Kaišiadoryse atidaryti bendruomeniniai vaikų globos namai

Kaunas

Dovanos nuo savivaldybės ir sveikinimai: iš kairės – meras V. Tomkus, administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Karpavičius ir Paparčių šv. Juozapo šeimos namų direktorė R. Kanclerytė.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

75087

Praėjusį penktadienį gavome veiklos licenziją šiems namams, galime pradėti veiklą, - tokiais žodžiais su bendruomeninių šeimos namų įkurtuvėmis pasveikinti atėjusius rajono savivaldybės vadovus bei specialistus, miesto seniūnę ir jos pavaduotoją pasitiko Paparčių šv. Juozapo šeimos namų direktorė Rūta Kanclerytė su būriu socialinių darbuotojų.

untitled.png

ĮSIKURS PENKI VAIKAI
Dar praėjusiais metais savivaldybė pirko erdvų keturių kambarių butą Kaišiadorių miesto Gedimino gatvėje, kurį skyrė bendruomeniniams šeimos namams. Netrukus čia užvirė remonto darbai, o jam pasibaigus atkeliavo ir reikalingi baldai. – Tai – jau antrieji tokio tipo namai mūsų rajone. Prieš keletą metų savo lėšomis sodybą įsigijome ir įsirengėme Paparčiuose – tai mūsų Beržynė, o įsikurti Kaišiadoryse lėšomis remontui bei baldams pagelbėjo savivaldybė, - sakė R. Kanclerytė.

Įteikdami dovanas sėkmės naujuose namuose linkėjo rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Karpavičius, Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Irena Kiselienė, Kaišiadorių miesto seniūnė Giedrė Pavasarytė, jos pavaduotoja Rima Kanevičienė.

Gerą įspūdį jaukumu dvelkiantis butas paliko ir Kaišiadorių parapijos klebonui mons. Rimvydui Jurkevičiui. Naujai suremontuotame bute yra trys miegamieji, kambarys čia gyvensiančios šeimynos bendravimui, patogi virtuvė, dušo kabina. Kambariuose įrengtos patogios darbo vietos ruošti pamokas, užsiimti mėgstamais laisvalaikio darbais. Net pliušinis meškiukas, įkurdintas ant palangės, atrodo, tarsi laukia savo naujųjų šeimininkų. Bendrame kambaryje siena papuošta spalvingu foto tapetu, jaukumo suteikia relaksacinė lempa, patogūs odiniai foteliai su „naminėmis“ siuvinėtomis pagalvėlėmis...

Netrukus čia apsigyvens penki vaikai, kurių jauniausiam – devyneri, vyriausiam – 17 metų. Tai – dar vienas žingsnis įgyvendinant šalyje socialinės vaikų globos sistemos pertvarką, kurios galutinis tikslas – iki 2020-ųjų panaikinti institucinius vaikų globos namus, o tėvų globos netekusius vaikus, jei nėra sąlygų grąžinti juos biologiniams tėvams, įkurdinti įtėvių, globėjų šeimose, jei tokių nėra – apgyvendinti bendruomeniniuose namuose arba butuose.

Čia jie, globojami socialinių darbuotojų, galės jaustis kaip šeimoje, įgyti tolimesniam gyvenimui būtinų socialinių įgūdžių: planuoti išlaidas, dirbti kasdienius buities darbus. – Apie tai Paparčių šeimos namuose su vaikais kalbame jau senokai. Iš pradžių žinią apie būsimus pasikeitimus vaikai sutiko su nerimu – ką atneš permainos, kaip pasikeis gyvenimo ritmas? Tuos, kurie gyvens Kaišiadoryse, šiame bute, atrinkome pagal tai, ką mokiniai mėgsta daryti laisvalaikiu. Juk turime tokių, kurie lanko Sporto centrą, Meno mokyklą.

Dabar visa tai pasiekti bus lengviau, - pasakoja R. Kanclerytė, kuri su auklėtiniais jau turėjo progos išmėginti nakvynę naujajame bute pakeliui po ilgai užsitęsusių sporto varžybų. Su šeimos namų gyventojais pasikeisdami nuolat bus socialiniai darbuotojai ir padėjėjai Inga Šeputienė, Erika Dambrauskienė, Lina Kazakevičiūtė, Edvinas Taparauskas. Jie padės, patars kaip protingai apsipirkti, švariai išsiskalbti ar nušluostyti dulkes, gaminti pietus ir vakarienes, apsipirkti, slaugys susirgusius, vaikščios į tėvų susirinkimus mokyklose...

Svarbiausias tikslas – tapti nedidele, tikra šeima, iš kurios į gyvenimą vaikai išsineštų visa, kas geriausia. Šeimos namų komanda tikisi, jog jiems padės ir Gedimino gatvės daugiabučio, kuriame įsikūrė, senbuviai – geranorišku priėmimu, supratimu, palaikymu. Reikia tikėtis, jog taip ir bus – juk nemažą patirtį už savo pečių turinčio žmogaus negalėtų erzinti garsesnis juokas laiptinėje ar vaikiškų žingsnių dundėjimas – atvirkščiai: buvimas šalia vaikų pažadina daug šviesių prisiminimų ne tik apie savo gyvenimo pradžią, bet ir jaunystėje buvusius tėvystės rūpesčius bei džiaugsmus, ir visa tai tarsi išgyveni iš naujo. Tai – geras jausmas.
IŠŠŪKIŲ NETRŪKSTA
Daugiau kaip prieš dvi dešimtis metų tuometinio Paparčių klebono kun. B. Sajetos iniciatyva įkurti globos namai, šiandien besivadinantys Paparčių švento Juozapo šeimos namais, sėkmingai įgyvendina pokyčius, kuriuos diktuoja gyvenimas. Iš namų, skirtų, kaip sako ilgametė jų direktorė R. Kanclerytė, „vaikams ir dėl vaikų“, įstaiga virto pagalbos centru visiems, susijusiems su vaikų globa, norintiems ir galintiems jais tinkamai rūpintis.

Paparčiuose teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba – čia apgyvendinami iš šeimų paimti vaikai, kol priimami sprendimai dėl jų tolimesnio likimo. Bet kuriuo paros metu – ar dieną, ar vidurnaktį – šeimos namų darbuotojai pasirengę priimti ir priglausti tuos, kurių gimtuosiuose namuose susiklosto tokia padėtis, kad likti juose nesaugu. Taip pat veikia laikino apgyvendinimo kambariai motinoms su vaikais iš šeimų, patekusių į krizines situacijas.
Tokiais atvejais prieglobstis suteikiamas iki pusės metų. Taip pat šv. Juozapo šeimos namai yra įsteigę du vaikų dienos centrus – Paparčiuose ir Palomenėje, dar – organizuoja GIMK (globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo) užsiėmimus tiems, kurie pasirengę tapti budinčiais globotojais; vykdo pozityvios tėvystės mokymus; Paparčiuose teikiamos asmens higienos paslaugos: galima nusiprausti, išsiskalbti drabužius; sudaromi sąrašai apie trūkstamą buitinę techniką bei baldus nepasiturinčiose šeimose, stengiamasi jais aprūpinti iš renkamos labdaros resursų; kuruojama dabar jau dviejų bendruomeninių šeimos namų veikla... Ženkliai padidėjusi darbų ir rūpesčių našta neatbaido nuo naujų sumanymų.

Tad paklausta, ką planuojama veikti Paparčių šeimos namuose, kurie, kuriantis bendruomeniniams šeimos namams, tokiems, kaip Kaišiadoryse, ištuštės, Rūta Kanclerytė pirmiausia kalba apie vasaras – pasibaigus mokslo metams tarsi atostogų pas senelius vaikai iš bendruomeninių šeimos namų sugrįš vasaroti, pavalgyti uogų ir šviežių daržovių į Paparčius, taip pat čia planuojama rengti stovyklas įvairioms tikslinėms grupėms, mokymus, seminarus, plėsti intensyvią krizių įveikimo pagalbą. Tad, kol yra skaudulių, tol tiems, kurie tiesia pagalbos ranką, darbų nepritrūksta.
SU SEIMO PIRMININKU SUARTINO... KIŠKIAI
Paparčių šv. Juozapo šeimos namus jau nebe pirmi metai lanko ir dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kurio vizitų vaikai labai laukia. – Kai manęs kartais paklausia, kuo esame tokie ypatingi, kad mūsų nepamiršta pats Seimo pirmininkas, visada atsakau, jog ypatingi ne mes, o jis, - sako direktorė R. Kanclerytė. Draugystė užsimezgė maždaug prieš septynerius metus, ir dėl to kalti... kiškiai.

Atsitiko taip, kad prie šv. Juozapo šeimos namų pasodintą jauną sodą žiemą ilgaausiai smarkiai apgraužė. Tiesa, medeliai atžėlė, tačiau sodinukai augo kreivi, neišvaizdūs. Kadangi Rūta Kanclerytė buvo studijavusi agronomiją, paskambino savo buvusiam dėstytojui, fakulteto dekanui V. Pranckiečiui pasitarti, kaip teisingai apgenėti. Dekanas ne tik kad nepagailėjo patarimų, bet su būreliu studentų atvažiavo ir pats sutvarkė sodą. Paskui su studentais atvyko prieš Kalėdas, visi kartu puošė eglutę...

Ir taip – kasmet. Prisiminimų iš tų viešnagių – daug ir smagių. Pavyzdžiui, kaip vieną gruodį sodino svečių atvežtus medelius. Gruodis buvo šiltas, tad studentų ir jų dekano prognozės pasitvirtino – sodinukai prigijo, tvirtai suleido šaknis į Paparčių žemę... Vaikai taip priprato prie šių svečių, kad kol jų nesulaukia, kalėdinės eglutės puošti net nepradeda, o paprašyti išvardinti namų tradicijas šalia šeštadieniais kepamų bulvinių blynų visada prideda „puošti eglutę su studentais“.

Kai V. Pranckietis pradėjo eiti Seimo pirmininko pareigas, pasveikinusi su jomis direktorė užsiminė, kad, matyt, gražiai draugystei tarp svarbių darbų laiko jau nebus, tačiau V. Pranckietis nusistebėjo: „O kas pasikeitė? Juk Seimo pirmininkas aš tik laikinai“. Savo žodžio Viktoras Pranckietis laikosi tvirtai. Į Paparčius atvažiuoja ne tik prieš metines šventes – grįždamas namo po gimtadienių taip pat būtinai „prasuka“ pro Paparčių šeimos namus, kur iš automobilio iškrauna padovanotus skanėstus, kartu su auklėtiniais bei darbuotojais ragauja naminę duoną su medumi, bendrauja...
Dėmesys ir šiluma – šito gyvenime jau spėjusiems patirti negandų vaikams reikia labiausiai. Todėl, pasak R. Kanclerytės, žmonės, galintys tuo pasidalinti, visada yra laukiami svečiai. Smagu, kad tokių atsiranda.

Romualda Suslavičienė

Autorės nuotr.

untitled2.png

untitled3.png

untitled4.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt