Angle down Atgal

Kaip neprarasti savitvardos ir išsaugoti emocinę pusiausvyrą karantino metu

Šiuo neįprastu laikotarpiu gali suintensyvėti patiriamas nerimo jausmas, susijęs su neapibrėžtumu, pažeidžiamumu bei kontrolės stoka. Pykčio protrūkyje dažniausiai išsiliejame ant pačių artimiausių, o dar blogiau, jei – ant vaikų.

Iš esmės, pats pyktis – yra normali, būdinga visiems žmonėms reakcija. Klaidinga galvoti, jog pykti yra blogai. Išgyventi įvairius jausmus, taip pat ir susierzinimą yra natūralu. Antra vertus, sunkumų kyla tuomet, kai nemokame tinkamai išreikšti savo pykčio ir elgiamės nekonstruktyviai: įžeidinėjame kitą, keliame balsą ar net ranką prieš vaiką ir kt. Taigi yra labai svarbu tai, kaip leidžiame pykčiui pasireikšti.

Bet kokioje situacijoje visada turime pasirinkimą kaip elgtis – reaguoti emocionaliai, t.y. pasiduoti savo impulsui, arba racionaliai, atsakyti pasvarstę. Svarbu mokėti suvokti galimas savo elgesio pasekmes bei prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Pavyzdžiui, atsakydami riksmu, neturime stebėtis, kodėl vaikas „šaukia“ dar garsiau, bandydamas mus perrėkti – tai gali būti natūrali reakcija į mūsų pakeltą toną. Taigi jeigu nekonstruktyviai reiškiame pyktį, didelė tikimybė, jog į mus bus sureaguota lygiai taip pat nekonstruktyviai.

Tam, kad tinkamai valdytume savo pyktį, turime žinoti, kas mus išveda iš pusiausvyros, kitaip tariant, kokie veiksmai ar aplinkos stimulai kelia pyktį. Tai gali būti įvairūs įvykiai, situacijos, žodžiai. Skirtingus žmones erzina skirtingi dalykai: vieni užsiveda pastebėję neišplautus indus, kitus erzina garsiai paleista muzika ir kt. Šiuos pyktį keliančius stimulus galima nustatyti atsakius sau į tokius klausimus: Kas man nepatinka? Kas įžeidžia? ir kt.

Praktinis uždavinys tėvams

Užbaikite sakinius (individualiai).

Man nepatinka, kai šeimos nariai... Aš įsižeidžiu, kai mano vaikas.. Manau, įžūlu, kuomet vaikas elgiasi ... Norėčiau, kad mano vaikas nustotų daręs ...

Aptarkite tai, ką užrašėte. Bandykite surasti panašumus atsakymų, t.y. universalius „karštus mygtukus“, aptarkite ir skirtumus.

Dalykų, provokuojančių neigiamus jausmus, įvardinimas leis reaguoti ramiai, susidūrus su „provokuojančiais dirgikliais“. Taip pat atsižvelgiant į taip vadinamus „karštus mygtukus“ galima sukurti namie aiškias elgesio taisykles, kurios padėtų išvengti nereikalingų nemalonių susidūrimų bei padėtų koreguoti namiškių ir Jūsų pačių elgesį.

Yra išskiriamos trys tvarkymosi su pykčiu pakopos ar etapai:

1. Jausmo įsisąmoninimas. Pripažinimas sau: „Aš pykstu“.

2. Pasirinkimas. Kai mes suvokiame, įsisąmoniname savo jausmą, atsiranda galimybė rinktis – elgtis emocionaliai ar racionaliai. Įsivaizduokite situaciją kuomet turite pasikalbėti su sūnumi dėl netinkamo elgesio. Nepulkite kalbėti su vaiku, kai jaučiate, jog nesusitvardysite. Geriau neskubėkite, o nueikite į kitą kambarį, nusiraminkite ir apgalvokite savo pokalbį, t.y. ką galėtumėte ir norėtumėte pasakyti sūnui jo nekaltinant.

Nusiraminti gali padėti:

- kvėpavimo pratimai (porą ar kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Kvėpavimas giliai įkvepiant tonizuoja, mobilizuoja, o giliai iki galo iškvepiant orą – ramina).

- raminantys prisiminimai, vaizdiniai – pvz., šiltų ir gražių gyvenimo momentų įsivaizdavimas.

- raminamosios frazės – pvz., keletą kartų sau mintyse kartokite raminančią jus frazę: "nekaltink ir nesmerk, blogas yra elgesys, o ne vaikas", „kalbėk ramiai, jeigu kelsi balsą, nieko nepasieksi", "mano pyktis - tai signalas, kad reikia nusiraminti“.

3. Konstruktyvi jausmo išraiška. Ši paskutinė pakopa reiškia, kad mes atpažinome jausmą ir dabar esame pasirengę jį išreikšti. Yra klaidinga galvoti, kad reikia užgniaužti jausmus savyje ir tai yra geriausia išeitis. Ne, dažnai yra pravartu įvardinti, kad tarkime pykstame ir dėl ko pykstame, nes kitaip aplinkiniai nesupras mūsų emocinės būsenos ir nepasitenkinimo. Tiesiog yra svarbu, kaip mes tą padarysime - destruktyviai ar konstruktyviai.

Konstruktyviai išreikšti pyktį padeda „Aš“ žinutės - savo jausmų, savo nepasitenkinimo įvardinimas nekaltinant kito. „Aš“ žinutėje akcentas yra dedamas ne ant to, kaip blogai pasielgė kitas, bet ant to, kai mes jaučiamės tokioje situacijoje. Pvz., vietoje „Tu blogai elgiesi“ galima pasakyti „man liūdna, kai Tu taip elgiesi“, vietoje „Tu manęs visiškai negirdi“ - „jaučiuosi nesuprastas, kai manęs nesiklausai“. Jausmų iškėlimas padeda geriau vienas kitą suprasti. Tėvų gebėjimas sėkmingai tvarkytis su savo jausmais gali būti puikus pavyzdys vaikui, kaip galima be nereikalingų kaltinimų, žeminimų ir skaudinimų spręsti įvairias problemas. Beje ramus bendravimas su vaiku gali pagerinti tarpusavio emocinį ryšį, kitaip tariant sustiprinti vaiko pasitikėjimą tėvais.

Gali būti, kad ši mums visiems neįprasta situacija, lydima natūralios baimės ir nerimo dėl savo bei artimųjų sveikatos, dėl pasikeitusių darbo sąlygų, ekonominių pokyčių bei rizikos turintiems savo verslą, vis dėlto gali tapti sunkiai pakeliama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apmoka gyventojų, skambinančių į emocinę (psichologinę) pagalbą teikiančias tarnybas, skambučius ir iš dalies dengia tarnybų administravimo išlaidas. Administravimo išlaidos skiriamos darbuotojų, organizuojančių ir (ar) vykdančių emocinės pagalbos telefonu teikimą, darbo užmokesčiui, savanorių, teikiančių emocinę pagalbą telefonu, rengimui ir informacijos sklaidai.

11 tarnybų dirba susijungusios į 5 linijas: Jaunimo, Vaikų, „Vilties“, Pagalbos moterims bei „Linija doverija“. Į visas linijas yra galimybė prisiskambinti iš fiksuoto ryšio ir iš mobiliojo ryšio operatorių „Bitė“, „Telia“ ir „Tele 2“.

„Jaunimo linija“ www.jaunimolinija.lt
Emocinę paramą teikia savanoriai

8 800 28888 (I-VII visą parą)

„Vaikų linija“ www.vaikulinija.lt
Emocinę paramą teikia savanoriai

116 111 (I-VII 11.00-23.00)

„Vilties linija“, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

116 123 (I-VII visą parą)

„Pagalbos moterims linija“

https://pagalbosmoterimslinija.lt/

Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

8 800 66366 (I-VII visą parą)

„Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba)

Emocinę paramą teikia savanoriai – moksleiviai

8 800 77277 (II-VI 16:00-20:00)

Pozityvios tėvystės patarimų gausite:

„Tėvų linija“

www.tevulinija.lt

Konsultacijas dėl vaikų auklėjimo teikia profesionalūs psichologai

8 800 900 12 (I-V 17-21 val.)

Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė

Šaltiniai:

1) BENDRAVIMO MENO IR BENDRADARBIAVIMO UGDYMO METODIKA. Asociacija „Teisėtvarka“ VšĮ „Vaikų linija“ (PROJEKTAS „NEGAIŠK LAIKO PATYČIOMS! TU GALI KURTI“ NR. VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-113 KAUNAS 2011)

2) https://socmin.lrv.lt/

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite