Kaimo reikalų komitetas nepritarė V. Vingrienės siūlymui taromatus pastatyti kiekvienoje seniūnijoje

Vilnius
Taromatas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Reporteris Rasa Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį vienbalsiai nusprendė atmesti parlamentarės Virginijos Vingrienės siūlymą kiekvienoje kaimo seniūnijoje įsteigti bent po vieną taromatą.

Posėdyje siūlymo iniciatorė teigė, kad vienas iš įstatymo pakeitimo projekto tikslų – panaikinti mažoms kaimo parduotuvėms naštą rankiniu būdu priimti depozitinę tarą.

„Čia ir iš higienos sumetimų, ir dėl administracinės papildomos naštos, dėl finansinių problemų. Dažnai kaimo parduotuvės patiria nuostolių, nes atvežant į skaičiavimo centrą sulamdytas pakuotes dalis jų nepriimama. Būna, kad rankiniu būdu priimant yra žmogiškasis faktorius, kad galbūt ir neteisingai priimama kaip depozitinė pakuotė“, – sakė V. Vingrienė.

Jos teigimu, siūlymas seniūnijoje įsteigti po taromatą palengvintų gyventojams taros grąžinimą.

„Yra daugybė problemų ir palengvinant patiems gyventojams depozitinės pakuotės grąžinimo galimybę, būtų tikslinga seniūnijoje įsteigti bent po vieną taromatą. Būtų nuimta našta ir nuo mažųjų parduotuvių“, – teigė parlamentarė.

Ji taip pat teigė teiksianti siūlymą, kad taromatai nebūtų pririšti prie prekybos tinklų.

Tačiau Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė pažymėjo, kad mažoms parduotuvėms jau dabar yra panaikinta prievolė dalyvauti užstato sistemoje.

„Taip sutapo, matyt, kad Seimo narė rengė įstatymo projektą tuo laikotarpiu, kai jau įsigaliojo nuo gegužės 1 dienos išimtis, kai kaimo ir miestelių parduotuvėse, mažesnėse nei 60 kv. metrų, ir dabar nėra tos prievolės priimti tarą“, – teigė A. Bagočiutė.

Komiteto narys, liberalas Juozas Baublys akcentavo, kad siūlymas steigti seniūnijoje bent po vieną taromatą nėra logiškas ir vadino siūlymą epizodiniu.

„Yra, tarkime, seniūnijoje tik dvi parduotuvės – nedidelės seniūnijos ir susisiekimas iš vieno kaimo į kitą nėra toks parankus. Jei įsteigsite vienoj gyvenvietėj, tai kitai bus visiškai neparanku naujai įsteigtu taromatu naudotis. Tai siūlymas vieną taromatą steigti seniūnijoje nėra visiškai logiškas. Gal reikėtų giliau išanalizuoti ir tada apsispręsti, o ne teikti epizodinius siūlymus?“, – teigė J. Baublys.

Tačiau V. Vingrienė teigė sulaukusi nusiskundimų iš smulkiųjų ir vidutinių verslininkų.

„Pernai organizavau apskritojo stalo diskusiją. Buvo išsakyta nuomonių ir smulkūs prekybos centrai išdėstė poziciją, kokia yra didelė finansinė ir administracinė našta. Jeigu mes išspręstume šitą problemą ir nebūtinai rankiniu būdu (priimti tarą. – ELTA), galėtų administratoriai organizuoti ar mobilius taromatus, ar kitokį sprendimo būdą. Be abejo, tas vienas taromatas seniūnijoje nebūtų pririštas prie prekybos centrų“, – teigė parlamentarė.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas teigė, kad užstato sistema šiuo metu gerai veikia, o V. Vingrienės iniciatyva ją sugriaus.

„Jeigu sistema dirba gerai, tai manau, kad kišti nagų nereikia. Įstatymas leidžia (mažesnėse. – ELTA) nei 60 kv. metrų parduotuvėse nepriiminėti taros, bet nė vienas, kiek žinau, neatsisakė. Visi kažkodėl priiminėja. Tai jūsų šita iniciatyva, kolege, yra niekinė. Jūs sakote, kad palengvinsite gyventojams gyvenimą uždarę priėmimą. Jeigu senyvo amžiaus žmogui palengvinsite, kad jis neturės kur priduoti, tai koks čia palengvinimas? Tai yra sistemos griovimas“, – sakė A. Salamakinas.

Tuo metu komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad komitetas supranta verslo susirūpinimą, tačiau pagrindinis uždavinys yra sumažinti atliekų skaičių gamtoje.

„Suprantame verslo subjektus, gal kai kuriose kaimo vietovėse yra nepasitenkinimas. Pagrindinis uždavinys, – kad šiukšlių neturime“, – teigė A. Stančikas.

Vyriausybė savo išvadoje taip pat yra nepritarusi V. Vingrienės siūlymui.