Kada skolos gali būti nurašytos?

Vilnius
Freepik.com nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Skolų išieškojimu užsiimančios įmonės neretai sulaukia klausimo, ar skolos gali būti nurašytos. Nors daugeliu atvejų skolininkams nereikėtų tikėtis, kad skolos stebuklingai dings, iš tiesų yra tam tikrų atvejų, kai jos gali būti nurašomos. Be to, priklausomai nuo individualios situacijos, kartais ir patys kreditoriai sutinka nurašyti dalį skolos ar netgi visą sumą, kurią esate skolingi.

Senatis nuo skolos mokėjimo neapsaugos

Kartais neteisingai manoma, jog nuo skolų galima pabėgti ir po kelių ar keliolikos metų jos bus nurašytos automatiškai. Taip manyti – klaidinga, mat didžiajai daliai skolų senaties terminas apskritai netaikomas. Skolos bankams ar verslo partneriams, įsiskolinimai telekomunikacijų bendrovėms ar paveldėtos skolos gali visą gyvenimą vilktis paskui skolininką kaip nemalonus šleifas. Tokios skolos gali pereiti skolininko sutuoktiniui ar vaikams, tad bandyti išvengti jų mokėjimo – ne išeitis.

Tik labai nedidelei daliai skolų (socialinio draudimo, muito ir kitiems mokesčiams bei su jais susijusioms sumoms (dažniausiai – delspinigiams) taikomas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, skelbia Lietuvos antstolių rūmai.

Kokiais atvejais gali būti nurašomos skolos?

Kai kurias skolas galima nurašyti, jeigu jos įvardijamos kaip beviltiškos skolos. Ar skolą galima pavadinti beviltiška paaiškėja tuomet, kai pradedamas skolos išieškojimas.

Skolos yra laikomos beviltiškomis tuomet, kai:

– mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose;

– skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu,

– skolininkas yra likviduotas,

– skolininkas yra bankrutavęs.

Visais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

Kaip įrodomos skolos beviltiškumas?

Kokiais dokumentais yra pagrindžiamas skolos beviltiškumas? Viskas priklauso nuo to, kokia įsiskolinimo suma. Pavyzdžiui, nurašant tokias beviltiškas skolas, kurių suma siekia iki 300 eurų, jokių papildomų dokumentų teikti nereikia. Kiek kitokia situacija, jeigu įsiskolinimas yra didesnis.

Skoloms nuo 300,01 iki 3 000 eurų reikalingi pastangas jas susigrąžinti įrodantys dokumentai (suderinimo aktai, priminimai, raginimai ir pan.).

Situacija tampa sudėtingesne, kai skola siekia daugiau 3 000,01 eurų, bet yra mažesnė nei 30 000 eurų. Tokiais atvejais skolos pripažinimo beviltiška procesas reikalauja didesnių investicijų renkant įrodymus, kadangi tokiu atveju mokesčių mokėtojas turi surinkti daugiau duomenų, pavyzdžiui, įsiskolinusios įmonės balansą.

Tais atvejais, kai skola viršija 30 000,01 eurą, pagrįsti jos beviltiškumą galima turint įsiteisėjusį teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimą, nuosprendį arba nutartį, kuriais patvirtinama mokesčių mokėtojo teisė susigrąžinti skolas, o taip pat antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą.

Remiamas turinys