Guoliai šunims gali būti labai įvairūs, todėl visuomet galima išrinkti tokį, kuris geriausiai atitiktų augintinio poreikius. Vis dėlto, kartais naujas guolis nekelia jokio susidomėjimo, todėl naudinga pasinaudoti žemiau pateiktais patarimais, kurie padės pakeisti šuns požiūrį į savo „miegamąjį“.

Parinkite tinkamą guolio vietą

Guolį geriausia padėti tokioje vietoje, kuri būtų pakankamai rami (tai gali būti vieta šalia jūsų lovos, namų kampelis, kurioje namiškiai retai vaikšto, ir t.t.) Reikėtų vengti tokių guolio vietų, šalia kurių yra televizorius, šaldytuvas, ir t.t. Buitinės technikos skleidžiami garsai šunį gali blaškyti, todėl jis vengs eiti į savo guolį.

Guolis turi teikti teigiamas emocijas

Jei augintinis neina į savo guolį pats, jokiu būdu neverskite jo tą daryti. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad guolis augintiniui keltų tik pačias maloniausias emocijas: pavyzdžiui, į guolį galite paberti skanėstų saujelę, padėti mėgstamą kramtalą, ar pan. Kiekvieną kartą, kai šuo atsigula į savo guolį, negailėkite jam pagyrimų, taip pat galite paskatinti gardžiais kąsneliais.

Mokykite šunį „eiti į vietą”

Jei nepavyksta „pagauti“ to momento, kada šuo eina į savo guolį, tą daryti galite mokyti su komanda. Prie savęs turėkite šuns mėgstamų skanėstų, vieną jų laikykite šuniui prie nosies, ir viliokite eiti į guolį. Kai tik šuo atsiduria savo guolyje, sakykite komandą „į vietą“, pagirkite, ir duokite dar vieną kąsnelį. Sakykite komandą „laisvai“, ir meskite skanėstą į šalį. Palaukite, kol augintinis jį suvalgys, ir vėl kartokite viską iš pradžių. Kai komanda šuniui taps pakankamai aiški, buvimo guolyje laiką po truputį ilginkite: atsitraukite žingsneliu nuo šuns, iš karto grįžkite, pagirkite, ir duokite skanėstą. Palaipsniui atstumą galėsite ilginti, o šuo savo guolyje išbus ilgiau. Galiausiai buvimas guolyje šuniui asocijuosis vien tik su teigiamomis emocijomis, todėl susiformuos įprotis į guolį eiti dažniau.

Laikykitės nuoseklumo

Dalis šunų šeimininkų teigia norintys, kad augintinis miegotų vien tik savo guolyje, tačiau nesilaiko nuoseklumo: naktį ar bent rytais leidžia augintiniui pagulinėti savo lovoje. Svarbu atminti, kad tik būdami nuoseklūs galėsite suformuoti pageidaujamus šuns įpročius, todėl nedarykite sau „meškos paslaugos“, ir netaikykite augintiniui išimčių.

Prieš miegą – tik rami veikla

Po aktyvios veiklos šunys gana dažnai ne tik neina į savo guolį, bet apskritai sunkiai nusiramina, todėl po intensyvių žaidimų visuomet skirkite laiko šuns nuraminimui. Tam puikiai tinka lėtai atliekami paklusnumo pratimai (mokymasis palikti maistą ant žemės, gulėjimas su išlaukimu, ir t.t.), maisto krapštymas iš interaktyvių žaislų, maisto paieškos žaidimai („darbas“ uosle padeda šuniui išsikrauti emociškai). Tokia veikla gali užtikrinti kur kas ramesnį ir kokybiškesnį augintinio poilsį, todėl tam visada svarbu skirti pakankamai dėmesio.

Atminkite, kad poilsis šunims yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir aktyvi veikla: jei augintinis miegos per trumpai, tai gali lemti irzlumą, negebėjimą susikaupti, nuolatinį būdravimą, ir t.t.