Kaip dažydavo senovėje?

Šiauliai
Julien Sister nuotr.
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šiandien mūsų drabužiai gali mirgėti kokiomis tik nori spalvomis. Senovėje atspalvių pasirinkimas buvo šiek tiek kuklesnis, o dažai – randami miškuose ir pievose.

Medžių ir akmenų samanos

Jomis dažydavo tik vilną. Samanas nuplaudavo, pavirindavo, nusunkdavo. Į skystį įdėdavo mėlynojo akmenėlio, sumerkdavo siūlus ir virindavo apie valandą. Išvirintus palikdavo katile, kol atauš. Paskui skalaudavo ir džiovindavo.

Samanomis dažė ir kitu būdu: vilną ir samanas prieš dažymą išplaudavo, sudėdavo į katilą sluoksniais paeiliui, užpildavo verdančiu lietaus, upelio ar kūdros vandeniu – nes minkštesnis – ir virindavo apie valandą. Išimtus skalaudavo ir džiovindavo saulėje.

Pilką vilną dažydavo samanomis ir jauno ąžuolo žievėmis. Samanos ir žievės užpilamos verdančiu vandeniu, pridedama gerokai druskos, pamirkoma tris paras ir po to pavirinama apie pusvalandį. Perkošiama, įpilama alūno, mėlynojo akmenėlio skiedinio, sudedama vilna ir, pavirinus 5 minutes, paliekama, kol atauš. Po to vilna skalaujama ir džiovinama. Nudažydavo tamsiai rudai arba žaliai.

Eglių kankorėžiai

Jais dažydavo linus. Kankorėžius užpildavo vandeniu ir pavirindavo, kol vanduo paruduos. Skystį nukošdavo ir jame kelis kartus mirkydavo lininius siūlus. Po kiekvieno mirkymo vis džiovindavo saulėje. Nudažydavo šviesiai arba tamsiai rudai.

Viržiai

Jais dažydavo vilną, linus. Viržius pavirindavo, nusunkdavo, į nuovirą įdėdavo alūno arba druskos, sumerkdavo šlapius verpalus ir virindavo apie valandą. Nudažydavo pilkai.

Meškauogės

Jomis dažydavo vilną, linus. Meškauoges pavirindavo, sumerkdavo verpalus, pridėdavo alūno ir virindavo apie valandą. Džiovindavo pavėsyje. Dažant vilną, meškauoges pavirindavo ruginių miltų rūgštyje, sumerkdavo verpalus ir virindavo apie valandą. Nudažydavo juodai. Įdėjus mažiau meškauogių, jos nudažydavo ne juodai, bet mėlynai.

Mėlynės

Jomis dažydavo pakulinius, lininius siūlus. Uogas pavirindavo, skystį nukošdavo, sumerkdavo siūlus, įdėdavo druskos ir pavirindavo apie valandą. Nudažydavo mėlynai. Tačiau mėlynių uogomis dažyti siūlai greit nublukdavo.

Kadagių uogos

Jomis dažydavo vilną. Iš kadagių pelenų padarydavo nestiprų šarmą, užvirindavo, supildavo apie du litrus kadagių uogų ir virindavo apie pusvalandį. Uogas prieš tai bent dvi paras pamirkydavo šiltame vandenyje. Dažus perkošdavo, sumerkdavo vilną, truputį pavirindavo, puodą nukaisdavo nuo ugnies ir vilną laikydavo dažuose, kol atauš. Nudažydavo juodai.

Girtuoklės

Jomis dažydavo vilną. Prinokus girtuoklių uogoms, pripjaudavo jų su visais stiebais ir padžiaudavo. Darant dažus, pirmiausia paruošdavo kadaginį šarmą, įpildavo mėlynojo akmenėlio skiedinio, sudėdavo uogas, įberdavo druskos ir apie pusvalandį pavirindavo. Dažus perkošdavo, sumerkdavo vilną. Truputį pavirinus, puodą nukaisdavo ir laikydavo jame vilną, kol ataušta dažai. Tada skalaudavo. Nudažydavo mėlynai.

Beržo lapai

Jais dažydavo lininius, pakulinius siūlus. Lapus rinkdavo birželio–liepos mėnesiais, rišant vantas. Naudodavo džiovintus ir žalius. Lapus pavirindavo, skystį nukošdavo, įdėdavo alūno, sumerkdavo siūlus ir virindavo. Nudažydavo žalsvai.

Bobramunės

Jomis dažydavo linus, vilną. Žiedus rinkdavo liepos mėnesį ir džiovindavo. Dažant juos užpildavo verdančiu vandeniu, įdėdavo alūno arba mėlynojo akmenėlio, sumerkdavo verpalus ir virindavo apie valandą. Siūlus dažydavo ir virinant kartu su bobramunėmis ruginių miltų rūgštyje. Nudažydavo geltonai.

Dilgėlės

Jomis dažydavo lininius siūlus. Dilgėles pavirindavo, pridėdavo alūno ir virindavo siūlus apie valandą. Nudažydavo žalsvai.

„Etaplius“ informacija