Angle down Atgal

Kaip „Lietuvos paštas“ staigmenas iš gyventojų atėmė

Panašu, kad užsienyje gyvenantys draugai ar giminaičiai nuo šiol nebegalės padaryti staigmenos savo artimiesiems, atsiųsdami šventėms, gimtadieniui netikėtų dovanų. Pasikeitus taisyklėms, privaloma deklaruoti ir mokėti muito mokesčius net nuo mažos vertės siuntų. Šie pasikeitimai tapo tikra nemalonia staigmena tiek siuntų gavėjams, tiek ir siuntėjams. „Lietuvos paštas“ ginasi, kad tokia tvarka galioja visoje Europos Sąjungoje.

Pasipylė nesusipratimai

Į „Etaplius“ redakciją kreipėsi Petras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut.), kuris turėjo iš draugo, gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, sulaukti siuntos – sportinių marškinėlių, kurių vertė – 45 Eur. Siunta išsiųsta dar praėjusių metų lapkričio 12 d. ir pasiekė Lietuvą po keturių dienų. Vyras pasakoja, kad tada ir prasidėjo nesusipratimai.

Vyras paskambino „Lietuvos paštui“, šie pasakė, kad trūksta duomenų, dėl ko buvo kreiptasi į JK paštą. Tokių skambučių, pasak pašnekovo, buvo keletas.

„Skambinau kelis kartus, vis kartojo tą patį, kad negauna kažkokių duomenų ir kad kalti ne jie. Gruodžio viduryje pasakė, kad kreipėsi į Europos komisiją. Galvoju, gal čia dėl to, kad Jungtinė Karalystė nebepriklauso Europos Sąjungai“, – pasakojo pašnekovas.

Pateikė skundus

Galų gale vyras parašė skundą ir sulaukė atsakymo, kad jam privalu deklaruoti siuntą, sumokėti tarpininkavimo, importo deklaravimo mokesčius. Suma nedidelė – 3 Eur.

Sumokėjus, kitą dieną vyras gavo kitą pranešimą, kad siuntą pristatys į paštomatą arba į paštą. Nesulaukęs jokių žinių, vyras liko nemaloniai nustebęs, kai sužinojo, kad jo siuntą „Lietuvos paštas“ išsiuntė atgal į Jungtinę Karalystę siuntėjui.

„Pradėjau domėtis, pasakė, kad dėl kažkokių žmogiškų ar sisteminių klaidų. Bet jie nepripažįsta, kad kažką blogai padarė. Rašau skundą, kad konkrečiai pasakytų, kas ir kodėl suklydo, kad kompensuotų man bent kiek išlaidų. Žadėjo tuos tris eurus grąžinti, bet ir jų negaunu“, – piktinosi vyras.

Netikėtos dovanos

Panašių istorijų apstu. Šiaulių rajone gyvenanti ir savo tapatybės atskleisti nenorėjusi moteris taip pat susidūrė su panašia situacija. Kalėdų proga moteris sulaukė dovanų iš užsienio. Sulaukė – netikslus žodis. Jeigu moteris nebūtų turėjusi siuntos numerio, apie siuntą nebūtų net sužinojusi.

„Siunta nuo sausio 11 d. guli pašte ir laukia papildomos informacijos. Paštas manęs neinformavo, aš negavau jokios informacijos. Jei neturėčiau siuntos numerio arba išvis nežinočiau, kad kažką turiu gauti, kaip tada?

Gerai, kad atėjo į galvą pažiūrėti internete, kur toji siunta yra nukeliavusi. Nes pasirodo, paštas saugo siuntą ribotą laiką, po to grąžina siuntėjui“, – portalui „Etaplius“ pasakojo moteris.

Čia problemos nesibaigė. „Lietuvos paštas“ pareikalavo deklaruoti siuntą. Moteris net nežinojo, kas siuntos viduje, nors paštas reikalavo pateikti daiktų nuotraukas, pirkimo čekius ir panašius įrodymus. Teko klausti siuntėjų.

„Paklausiau. Žmonės šoke. Siuntė seniai, net neatsimena vertės. Deklaravau kaip dovaną. Supratau, kad net paklausus galima negauti.

Beje, ar Laplandija ES narė? Jei ką, tegul Kalėdų senelio dovanas apmokestina dar“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovė.

Nemalonios staigmenos

Savo nemalonia asmenine patirtimi pasidalino ir žinomas buvęs žurnalistas, rašytojas, keliautojas Liudas Dapkus. Jo dukros draugai iš Jungtinių Amerikos Valstijų atsiuntė kalėdinių dovanų.

Visą mėnesį siunta praleido tranzitiniame oro uoste Valstijose.

Bet įdomumas, pasak L. Dapkaus, prasidėjo siuntai pasiekus Lietuvą.

Siuntos gavėjai sulaukė reikalavimo užpildyti deklaraciją. Taip pat pareikalavo sumokėti 3 Eur už išmuitinimą. Pažymėjus siuntą kaip dovaną, teko nurodyti, kas ją sudaro.

„Kas ją sudaro? Nežinau. Sužinok, nes negausi. Rašo į Ameriką – tie nustebę, bet vardija kalėdinės staigmenos sudėtines dalis. Ardo stebuklą pagal visus paragrafo punktus“, – rašė L. Dapkus.

Bet net ir čia nesibaigė problemos. Paštas pareikalavo nurodyti, kiek dovana kainavo.

„Dar viena žinutė dar nepakankamai pakraupusiems draugams už Atlanto. Aha, dabar aišku, kiek jums kainavo mano šventinė nuotaika“, – patirtimi dalinosi L. Dapkus.

Paprašė įrodymų

Bet ir tai nebuvo pabaiga. Paštas paprašė pateikti įrodymo nuotraukas. Tačiau kaip jas pateikti, jeigu tai dovana.

„Mat kaip, na gerai – tuomet nufotografuokite tuščią lapą ir prikabinkite prie pateikiamos formos mūsų puslapyje.

Štai toks, pasirodo, yra plačiai taikomas sistemos nulaužimo būdas. Apie šitą amerikiečiai nesužinos. Tegu geriau mano, kad mes sutrikę dėl kiniškos blokados“, – savo įrašą užbaigė rašytojas.

Po jo įrašu kiti žmonės taip pat komentavo, kad susidūrė su panašiomis pašto pateiktomis kalėdinėmis staigmenomis.

„Dar pasisekė, kad jų „ekspertai“ neįvertino siuntinuko. Žinau atvejį, kai paprastą rankų darbo papuošalą (bižuterija) įvertino vos ne kaip meno kūrinį. Atitinkamai muitas, PVM, ir kiti mokesčiai“, – piktinosi vienas iš komentatorių.

Į dovanas ir prekes – neskirsto

Portalas „Etaplius“ komentaro paprašė tiek „Lietuvos pašto“, tiek Lietuvos muitinės. Abi valstybinės institucijos problemos faktą metė viena kitai.

Lietuvos muitinės Komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė teigė, kad klausimai labiau paštui nei muitinei, tačiau situaciją pakomentavo.

Pasak muitinės atstovės, pagal ES teisės aktus nuo muito mokesčių atleidžiamos mažos vertės – iki 45 Eur prekės, tačiau su sąlyga, kad prekė privataus asmens neatlygintinai siunčiama privačiam asmeniui.

„Taip muitinėje traktuojama dovana. Muitinė neskirsto prekių į dovanas ir prekes, nes kitaip, jei prekę siunčiantis asmuo užrašytų „dovana“ , muitinė turėtų tuo visada tikėti“, – teigė H. Rukšėnienė.

Rūpintis tenka gavėjui

Pasak atstovės, prekes deklaruoja jų vežėjas, šiuo atveju „Lietuvos paštas“, vežėjui atstovaujantis asmuo (tarpininkas) arba pats žmogus. Jeigu neužtenka informacijos, pašto deklarantai paprašo iš siuntos gavėjo suteikti daugiau informacijos, kad būtų nustatyta ir pagrįsta siuntoje esančių prekių vertė.

„Paprastai žmogus, ypač – gaunantis dovaną, turi kontaktus to, kuris gali patikslinti, ką siunčia“, – nurodė muitinės atstovė.

Jeigu vis dėlto asmuo nežino, ką tokio gavo, siuntos gavėjas gali įgalioti deklarantus, šiuo atveju pašto darbuotojus fiziškai patikrinti siuntą.

„Tokiu atveju deklarantai kreipiasi į muitinę, iš jos gauna leidimą atidaryti siuntą prekių vertės patikslinimui. Atidarius surašomas siuntos patikrinimo aktas, juo remiantis siunta deklaruojama muitinei.

Iš esmės siuntėjas, jei nenori, kad kiltų problemų gaunančiam dovaną, turi pateikti visą informaciją apie tai, ką sudėjo į siuntą. Jei siuntėjas tuo nepasirūpina, tokios informacijos surinkimu tenka rūpintis siuntos gavėjui“, – nurodė H. Rukšėnienė.

Nuo šių metų liepos 1 dienos iš trečiųjų šalių atsisiunčiamas prekes muitinei privaloma deklaruoti elektroninėmis priemonėmis.

Nekomercinio pobūdžio prekėms, kurioms netaikomi draudimai ir apribojimui, užtenka ir žodinės deklaracijos. Tačiau pandemijos sąlygomis ši nuostata yra apribota.

„Šiuo atveju labai svarbu, kad jeigu asmuo pageidauja prekes deklaruoti savarankiškai, apie tai turi informuoti vežėją („Lietuvos paštą“ ar skubių siuntų vežėjus) iš anksto, vežėjo nurodytu būdu“, – teigė muitinės atstovė.

Skaičiuojami mokesčiai

„Lietuvos pašto“ atstovė Monika Pulokė portalui „Etaplius“ teigė, kad tokia tvarka įsigaliojo visoje Europos Sąjungoje nuo praėjusių metų liepos 1 d. Ji įsigaliojo panaikinus PVM lengvatą mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių. Importo mokesčius apskaičiuoja LR muitinė, o gautos lėšos keliauja į valstybės biudžetą.

Todėl atsirado prievolė deklaruoti visas siuntas, netgi dovanas. Nurodant siuntos vertę, pagal tai skaičiuojami mokesčiai. Pasak atstovės, svarbu pateikti ir įrodymus, kad siunta yra dovana.

Dovanos apmokestinamos, kai jų vertė yra didesnė nei 45 eurai. Kai dovanos vertė nuo 45 iki 150 eurų, ji apmokestinama tik importo PVM, kai vertė didesnė nei 150 eurų, papildomai ir importo muitu, nurodė „Lietuvos pašto“ atstovė. Nepateikus įrodymų, importo mokestis būtų taikomas nuo nulinės vertės.

„Neretai gavėjai nežino, koks yra siuntos-dovanos turinys, todėl nežino ir jos vertės. Tokiais atvejais siūlome pamėginti susisiekti su dovanos siuntėju ir pasiaiškinti. Kai susisiekti su siuntėju galimybės nėra, galima pateikti prašymą „Lietuvos paštui“, kad pateiktume informaciją, kas yra siuntoje“, – nurodė pašto atstovė.

Neliko staigmenų

Deklaruojamą vertę galima pagrįsti pirkimo čekiais, sąskaitomis ar dovanojimo sutartimi. Smulkioms siuntoms dovanų vertę pagrįsti galima ir siuntėjo gavėjui atsiųstu laišku, kuriame turėtų būti nurodyta siuntos aprašymas ir vertė arba bent laisvos formos paaiškinimas.

„Šiuo konkrečiu atveju konsultantas informaciją pateikė netiksliai. Periodiškai organizuojame mokymus konsultantams, siekdami, kad jie suteiktų kuo tikslesnę informaciją apie pasikeitusią tvarką, o klaidų pasitaikytų kuo mažiau.

Tai buvo pirmosios šventės, kai neliko dovanų staigmenų. Natūralu, kad daugeliui gavėjų, kurie gavo dovanas, naujoji tvarka buvo naujiena. Tikimės, kad per ateinančias šventes jau viskas bus aiškiau ir paprasčiau“, – komentavo pašto atstovė.

comment Skaitytojų komentarai (2)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite