Kaip išvengti erkių platinamos Laimo ligos?

Vilnius
Irma Bagūnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Erkės, paprastai aktyvios tik šiltuoju metų periodu, praėjusią žiemą gamtos mylėtojams taip ir neleido atsikvėpti. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2020 m. sausį Lietuvoje registruota 52 proc. daugiau Laimo ligos atvejų nei prieš metus. Šie voragyviai išliko aktyvūs visą žiemą, o atėjus pavasariui dar intensyviau atakuoja parkų ir miškelių lankytojus. Todėl specialistai pataria ypač saugotis erkių, platinančių erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Pavasaris – geriausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito, o štai skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl tenka saugotis papildomai. Tiesa, Laimo liga – išgydoma, tačiau uždelsta gali sukelti ypač nemalonių liekamųjų reiškinių.

Laimo ligą išduoda raudonas didėjantis apskritimas – eritema

Laimo ligą sukelia infekuotos erkės, pernešančios bakterijas borelijas. Borelijos, patekusios į žmogaus organizmą, uždegimą sukelia per kelias savaites.

Laimo ligą lengviausia identifikuoti pastebėjus migruojančią eritemą – dažniausiai erkės įkandimo vietoje atsirandantį ir vis didėjantį raudonos spalvos apskritimą. Laimo liga susirgęs žmogus karščiuoja, jam skauda galvą, sąnarius, raumenis, kartais ligą lydi pykinimas, vėmimas, gali būti ir kitų simptomų.

Nemažai pacientų šiuos simptomus ignoruoja, todėl vėlesnėse ligos stadijose pažeidžiama nervų sistema, sąnariai, raumenys, širdis ir kiti organai bei sistemos. Greitai pradėjus gydymą komplikacijų paprastai išvengiama.

Laimo ligos nustatymas – kiek komplikuotas, nes migruojanti eritema ant kūno atsiranda ne visais atvejais, o antikūnai kraujyje aptinkami tik praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo.

Norint išvengti ligos, labai svarbu tinkamai pašalinti erkę

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, labai svarbu ją kuo greičiau ištraukti, nes ligos sukėlėjai į organizmą patenka vidutiniškai per 24 val.

Anksčiau labai dažnai vietą, kurioje įsisiurbė erkė, buvo patariama tepti aliejumi, kremu ar dezinfekcinėmis priemonėmis. Tačiau to daryti nereikia – įkandimo vietą dezinfekuoti patariama tik erkę ištraukus. Patogiausia voragyvį pašalinti įprastu pincetu, suimant kuo arčiau galvos, nespaudžiant pilvelio, traukiant sukamuoju judesiu atgal (prieš laikrodžio rodyklę). Spaudžiant pilvelį į kraują gali patekti ligos sukėlėjai. Tiesa, ištraukus erkę labai dažnai pasilieka galvutė, tačiau panikuoti dėl to nereikėtų: galvutėje ligos sukėlėjų nėra, o ilgainiui pats organizmas ją pašalins kaip svetimkūnį.

Kaip apsisaugoti nuo erkių atakų?

Daugelis žmonių, bijodami erkių sukeliamų ligų, vengia lankytis miške. Tačiau erkių gali būti aukštesnėje žolėje, namų gyvatvorėje, šių nepageidaujamų voragyvių į namus gali parnešti šuo ar katinas. Todėl nuo erkių atakų būtina saugoti ir augintinius, ypač šunis, dažnai pjauti veją.

Būnant gamtoje, miške, reikėtų naudoti repelentus arba pačių iš natūralių eterinių aliejų pasigamintas priemones, apsaugančias nuo erkių (o tuo pačiu ir nuo uodų) atakų.

Lankantis miškingose, pelkėtose vietovėse reikėtų tinkamai apsirengti: dėvėti šviesius, kuo uždaresnius, aptemptus drabužius, ilgus (tinka ir guminiai) batus, į kuriuos sukišami kelnių galai.

Po pasibuvimo gamtoje reikėtų persirengti kitais drabužiais, apsižiūrėti patiems ir apžiūrėti šeimos narius. Erkės įsisiurbia tik per kelias valandas – jos ieško plonos odos, kurią prakirtusios galėtų lengviau pasiekti kraujagysles.

Straipsnis paruoštas pagal sveikatos portalo Bukimesveiki.lt medžiagą.