Asociatyvi nuotrauka
Angle down Atgal

Kaip širdis reaguoja į karščius? Priepuolio riziką įmanoma įvertinti

Naujos studijos rodo, kad pastaraisiais metais dėl kylančios oro temperatūros žymiai išaugo širdies priepuolių rizika. Alinantis karštis pavojingas ne tik širdininkams, bet ir daugybei iš pažiūros sveikų žmonių. Norint išvengti rimtų širdies problemų nepakanka kontroliuoti tik kraujo spaudimą ar atlikti kardiogramą.

Pavojus kyla ir sveikiems

Kaitra – stiprus miokardo infarkto veiksnys. Tokią prielaidą „European Heart Journal“ pavasarį paskelbė grupė Vokietijos mokslininkų, kurie ištyrė per 27 tūkst. širdies priepuolius patyrusių pacientų duomenis Augsburge 1987–2014 metų laikotarpiu. Paaiškėjo, kad pastaraisiais metais dažnėjant karčio bangoms infarkto rizika augo. Ypač buvo pavojinga pernai Europą užklupusi kaitra.

Toks klimato pokytis ypač grėsmingas širdininkams, sergantiesiems cukriniu diabetu, turintiesiems sutrikusį cholesterolio kiekį ir kt. Tačiau alinantis karštis kelia pavojų ne tik širdininkams, bet ir daugybei iš pažiūros sveikų žmonių.

Ilgą laiką būnant tokiomis ekstremaliomis sąlygomis kraujo temperatūra padidėja, jis varinėjamas dažniau. Vykstant dehidratacijai kraujas tirštėja, auga grėsmė susiformuoti krešuliams. Be to, mažėja venų tonusas, apsunkinamas širdies raumenų darbas ir kt. Dar didesnis pavojus kyla, kai per kaitrą sumanoma sportuoti ar paplušėti sode.

Reikia kompleksinio ištyrimo

Neretai žmogus nežino, kad jo širdis ar kraujagyslės jau yra pažeistos. Tokiu atveju auga netikėto infarkto, insulto bei kitų ligų rizika. Norint išvengti rimtų širdies problemų nepakanka kontroliuoti tik kraujo spaudimą ar atlikti kardiogramą.

„Vykdant efektyvią širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją reikalingas kompleksinis ištyrimas. Specialistai siūlo įvairius širdies tyrimų rinkinius. Koks yra efektyviausias, parodys artima ateitis. Tačiau svarbiausia, kad naujovėmis greitai galėtų naudotis šeimos gydytojai, kurie pirmieji turi kovoti su kraujotakos ligomis“, – pastebėjo medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Šiuo metu įvertinant kraujotakos ligų riziką Lietuvoje tradiciškai matuojamas kraujospūdis, atliekami cholesterolio, cukrinio diabeto tyrimai, elektrokardiograma, įvertinami rūkymo, mažo fizinio aktyvumo ir kiti rizikos veiksniai.

Sudarė efektyviausią penktuką

S. Barakauskas priminė neseniai JAV mokslininkų atliktą didžiulį tyrimą, kuris buvo skirtas astronautų programai. Juo remiantis pasiūlytas, pasak tyrėjų, efektyviausias širdies ir kraujagyslių ligų penkių tyrimų komplektas.

„Teksaso universiteto mokslininkai įsitikinę, kad prevenciškai kartu reikia atlikti 12-os derivacijų elektrokardiogramą, kompiuteriniu tomografu nustatyti kalcio indeksą vainikinėse arterijose, ištirti C-reaktyvaus baltymo, NT-pro BNP ir didelio jautrumo troponino T koncentracijas kraujyje. Penketukui atrinkti tyrimai gali nustebinti daug mūsų gydytojų – čia nėra Lietuvoje prevencinėje programoje įsitvirtinusio cholesterolio tyrimo“, – kalbėjo specialistas.

Pasak amerikiečių, toks tyrimų penketukas suteikia daug didesnes, nei dabar naudojami metodai, galimybes diagnozuoti pacientui per ateinančius 10–20 metų gresiančias pavojingas aterosklerozės komplikacijas – prieširdžių virpėjimą, miokardo infarktą, insultą, širdies nepakankamumą ir kt. Nustatyta, kad jeigu visų minėtų tyrimų rezultatai neatitinka normos, pacientui susirgimo rizika per dešimtmetį išauga net 20 kartų.

Specialistai naudojosi daugiau nei dešimtmetį JAV vykusių aterosklerozės bei širdies (MESA ir Dallas Heart Study) studijų, apėmusių per 8600 pacientų duomenis, rezultatais. Tyrimą iš dalies finansavo Nacionalinės kosmoso biomedicininių tyrimų institutas, susietas su NASA.

Naudoja pažangias technologijas

Visi amerikiečių kardiologų rekomenduojami tyrimai atliekami ir Lietuvos pažangiuose medicinos centruose bei laboratorijose.

Kompiuterinis tomografas standartiniu atveju leidžia įvertinti, ar širdies vainikinėse arterijose yra kalcifikuotų aterosklerozinių plokštelių. Kraujotakos ligų grėsmė padidėja, jei nustatomi net ir nedideli ateroskleroziniai pakitimai. Šis tyrimas atliekamas ir ambulatoriniams pacientams.

Didelio jautrumo C-reaktyvaus baltymo tyrimas padeda nustatyti vieną pagrindinių aterosklerozės veiksnių – kraujagyslių uždegimą. Tai leidžia numatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems pacientams, kurių cholesterolio santykis dar atitinka normą.

NT-pro BNP tyrimas leidžia iškart diagnozuoti ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą. Jei kraujyje randama medžiagos (natriuretinių peptidų), kurias išskiria pertemptos širdies ląstelės, reiškia pacientas serga šia neišgydoma liga.

Didelio jautrumo troponino T tyrimą kardiologai naudoja širdies raumens pažeidimams įvertinti. Mūsų modernias medicininių laboratorijas jis pasiekė šio dešimtmečio pradžioje. Kardiologams šis tyrimas padėjo žymiai pagerinti infarktų diagnostiką bei prognozę.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite