Pauliaus RAMANAUSKO nuotr. Nupjautos eglės Žadeikių miške užverstos ant keliuko link partizanų bunkerio, dar ir juostą kažkas ištempė.
Angle down Atgal

Kam trukdo priėjimas prie partizanų bunkerio…

Su Pasvalio krašto muziejaus darbuotojais Jolita Šležaite, Pauliumi Ramanausku ir Vytautu Nevuliu sukame prie Žadeikių miške atstatyto partizanų bunkerio, už devynių kilometrų nuo Pasvalio.

Tačiau ant miško keliuko, vedančio link bunkerio, randame užverstą neseniai nupjautą eglę ir ištemptą juostą. Apėjus iš kitos pusės, paaiškėja, jog tas keliukas užverstas net dviem nupjautomis eglėmis.

Jau praėjusių metų pabaigoje Pasvalio muziejaus darbuotojų iniciatyva ir pastangomis Žadeikių miške partizanų bunkeris buvo baigtas atnaujinti, atkurta kiek įmanoma autentiškesnė aplinka, surinkta ir pateikta šio krašto laisvės kovų istorija.

Šiemet čia užsuka gana daug lankytojų. Net karantinas jų nesustabdė. Atvirkščiai, tai paskatino aktyviau keliauti į gamtą. O šioje vietoje galima susipažinti ir su čia vykusios pokario laisvės kovos istorija.

– Prie kelio pastatėm medinius simbolinius ženklus. Ir jau tris kartus tie ženklai dingo, buvo sulaužyti ir išmėtyti. Bet tai ir simbolikos niokojimas, ir lankytojų klaidinimas. Nesuprantam, kas ir kodėl taip nuosekliai ir specialiai blokuoja priėjimą prie partizanų bunkerio, – svarsto Jolita ir Paulius.

Nuolat niokojami simboliniai ženklai.

Jie bando suvokti, kam galėtų trukdyti šie privažiavimai:

– Čia valstybinis miškas ir su Kriklinių girininkija viskas suderinta. Netoli yra medžiotojų bokštelis ir gal jiems nepatinka, jog praeinantys žmonės išbaido žvėrelius. Tačiau paklausinėjom medžiotojų ir jie tikino, kad tikrai tuo neužsiimantys. Gal čia kokie vandalai kiša koją? Bet nupjauti nemenkas egles reikia iš anksto pasiruošti, benzopjūklą atsivežti. O gal tęsiasi tarsi nematoma kova ir kas nors jaučia pagiežą dėl kovos už laisvę bei mūsų partizanų atminimo įamžinimo? Beje, sykį vidury tako radom įsmeigtą didelį peilį. Jeigu kam nors trukdo partizanų bunkerio lankytojai, tegul užsuka į muziejų arba tiesiog parašo, kas negerai. Dabar vyksta keistas savotiškas bendravimas neaišku su kuo…

Pokario Lietuvos laisvės kovotojų miškuose įrengti bunkeriai teikė jiems prieglobstį, saugojo nuo priešo, tapo tikraisiais partizanų namais. Laikui bėgant, bunkeriai buvo sunaikinti arba savaime sunyko.

Siekiant geriau suvokti 1944– 1953 metų kovų istoriją, Pasvalio krašto muziejus pernai ėmėsi atgaivinti partizanų kasdienybę ir lankytojus sugrąžino į pamirštą bei visuomenei mažai žinomą bunkerį Žadeikių miške.

Čia partizanų bunkeris buvo įrengtas 1945 metais, per mūšį sunaikintas, o pirmą kartą atstatytas 1997-aisiais. Tačiau rąstai sutrešo, angos užvirto, gultai ir šalia pastatytas kryžius supuvo.

Taigi pernai pirmiausia buvo surinkta medžiaga apie laisvės kovas Pasvalio krašte, Žadeikių miške kovojusį partizanų būrį, žymiausius laisvės kovotojus, kilusius iš šių vietų.

Vertinga informacija pasidalino Žadeikių miško partizanų būrio vado Jono Alenčiko-Dragūno dukterėčia Vilija Petrikonienė, partizano Broniaus Sarapino našlė Teodora Sarapinienė. Peržiūrėti Pasvalio muziejaus fonduose saugomi eksponatai, išanalizuoti pokario laisvės kovų metraštininko Romo Kauniečio archyvai.

Be to, buvo atlikti archeologiniai žvalgymai, kurie vyko Žadeikių miško autentiškoje partizanų bunkerio vietoje. Jiems vadovavo Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjas dr. Gediminas Petrauskas. Ekspedicijoje dalyvavo Pasvalio krašto muziejaus ir rajono Savivaldybės administracijos darbuotojų, šaulių, Vilniaus universiteto studentų, Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijų, Lėvens ir Ustukių mokyklų mokinių. Į archeologinius žvalgymus iš viso buvo susirinkę aštuoniolika žmonių.

Tyrinėtojus rezultatai gerokai nustebino. Žeminių komplekso teritorijoje buvo aptikta daugiau nei du šimtai įvairių radinių: šaudmenų (tūtelių, kulkų), konstrukcijos detalių, buitinių reikmenų (puodelių, šaukštų, peilių). Rasta tarpukario Lietuvos kariuomenės uniformos saga su Vyčiu, laivyno uniformos saga su pavaizduotu inkaru, bato pasagėlė, karabinas su grandimi.

Žvalgant sužinota, jog žeminių kompleksą su apkasų juosta galima priskirti ankstyvajam Lietuvos partizaninio karo etapui, galėjo jas naudoti tarp 1944 ir 1946 metų Jono Alenčiko-Dragūno vadovaujamas būrys.

Po žvalgymų prasidėjo bunkerio atstatymo darbai. Padėjo Pasvalio šauliai, kurių vadas Algis Kalvėnas yra sukaupęs nemažai tokios patirties. Taip pat prisidėjo Daujėnų seniūnijos darbuotojai.

Atstatytas bunkeris, kaip ir dažniausiai Lietuvoje aptinkami, dviejų metrų pločio ir trijų metrų ilgio. Tačiau šis bunkeris aukštesnis nei įprastai, su dviem tuneliais ir gultais.

Apie bunkerį liudija skulptoriaus Arūno Grušo sukurtas laisvės kovotojams atminti skirtas kryžius: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Pagal išlikusias fotografijas įrengta partizanų stovyklavietė, pastatytas informacinis stendas iš muziejaus archyvo medžiagos „Laisvės kovų pėdsakai Pasvalio krašte“.

Šios istorijos perkeltos į virtualią realybę – sukurta 3D vizualizacija. Lankytojai virtualiai gali patirti partizanų gyvenimo kasdienybę, pamatyti, kokiomis sąlygomis jie laikė ginklus, spausdino laikraščius, kokioje įtampoje sekė priešo veiksmus.

Nukelti šių dienų žmogų į partizaninio judėjimo laikus padėjo profesionalūs laisvės kovų istorijos rekonstruktoriai – dr. Darius Juodis ir dr. Ramūnas Skvireckas. Bendradarbiaujant su kūrybinių industrijų atstovais, filmavimas vyko ir atstatytame partizanų bunkeryje.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite