Angle down Atgal

Kada jūs pagaliau tapsite laimingi?

Pats metas būti laimingiems. Nes pavasaris. Nes Velykos. Nes kada, jei ne dabar? Juokinga būtų klausti, kodėl mes laukiame pavasario. Dėl daugiau spalvų, galbūt ramybės, galbūt taikesnių santykių politikoje ir namuose. Juk kad ir ką šnekėtume, buvo ir bus vieninteliai tikri šioje žemėje dalykai – meilė ir pagarba. Dar keisčiau būtų klausti, ar mes norime būti laimingi.

Kas būdinga laimingiems žmonėms? Kaip tokiems tapti? Pasistenkite visą dieną ant nieko nesupykti, dažniau šypsotis, naudingai praleisti laiką, paskambinti mylimam žmogui be svarbaus reikalo ir pasakyti, kad jį mylite. Niekuomet nelaukite įkvėpimo arba noro, o imkitės darbo – svarbu pradėti, net jeigu nesiseka, ir įkvėpimas apims. Laimingi žmonės žvelgia į šviesiąją gyvenimo pusę, jie kupini vilties, prognozuojantys, kad ekonomika atsigaus ir gyvenimas pagerės. Sutrumpinkite kalbas apie savo problemas, dažniau galvokite apie savo laimėjimus, nelyginkite savęs su tais, kuriems geriau sekasi, ir paprasčiausiai mylėkite save. O svarbiausia, norint būti laimingam, reikia gerai išsimiegoti. Skaičiau, kad miegoti reikia 7,5 val. per parą. Ne mažiau. Dar reikia skaniai pavalgyti, rengtis patogiais drabužiais, judėti ir turėti hobį. Artimiausias žodis laimei bent man yra jaukumas.

Alex Bruda nuotr.
Alex Bruda nuotr.

Kaip Kopenhagoje

Ten, sako, visi laimingi. Jau vien todėl, kad būtent vienas iš danų 1939 m. sukūrė pedalą šiukšlių dėžei. Niekur nemačiau tiek daug „Michelin“ žvaigždučių, kaip vaikščiodamas po Kopenhagą. Girdėjau, kad net 15 Danijos sostinės restoranų pažymėti šiomis žvaigždutėmis. Žavi vietos stiklo ir keramikos gaminių estetika ar baldų spalvingumas bei linksmumas. Nuostabiai sutvarkyta transporto sistema ir galintys pasvirti autobusai, kad į juos lengviau galėtų įlipti invalidai. 36 proc. priemiesčių ir 55 proc. miesto gyventojų važiuoja į darbą dviračiais. 90 proc. namų ūkio atliekų patenka antriniam panaudojimui. Anglies dioksido emisijos per pastaruosius metus sumažintos 24 proc. 96 proc. miestiečių gyvena 15 min. atstumu pėsčiomis nuo artimiausios rekreacinės zonos.

Iš Danijos minusų išskirčiau vieną – danės negražios. Pagrindiniu gal todėl, kad jos nekreipia dėmesio į aprangą, tiesiog ji skirta važiuoti dviračiu. Bendrai visi dėvi tik jiems patogius drabužius, o svarbiausią dėmesį skiria geriems batams ir šiltiems galvos apdangalams.

Danų vaikai nerėkia ir neverkia. Savo tylumu jie prisideda prie visų geros nuotaikos. Veik nėra pastatų daugiau nei šešių aukštų, o tiksliau – penkių, nes pirmasis aukštas nulinis. Veik visuose danų butuose girgžda grindys, bet tas girgždėjimas kažkuo jaukus. Danai mėgsta ilgai drybsoti prieš televizorių, bet prieš tai visada pabėgioja. Jiems atvirukas su užrašu „Fuck you“ gimtadienio proga yra juokingas.

Veik visi jie dirba nuo aštuonių ryto iki keturių. Daug kirpyklų, stomatologijos kabinetų, o ypač daug kepyklėlių (veik ant kiekvieno kampo) su gardžiausiais kepiniais.

Orai Danijoje blogesni nei pas mus. Dažnai lyja ir net vidurvasary. Tačiau ir čia jie įžiūri pozityvą, nes, anot jų, vasaros lietus šiltesnis nei rudeninis. Klimatas nekoks, kainos astronominės, mokesčiai juo labiau, tačiau danai vis tiek laimingi. Atrodo, jog jų gyvenimo šūkis kaip ir ypač laimingos šalies Butano – bendra nacionalinė laimė svarbesnė už bendrą nacionalinį produktą. Tai kodėl mes negalime gyventi kaip danai? Gal ir galėtume, bet tuomet Lietuva jau bus ne Lietuva, o Danija.

Tiesa, mano galva, šiauliečiai tampa laimingesni. Nebeburnoja ant perkastų gatvių, nes supranta, kad šitaip reikia dėl pačių miestiečių būsimos gerovės. O ir butų kainos mūsų mieste kyla. Ir sparčiai. Laiminguose miestuose butai irgi brangūs.

Spiritze nuotr.
Spiritze nuotr.

Didelė laimė miegoti ant tik ką pakeistų patalynės užvalkalų

Laimingi žmonės, gyvenantys jaukiuose namuose. Grūskite iš jų visą šlamštą. Laikantieji apdužusius ar įskeltus daiktus niekad nebus laimingi, o juo labiau turtingi. Turtai gal didelės laimės ir neatneša, bet bent kažkiek prie jos prisideda. Nors yra ir pinigų riba, nuo kurios laimės nebedaugėja.

Pažvelkime į savo butą. Prieškambaris. Jeigu jis ir taip mažas, tai visokios spintelės jame, dėžės, o jeigu dar įgriozdinta didelė spinta, daro jį dar mažesnį. O be tvarkos sukabinti drabužiai, išmėtyti batai, ant lentynų kepurės, pirštinės, šalikai ir dėl šito vyraujanti netvarka ar negadina jūsų nuotaikos? Virtuvė. Gal ir joje, kaip ir prieškambaryje, nuo spintelių, stalelių, kėdžių ir įvairiausių buitinių rakandų gausos sunku apsisukti? Peržvelkime, kokie daiktai virtuvėje būtinai reikalingi, be kurių neapsieitume, drauge pamąstykime, ar tų, mažiau reikalingų, nevertėtų visiškai atsisakyti. Šaldytuvas, aišku, reikalingas. Bet ko jame prikišta? Pažvelgęs į šaldytuvo vidų, gali spręsti apie šeimininkus. Čia viena iš svarbesnių taisyklių – produktus, kurių galiojimo laikas baigiasi, reikia stumti ne kuo toliau, bet traukti arčiau, kad arba juos greičiau suvartotume, arba išmestume. Tik kurių galų tiek prisipirkti, kad tenka išmesti?!

Svetainė. Čia, kaip ir kitur, reikia taikyti reikalingų ir nereikalingų daiktų taisyklę. Tarkime, esu matęs du svetainės stalelius. „Vieną jau anksčiau turėjome, vėliau nusipirkome naujesnio modelio, bet nejaugi seną išmesi“, – aiškino šeimininkai. Ar kelios skirtingos sofos, ar, tarkime, net penki skirtingų komplektų foteliai. Svetainėje išmėtyti daiktai dar labiau rėžia akį negu virtuvėje, o visi daiktai, čia atkeliavę iš kitų kambarių, turi ten grįžti.

Vonia. Čia svarbiausia laiku išmesti tuščius šampūnų ir kitus flakonėlius, dantų pastų tūbeles, nusišėrusius dantų šepetukus ir kt. Miegamasis. Įvairiausi kosmetikos buteliukai (juk tai ne vonios kambarys), knygų krūvos (nors labai mylime knygas, bet nejaugi tiek skaitote vienu metu prieš miegą, gi perskaitytas knygas derėtų grąžinti į knygų lentynas), išmėtyti drabužiai šią poilsio oazę paverčia labai nejaukia. Nereikalingi miegamojo daiktai „iškvėpuoja“ kambario orą, nors jie būtų ir paslėpti po lova. Didelė laimė miegoti ant tik ką pakeistų patalynės užvalkalų.

Jeshoots.com nuotr.
Jeshoots.com nuotr.

Kai turėsiu pinigų, būsiu laimingas

Laimė yra ne geros nuotaikos perteklius, bet gebėjimas subalansuoti geras ir blogas emocijas. Pernelyg laimingi šiandien irgi atrodo įtartinai. Šokoladas skanu, bet jo gali būti per daug. Prieš ko nors tikintis, geriau tikėtis blogiausio, o kai rezultatas pradžiugina, esi dvigubai laimingesnis. Be to, laimė juk yra išorinė ir vidinė. Išorinė, tarkime, prabangus namas, vila, jachta, naujausios markės automobilis, geriausių dizainerių drabužiai... Įterpsiu čia anekdotą apie sodelyje prie tokio namo pastatytą baltą palapinę, susirinkusius puošnius svečius ir į kiemą įlekiančius „Aro“ vyrus, kurie visus suguldo ant žemės ir klausia: „Ar čia Pušyno gatvė 18?“ Ir tada šeimininkus užvaldo vidinė laimė ir jie atsako: „Ne, čia Pušyno gatvė 16.“

Yra ekstrasensų, kurie už kažkokį užmokestį, sako, gali padaryti jus laimingus. Pas vieną tokį draugas, norintis atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, nuėjo. Ekstrasensas trenkė jam per petį ir siaubingu balsu sušuko: „Daugiau nebegerk!“ Draugas taip išsigando, kad net, sako, padėjo – nebegeria. O kad būtų toks, kuris trenktų per petį šaukdamas: „Būk laimingas!“

Poryt Velykos. Sako, dvasingi žmonės yra laimingi. Dvasingumas siejamas su dvasininkija, bet dažnai gali būti ir priešingai – daug dvasingų žmonių yra pasauliečiai. Ir ne tik poetai, dailininkai, muzikai, filosofai, bet ir proziškesnių profesijų atstovai. Kiekviena perskaityta knyga, aplankytas renginys, pamatytas dailės kūrinys, išgirsta daina artina prisikėlimą. Esame žmonės, kurie turi galimybę skaityti kultūrą ir ją suprasti.

O jei dar apie laimę, tai niekad nenukelkime jos ateičiai – kai turėsiu pinigų, būsiu laimingas. Aišku, galima laimės prašyti Dievo. Sako, yra ir prašančiųjų, bet jis jiems duoda sėklų, girdi, užsiauginkite.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite