Ka­da svar­bu lai­ky­tis ofi­cia­laus ap­ran­gos ko­do?

Šiauliai
(creativeart nuotr.)
Monika Šlekonytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Da­ly­ki­nė ma­da – vie­na se­niau­sių ma­dos kryp­čių. Tai, kaip ren­gia­mės ir at­ro­do­me, yra kiek­vie­no mū­sų ne­žo­di­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos da­lis.

Dalykinė apranga labai priklauso nuo to, kokį darbą dirbame arba kokiomis aplinkybėmis mūsų prašoma laikytis dalykinės aprangos kodo. Visada dalykinę aprangą galima papildyti detalėmis, tačiau labai svarbu nepažeisti kelių taisyklių iš karto – reikalingo dalykiškumo gali visai nelikti.

Per daug išryškintas moteriškumas panaikina dalykiškumą. Sijono ar suknelės ilgis turėtų būti ne trumpesnis nei per plaštaką virš kelių. Net ir karštą vasaros dieną būtina avėti batelius uždaru galu, o tai įpareigoja mūvėti ir kojines. Taip pat būtinos rankovės, kurios gali būti ir trumpos. Ruošiantis į oficialų renginį, dalykiškas turi būti ir lauko rūbas – paltas, lietpaltis.

Vyrų dalykinė mada taip pat turi griežtas taisykles: aprangos pagrindas – tamsus kostiumas ir šviesūs marškiniai. Tamsus, bet ne anglies juodumo, nes jis dėvimas tik šventėse, iškilmėse. Kostiumo pasiuvimas turi būti pritaikytas vyro figūrai ir, žinoma, laikmečiui.

Švarko ilgis privalo būti iki plaštakos pirštų, kelnių ilgis – iki batų kulno viršaus. Marškiniai būtinai turi būti šviesesni už kostiumą, kaklaraištis – būtinai tamsesnis už marškinius, jo ilgis – iki diržo sagties.

Batai – klasikiniai, tamsesni už kostiumą arba tos pačios spalvos, kojinės – tokios spalvos kaip ir kelnės, jų ilgis toks, kad, atsisėdus ir užsikėlus koją ant kojos, nesimatytų nuogos blauzdos.

Vyrų dalykinėje aprangoje netinka juodas kaklaraištis, šviesus kostiumas, tamsūs marškiniai, sportiniai batai. Jaunatviškumo kostiumui suteikia pasiuvimas, dažniausiai paliemenuotas, truputį patrumpintas švarkas. Tačiau ne pats kostiumas, o mokėjimas jį vilkėti atskleidžia jaunatviškumą – dalykinė apranga neturi varžyti judesių.

Tamsiai mėlynu kostiumu vilkintis vyras ar moteris atrodys patikimesni, kompetentingesni nei vilkintys šviesų kostiumą. Jau nekalbant apie tuos, kurie vilki raštuotus drabužius. Dalykinės aprangos aksesuarai – brangus laikrodis, vėrinys arba kokybiški batai – socialiniame lygmenyje siunčia žinutę apie aukštą statusą.

Dalykinėje madoje vyrauja lygūs ir neraštuoti audiniai. Kuo proga oficialesnė, tuo tamsesnė turi būti kostiumo ar kostiumėlio spalva.

Šviesūs kostiumai nėra vyrų dalykinės aprangos dalis, bet moterims šviesūs, neutralių spalvų kostiumėliai – galimas variantas. Tačiau batai visuomet turi būti tamsesni už viršutinę dalį.

Jei žmogaus pareigos ir proga neįpareigoja rengtis oficialia dalykine apranga, galima aprangoje derinti ir neprotokolines detales.

Apranga taip pat rodo pagarbą arba nepagarbą aplinkiniams. Jei, pavyzdžiui, į iškilmingą ceremoniją žmogus ateina laisvalaikio drabužiais, išreiškia nepagarbą organizatoriams ir šventės dalyviams. Visa apranga yra komunikacija. Nepažįstamoje aplinkoje esame vertinami pirmiausia pagal aprangą: ji gali sudaryti sąlygas naujai pažinčiai ir priešingai – tokią galimybę atimti.

Parengta pagal pranešimą spaudai