Kaip sulaukti „Auksinių vestuvių“?

Šiauliai
Nuotrauka daryta "Auksinių vestuvių" proga, 2017 12 31
Stasys Puščius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt neatsako.

Ar sunku išgyventi kartu 50 metų? Kiti nori žinoti gyvenimo receptą, kad galima būtų išgyventi tiek metų kartu. Yra toks receptas. Ir jis visiškai paprastas. Tai abiejų stiprus troškimas turėti šeimą ir gyventi joje.

1965 metų spalio 27 dieną atsidarė sovietinio konclagerio vartai ir aš buvau išleistas į taip vadinamą laisvę. " Taip vadinamą laisvę" sakau todėl, kad žinojau, jog būsiu persekiojamas visą gyvenimą kagebistų. Taigi išbuvęs už aukštų tvorų 6 metus, gavau leidimą parvyktį į taip vadinamą tada "Tarybinę Lietuvą". Pagaliau atvykau traukiniu į Šiaulius. Buvo jau po vidurnakčio. Šiaip taip sugriebiau taksi, kuris atgabeno į Mekių kaimą, šalia Bazilionų. Žinoma, neaprašinėsiu, kaip aš buvau sutiktas po ilgų metų namiškių.

Kelis mėnesius pailsėjęs, pradėjau ieškoti darbo. Bet mano bėdai, jokia įstaiga nenori priimti, mat neturiu darbo knygutės. Taigi buvau priverstas eiti į kokį ūkį ir padirbėti žemdirbiu. Turėjau traktorininko teises. Jas įsigijau lageryje organizuotuose kursuose. Taigi, geri žmonės patarė eiti į kokį nors taip vadinamą "Tarybinį ūkį". Mat kiek padirbėjęs jeigu išeisi, tai gausi darbo knygutę, kokios negalima buvo gauti dirbant bet kokiame kolchoze.

Taip aš ir padariau. Priėmė mane "Kuršėnų tarybinis ūkis". Tam ūkiui vadovavo direktorius Povilas Maskoliūnas. Žmogus neturėjo vienos rankos. Šiaip žmogus buvo neblogas. Iki vasaros padirbėjęs su traktoriumi, nutariau iš ūkio išeiti. Nelabai norėjo mane paleisti, bet kadangi tvirtai nusprendžiau, tai direktorius mano pareiškimą pasirašė.

Iš ūkio išeidamas gavau darbo knygelę. Nieko nelaukdamas, įsidarbinau "Šiaulių melioracijoje". Davė man traktorių su skreperiu ir pasiuntė dirbti į Šilo Pavėžupį. Ten buvo tvenkiami karpiams auginti prūdai.

Dirbdamas pradėjau rimtai galvoti apie šeimos sukūrimą. Prasidėjo mano žvalgytuvės. Kandidačių į žmonas buvo ne viena. Man jau buvo 28 metai. Taigi subrendęs bernas. Man jau kitaip dirbo protas šiuo svarbiu klausimu, nei kokiam aštoniuolikmečiui.

Taip jau gavosi, kad sulaukęs 30-ties, pradėjau dirbti Šiaulių KSV - 4. Čia gavau buldozerį. Buldozeris buvo senas, jį greitai nurašė. Davė man nedidelį plentvolį. Ir štai kartą mane paliko pakloto asfalto privolavimui Šniūraičių asfaltbetonio gamybos bazėje. Paliko man ir pagalbininkę, vieną iš moterų. Man kažkodėl ji patiko. Prasidėjo artimesnis susipažinimas.

Ji ir aš gyvenome bendrabutyje, netoli Gubernijos. Praslinkus tam tikram laikui, nutarėme sukurtį šeimą. Man buvo virš 30, o jai 27 metai. Taigi, abu subrendę. Mes tada buvome labai neturtingi. Juk atlyginimai tais laikais labai nedideli. Bet, kadangi mūsų buvo didelis troškimas sukurti šeimą, tai 1967 m. gruodžio 31 d. jau buvome Šiauliuose susimetrikavę, Bazilionų bažnyčioje paėmėme šliūbą. Tapome vienu kūnu.

Nuo to laiko prabėgo 50 metų. Per tuos metus visokių vargų ir nepriteklių teko patirti. Bet mes buvome prisiekę vienas kitą amžinai mylėti, tai visos kliūtys buvo įveiktos.

Per tuos dešimtmečius praplikome ir pražilome. Užauginome sūnų ir dukrą. Susilaukėme anūkių. Taigi pilnakraujė šeima. O mes, seneliai, kaip mylėjome vienas kitą, taip ir tebemylime. Kaip miegojome viename patale, taip ir tebemiegame. Mes jaučiame vienas kito kvėpavimą. Kaip man darosi gaila tų šeimų, kurios išsiardo, vienas kito nepakenčia. Tai didžiulė nelaimė. Kiekvienas jaunuolis, imdamas į žmonas jaunąją, turi suprasti, kad norint ją turėti visada, reikia karštai mylėti. Labai juokingai gaunasi, kada girdi, jog vyrą suviliojo kita moteris ir išsivedė. Aš tokiais atvejais visada sakau, kad išvesti galima tik "veršį" , bet ne vyrą.

Didelė rykštė šeimų yra alkoholio suvilioti vyrai. Pasinėrę į alkoholio liūną, ne tik patys nuskęsta, bet ir šeimą pražudo. Dabar artėja taip vadinamo Šv. Valentino diena. Vėl kabins ir klijuos širdeles ant kaktų ir žandų. Liesis meilių žodžių upės. Tik gaila, kad 95 proc. tų žodžių yra melagingi. Per mano nugyventus metus teko visko pamatyti. Kiek daug galima pamatyti šeimų, kuriuose smurtaujama. Ar galima laikyti vyrais tokius, kurie muša savo žmonas, muša vaikus?

Mano supratimu, jeigu tau patiko mergaitė ar moteris, kurią nori matyti kaip savo žmoną, tai turi prisiekti, kad ją mylėsi amžinai ir visada vienas kitam padėsite. Reikia nepamiršti, kad kuo daugiau būs tvirtų šeimų, tuo stipresnė būs mūsų Valstybė.