„Visa krizė yra išskirtinai COVID-19 pasekmė, nes, nepaisant vidinės Europos rinkos, Lietuvos Vyriausybė nesugebėjo mums užtikrinti lygios konkurencijos ištikus krizei, nes didžiausias Europoje paukštienos gamintojas Lenkija suskubo devalvuoti nacionalinę valiutą, tuo sustiprindama savo eksportuotojus. Antras dalykas, milijardą zlotų skyrė savo pramonei su misija, kad lenkiška paukštiena turi būti ant kiekvieno europiečio stalo. Dėl to žemiau nei savikaina pardavinėjama paukštiena pasiekė Lietuvos tinklus, kurie mielai ją perka“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė D. Gudačiauskas.

Pasak jo, dėl to paukštininkystės sektorius Lietuvoje patiria nesąžiningas sąlygas.

„Valstybė galėtų padėti subsidijomis, deja, dabar gavome tik 30 proc. to, kas buvo pažadėta. Susitarimas 2020 metais su valstybe buvo toks, kad, pirma, mes neatleidinėsime darbuotojų, antra, mokėsime pilną kainą ūkininkams už užaugintus viščiukus broilerius ir mes savo nuostatų laikėmės iki lapkričio 1 dienos, kai mums baigėsi pinigai“, – sakė D. Gudačiauskas.

Pasak jo, paukštynai turėjo atsisakyti dalies ūkininkų, tačiau išlaiko 2300 darbuotojų, iš kurių 2 tūkst. dirba perdirbime, 300 – ūkyje.

„Ekonominė problema tokia, kad mes dėl dempinguojamų kainų praradome 13 mln. eurų, visi kiti veiklos parametrai yra pagerėję. Mes  4,2 mln. eurų susitaupėme iš atlyginimų sumažinimo, 2 mln. eurų per geresnį ūkininkavimą, 4 mln. eurų valstybė davė ir atsidūrėme 2021 metuose, kur nauja Vyriausybė nenori prisiimti įsipareigojimų“, – sakė paukštynų vadovas.

Tuo metu finansų viceministras Gediminas Norkūnas sakė, kad žemės ūkis Lietuvoje visada buvo remiamas, bet reikia pripažinti, kad jis nėra konkurencingas.

„Lietuvos žemės ūkis yra nekonkurencingas ir konkuruoti, kai kaimyninės šalys kaip Lenkija meta tokias lėšas yra neįmanoma. Kai sakote, kad tai yra vien kovidinės priežastys, taip nėra. Kai kalbame apie sėkmingai veikiančias įmones, turime Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, kad iš tų pačių paukštynų vienas iš jų buvo nuostolingas ne ik 2020, bet ir 2019 metais“, – sakė G. Norkūnas.

Jo teigimu, duomenys taip pat nerodo, kad darbuotojų skaičius ir darbo užmokesčiai yra sumažėję.

„Gal tai ir gerai. Suprantu, kad gal negalite dėl gamybos ciklo išleisti darbuotojų į prastovas, negalite pasinaudoti ta priemone, bet negaliu prisiimti atsakomybės už praėjusios Vyriausybės dalintus pažadus, turiu atkreipti dėmesį, kad pernaitais metais buvo skirta parama, šitiems dviem paukštynams taip pat buvo skirta ir, mano nuomone, pakankamai reikšminga“, – sakė G. Norkūnas.

ELTA