, kad nepaisant vaidmens – opozicijoje dirbantis Tarybos narys, Seimo nario padėjėjas, meras ar direktorius, savo darbą atlieku nuoširdžiai. Nemanau, kad kas pasikeis pasikeitus pareigoms. Pats juk būsiu toks, koks esu. Kiekvienas darbas yra kūrybinis procesas. Svarbu atskleisti ir savo, ir komandos stipriąsias puses, siekti kūrybiškos atmosferos, naudotis visomis pokyčių galimybėmis, dirbti viešojo intereso labui, todėl neabejoju, kad kasdienybė ir po rinkimų bus įdomi ir įkvepianti“, – įsitikinęs S. Karbauskas.

Anot jo, neįmanoma įvardinti vieno konkretaus svarbiausio mero darbo, nes savivaldos procesai daugiasluoksniai. Vis dėlto S. Karbauskas akcentavo, jog Savivaldybėje norėtų išlaikyti ir stiprinti sveiką, kūrybišką atmosferą, kad kiekvienas savo srities specialistas galėtų siūlyti pokyčius, drąsius sprendimus, peržengti kasdienybės ribas ir į bet kurią problemą pažiūrėtų iš kelių požiūrio taškų, taip randant geriausią sprendimą. Savo stip­riausio konkurento S. Karbauskas taip pat neįvardijo argumentuodamas, jog vertinti turi rinkėjai.

Vertinga pavaduotojos patirtis

Dar viena kandidatė į Klaipėdos rajono savivaldybės merus – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė. Ji pasakojo „Bangai“, kad vyras Vaidas ir vaikai, artimieji labai ją palaiko, sprendimui kandidatuoti į mero postą pritaria. „Kadangi jau antrą kadenciją dirbu Administracijos direktoriaus pavaduotoja, manau, kad didelių pokyčių dienotvarkėje nepajausiu. Darbotvarkė jau dabar pakankamai įtempta. Žinoma, tapus mere, atsakomybė taps dar didesnė, ypač sprendimų priėmimo srityje. Tačiau esu tam pasiruošusi. Jau ne pirmus metus esu atsakinga už strateginį planavimą, biudžeto paskirstymą, todėl žinau realią situaciją bei kaip vykdomi Tarybos priimti sprendimai, kokios procedūros turi būti atliktos, norint juos įgyvendinti. Manau, kad ši patirtis yra labai svarbi, siekiant mero posto“, – teigė pašnekovė.

Pasak jos, svarbiausias darbas būtų sutelkti ir suvienyti Tarybos narius, kad tarp pozicijos ir opozicijos būtų kuo mažesnė atskirtis: „Juk visų mūsų tikslas yra ir turi būti bendras – dirbti gyventojų gerovei. “

Į klausimą, kas stipriausias jos varžovas, L. Liutikienė taip pat konkrečiai neatsakė: „Manau, kad visi kandidatai turi vienodas galimybes, bet tikiu, kad rinkėjai išsirinks tą, kuris geriausiai atstovaus jų interesams, išklausys juos ir tarsis dėl sprendimų priėmimo bei reprezentuos visą rajoną, dirbs dėl žmonių gerovės.“

Atsakomybės nebijo

Visuomeninio rinkimų komiteto „Bendrai geriau“ iškeltas kandidatas į merus, nepriklausantis jokiai politinei partijai, – gargždiškis Vaclovas Macijauskas. „Šeima mano apsisprendimą palaiko, juk tam ir reikalinga šeima. Su žmona Dalia dažnai lankomės įvairiuose rajone vykstančiuose renginiuose, jai patinka bendrauti, pažinti vietos kultūrą. Dukra Alma paveldėjo verslo gyslelę, tad yra pasinėrusi į savo verslo reikalus, tačiau mano kandidatavimui pritaria. Tik anūkas Jonas sako, jog man būtų geriau dirbti su vaikais“, – šypsodamasis pasakojo V. Macijauskas, kuris praleidžia daug laiko su anūku: kartu ir pramogauja, ir prireikus namų ūkį prižiūri.

Paklaustas, kaip pasikeistų jo kasdienybė tapus meru, atsakė: „Reikėtų daug ko atsisakyti. Šiuo metu esu Lietuvos arabų arklių augintojų asociacijos prezidentas, populiarinu žirginį sportą, teisėjauju – visa tai tektų pristabdyti bent 4 metams. Aktyvus verslas, kurį jau po truputį užbaigiu, liktų praeityje. Visus reikalus perduočiau kitiems šeimos nariams. Iki šiol buvau aktyvus versle ir visuomeniniame gyvenime, tad esu pratęs prie darbo tempo. Juolab kad man visada likdavo laiko ir pomėgiams. Žinoma, mero pareigos – labai atsakingos, tačiau atsakomybės nebijau, nes už mano nugaros – puiki komanda. Tikiuosi, kad pavyktų suformuoti ir darbingą koaliciją. Esu pasirengęs dėti visas pastangas, nes tik atsidavimas darbui duoda rezultatų.“

Pasak V. Macijausko, svarbiausia užėmus mero pareigas būtų būtent darbingos komandos suformavimas. Antrasis įsipareigojimas – bendravimas su rajono gyventojais, bendruomeniškumo skatinimas, santykių formavimas su aplinkinėmis savivaldybėmis, gerų asmeninių ir dalykinių ryšių palaikymas su kitomis valstybinėmis institucijomis, ministerijomis, Seimu.

Savo stipriausio varžovo V. Macijauskas neišskyrė: „Kiekvienas iš mūsų turime stiprių ir silpnų pusių. Neabejoju, kad žmonės atsirinks, kurio kandidato ir kurios savybės jiems yra reikalingos.“

Bendravimas su rinkėjais – prioritetas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatu į Klaipėdos rajono savivaldybės merus patvirtino Seimo narį Bronių Markauską. Paklaustas, kaip šią žinią sutiko šeima, atsakė: „Savo gyvenime ne kartą patyriau, koks svarbus šeimos palaikymas imantis vieno ar kito projekto, naujos veiklos. Politikams artimųjų supratimas ir parama – ypač svarbi, nes ši darbo specifika neturi apibrėžto laiko ir kartais fiziškai ar bent mintimis esame savo darbuose kone visą parą. Todėl labai džiaugiuosi, kad mano sprendimui kandidatuoti į merus šeima pritarė. Žinoma, turiu pripažinti, kad šis pritarimas turi ir savanaudiškų motyvų. Artimieji norėtų, kad po beveik penkiolikos metų „darbo emigracijos“ Kaune ir Vilniuje, pagaliau grįžčiau namo.“

Kas pasikeistų kasdienybėje tapus meru? „Galėčiau pajuokauti, kad vienas pasikeitimas tikrai būtų – nebeturėčiau galimybės į darbą eiti pėsčiomis, tektų važiuoti automobiliu. Visa kita – neapibrėžtos darbo valandos, dalyvavimas renginiuose savaitgaliais ar šventinėmis dienomis, didesnis visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys – visa tai jau patyriau dirbdamas ministru bei Seimo nariu. Tiesa, būdamas Seimo nariu plačiai žiūrėjau į visos šalies problemas ir sopulius, negalėdamas per daug išskirti vieno miesto ar rajono. Tapus meru tai pasikeistų – kaip geras treneris visada mūru stos už savo komandą, geras klasės auklėtojas – už savo auklėtinius, taip geras meras turi atstovauti savo kraštui, siekdamas geriausio. Klaipėdos rajonas yra mano namai, o juk visada norisi, kad namuose būtų gražu, gera ir saugu gyventi“, – užtikrintai atsakė parlamentaras.

Jo svarbiausias kaip mero darbas būtų sudaryti kuo plačiau atstovaujamą valdančiąją Tarybos daugumą ir siekti, kad būtų suformuota ambicingų tikslų siekianti Taryba bei Administracijos vadovų komanda. „Visus svarbiausius rajonui sprendimus priimtume tik po diskusijų ir konsultacijų su gyventojais bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Bendravimas su rinkėjais – mano prioritetas ir nenorėčiau būti tas „kabinetinis“ meras, kurį visi žino, bet nieks realiai nematė. Juk apie vietos problemas ir reikia kalbėti su vietos gyventojais“, – akcentavo B. Markauskas.

Jis sakė gerbiąs ir vertinąs kiekvieną kandidatą: „Visi jie – gerai rajone žinomi politikai. Labai tikiuosi, kad rinkėjai vertins ne tai, ką mes žadame, o tai, ką jau nuveikėme gyvenime. Svarbu, kad rinkimų kampanija būtų skaidri ir tolerantiška, varžomasi ne šou elementais, o idėjomis ir realiais pasiūlymais.“

Konservatorė žiūri į ateitį

Ji įsitikinusi, kad tapus mere jos kasdienybė nedaug pasikeistų, nes ir dabar gyvena aktyvų visuomeninį gyvenimą. Susitikimai, skambučiai, prašymai iš Priekulės, Gargždų, Karklės ir Vėžaičių. O kur dar Slengių bendruomenės reikalai. Tačiau, žinoma, veikloje būtų ir skirtumų. „Pirmiausia, esama rajono valdžia visiškai užleido mūsų regiono reikšmę Vilniuje. Norime to ar nenorime, daug sprendimų yra priimama sostinėje. Finansavimas, pajūrio reikalai, pagaliau ir kitos vadinamų žiedinių savivaldybių problemos savaime, be Vyriausybės, Seimo palaikymo, neišsispręs. Pati, rengdama rajono prioritetus, ne kartą vykau į Vilnių, nors ir buvau tik Tarybos narė. Žinau merų, kurie tikrąja to žodžio prasme nakvoja Vilniuje – vien tam, kad rajono biudžetas pilnėtų, objektai kiltų ir prašymai būtų vertinami palankiai. Jei norime judėti pirmyn, teks gaivinti santykius. Kitas darbas orientuotas į Klaipėdą. Didelė žmonių dalis yra Klaipėdos miesto traukos zonoje. Ten dirba, leidžia vaikus į mokslus, vyksta į parodas, koncertus. Mūsų rajono valdžia iki šiol gyveno lyg saloje, o su Klaipėdos priemiesčio gyventojais elgėsi lyg su čiabuviais. Esama valdžia pristigo ryžto problemoms spręsti, tačiau aš nebijau“, – akcentavo R. Petrauskienė.

Ji įsitikinusi, jog pagaliau reikia pradėti žiūrėti į ateitį. Anot jos, kasdieninei duonai turime, bet pamatų ateičiai valdžia tikrai nepadėjo. Per ilgai vedė rajoną pirmyn, žiūrėdama tik į galinio vaizdo veidrodėlius: „Pažiūrėkit – renovuoja kultūros namus, kur mažai gyventojų, o veikla juose apgailėtina. Prisifantazuoja dėl daugiafunkcio sporto centro statybos su ledo arena, o paskui paaiškėja, kad tokių pinigų nėra ir niekas neduos. Tai tik keletas trumparegiškų sprendimų pavyzdžių. Pats laikas pradėti keisti rajoną į gera. Kovo 3 dieną tikiuosi naujo kurso.“

Stipriausius kandidatus, jos nuomone, taip pat parodys rinkimai.

Bus dar 2

Kandidatų į merus sąrašas artimiausiu metu pailgės. Sekmadienį savo kandidatus išrinks Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyrius. Realiausiu pretendentu iki šiol laikomas Klaipėdos rajono savivaldybės narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius. Savo kandidatą, tikėtina, turės ir visuomeninis rinkimų komitetas „Klaipėdos rajono žemaičiai“.