Angle down Atgal

Kad širdis taptų meilės laidininke

Ateinantį ketvirtadienį pasaulis švęs įsimylėjėlių globėjo – šv. Valentino – dieną. Edita Gulbinienė, Šiaulių vyskupijos Šeimos centro vadovė, atvirauja, kad iš visų veiklų centre jai mieliausia – sužadėtinių rengimas Santuokos sakramentui. Ne paslaptis, kad didžioji dalis susituokti norinčių žmonių renkasi bažnyčią vien dėl šventės iškilmingumo. Tačiau, lankant kursus, įvyksta lūžis – sužadėtiniai vienas į kitą ima žiūrėti visiškai kitomis akimis.

Jauni, bet ir labai sužeisti

Edita Gulbinienė žino, kad didžioji dauguma sužadėtinių, nusprendusių tuoktis bažnyčioje, būna labai nepatenkinti, kad privalo lankyti kažkokius „davatkiškus“ kursus. Jie šventę bažnyčioje planuoja dažniausiai vien tik dėl grožio, iškilmingumo, tradicijos, o su tikėjimu nenori turėti nieko bendra. Retas kuris pasako, kad tikisi Dievo palaiminimo.

Be to, dažnas įsivaizduoja, kad išgirs tik pasenusias tiesas, prisiklausys visokių draudimų, tad kursų lankymas jiems – laiko gaišatis.

O Edita šypsosi. Stereotipai ir įsivaizdavimai būna sugriaunami greitai, lūžis įvyksta jau per antrą ar trečią susitikimą, nes sužadėtiniai išgirsta tokių dalykų, kokių net neįsivaizdavo egzistuojant. „Daugelio protai pseudožinių būna visiškai suvelti“, – sako ji.

Kursų lankytojams verčiasi supratimas apie maldą, bažnyčios požiūrį, bažnyčios bendruomenę, lytiškumą, vaisingumą. „Sužadėtiniai įsivaizduoja, kad bažnyčia yra atsilikusi, bet kai išgirsta, apie kokias modernias technologijas ji kalba, pavyzdžiui, apie naprotechnologijas, – nustemba. O po kursų kartais jie ima dažniau lankytis bažnyčioje. Gal kažkurie ateina tik kai pasidaro sunku, bet santykis su tikėjimu ir bažnyčia būna jau kitoks“, – sako moteris.

Pasitaiko ir „perliukų“ – su kursų lankytojais užsimezga šiltas ryšys, jie pasilieka pasikalbėti, pasitarti.

„O yra buvęs atvejis, kai mergina, atėjusi į kursus su sužadėtiniu, suprato, kad negalės būti jo žmona. Po kurio laiko atėjo su kitu sužadėtiniu ir klausė, ar jai bereikia lankyti. Reikia. Jei vaikinas ne tas pats, su kitu sužadėtiniu būtina kursus lankyti“, – šypsosi pašnekovė.

Kuo ypatingas tas antrasis sužadėtinių susitikimas? Pasak Editos, jo metu kalbama apie bendravimą ir bendrystę, dalijamasi poroje, kaip žmogus nori, kad su juo būtų bendraujama.

„Jie pamato, kad visiškai nieko nežino apie bendravimą. Šeimose būna vieni kaltinimai: „Tu tą negero padarei, tu kojines išmėtei, tu indų nesuplovei. Tu, tu...“ O kaip aš pats jaučiuosi toje situacijoje? Pamatau, kaip sužadėtiniai ima „šilti“ ir kituose susitikimuose jau labai atvirai kalba apie vaikus, tėvus, uošvius, pinigus, karjerą“, – sako pašnekovė.

Ypač sunkus susitikimas būna, kai kalbama apie atleidimą ir išpažintį. „Todėl, kad jauni žmonės jau būna gana giliai ir daug įskaudinti. Labai daug neatleidimo gyvena juose. Jauni žmonės, o jau nešiojasi labai daug skausmo. Kai pradedi kabėti, kas yra neatleidimas, jie apstulbsta. Daugelis galvoja, kad jei pamiršo, tai jau ir atleido. Bet taip nėra“, – sako ji.

Kalbantis apie neatleidimą, skausmą, kursų lankytojams ima vertis senos gilios žaizdos. Tada jiems būna labai sunku. „Tokie momentai yra labai svarbūs. Juos labai svarbu pastebėti ir laiku stabdyti, nesame terapeutai, ne toks tikslas“, – sako centro direktorė.

Hannah Olinger nuotr.
Hannah Olinger nuotr.

Santuokos tikslas – ne vaikų auginimas

Sužadėtiniai dabar naudojasi naujai išleistomis knygomis, kuriose daug testų. Tuos testus jie sprendžia ir namuose ir tada gali palyginti, kokių lūkesčių kelia vienas kitam. Spręsdami testus, jie sužino ir tai, ką galvoja apie karjerą, šeimos biudžetą, vaikų auklėjimą ir kt.

Gana sudėtinga tema, kalbantis su sužadėtiniais, – lytiškumas. Todėl, kad kūno teologijos tema mūsų visuomenėje – vis dar tabu.

Pasak Editos, žmogus retai žino, ką jis turi, kokį lobį nešiojasi, kad jis – unikali Dievo kūryba. O kas Dievo sukurta – labai gražu. Dažnam šie galai nesueina, galvojama, kad seksas ir Dievo kūryba – du skirtingi dalykai. O per kursus visa tai sujungiama. Parodoma, kad Šventajame Rašte apie erotinę meilę rašoma ir tikrai labai gražiai.

„Kai pacituoji „Giesmių giesmę“, sužadėtiniai nustemba. Jie stengiasi suvokti intymaus ryšio prasmę giliau, nei socialiniai tinklai pateikia. O kai pasakai, kad Santuokos sakramentas įsigalioja tik po pirmos intymios sueities, kuri įvyksta po Santuokos sakramento priesaikos, – stebisi dar labiau. Ir taip kiekvieną kartą, kai sutuoktiniai turi intymų ryšį, jie atkartoja Santuokos sakramentą vis naujai. Kai jie tai išgirsta – net „sproginėja“ iš nuostabos“, – juokiasi pašnekovė.

Edita studijavo šventojo Jono Pauliaus II mokymą apie kūno teologiją. Jos teigimu, būtent po šio šventojo veikalų imta plačiai kalbėti apie lytiškumą, vaisingumą, kaip santuokos grožis atsiveria per intymų ryšį, kodėl intymus ryšys toks svarbus.

„Dovanojimosi vieno kitam momentas kursų lankytojams būna keistas, bet sukuri bendrą vaizdą, kad kūnas, siela ir dvasia – viskas yra viename. Jie sąveikauja tam, kad žmogus eitų šventumo link ir poroje augtų ir bręstų. Juk santuokos tikslas yra ne meilė, ištikimybė ar vaikų auginimas. Tai tik priemonės. Santuokos tikslas – lydėti vienam kitą šventumo link. Taškas“, – sako Edita.

Kas tie agentai, kurie vykdo misiją?

Edita darbo Šeimos centre turi tiek daug, kad kartais atrodo, jog para per trumpa. Juk jos paskaitos ir pašnekesiai su sužadėtiniais – savanorystė. O tai reiškia, kad ši veikla vyksta po darbo, lygiai kaip po darbo jos organizuojami ir mokymai kitiems savanoriams, vykstama į konferencijas, mokymus ir kt.

Šiuo metu Šeimos centro direktorė sekmadieniais dar skaito paskaitas tėveliams, kurių vaikai ruošiasi Pirmajai Komunijai. Su vaikais dirba mokytoja, o vaikus atlydėję tėveliai taip pat gauna žinių, kaip bendrauti su besiruošiančiais šventei vaikais. Ir šis mokymas vyksta, naudojantis specialia jėzuitų parengta knygute, parašyta pagal „Narnijos kronikas“.

„Tėvai su vaikais namuose padiskutuoja apie tuos pačius dalykus ir dažnai tėvų tikėjimo kelionė prasideda nuo to, kad jų vaikas ėjo Pirmos Komunijos“, – džiaugiasi pašnekovė.

Vienas didžiausių centro vadovės rūpesčių – kasmetis Šiaulių vyskupijos Šeimų šventės organizavimas. Kadangi moteris jau turi ilgametės patirties ir bendraminčių, streso ši organizacinė veikla dabar tiek daug nebekelia, kiek anksčiau.

Šiuo metu Editai labai džiugu, kad Šeimos centras jau teikia ir šeimoms poros terapiją. Tai pagalba poroms, išgyvenančioms tarpasmeninių santykių sunkumų, o juos konsultuoja psichologė Jolita Krūmienė, taikanti kognityvinę ir elgesio terapiją.

Centro vadovė vis atranda naujų veiklų, kurios žavi, bet kartu ir labai įpareigoja. Viena tokių – vaisingumo pažinimo mokymai 9–13 metų mergaitėms su mamomis „Ciklo šou“ ir berniukams – „Agentai vykdo misiją“. Šie mokymai – ne šiaip paskaitos, o visas spektaklis su dailiai pagamintomis kūno dalimis, organais, kiaušialąste, spermatozoidais ir kt.

„Viską, kas vyksta mėnesinių ciklo metu, kaip užsimezga nauja gyvybė, mergaitės kartu su mokytoja žaidžia. Kai mergaitės praeina šį mokymą, džiaugiasi, kiek turi grožio savyje“, – sako Edita, pridurdama, kad Vokietijoje tokie mokymai jau vyksta apie 15 metų.

A. Rutkausko nuotr.
A. Rutkausko nuotr.

Dabar ir prieš 14 metų – du skirtingi žmonės

Edita Šiaulių vyskupijos Šeimos centrui vadovauja jau keturiolika metų ir sako, kad jei palygintų save prieš keturiolika metų ir dabar, tai būtų du skirtingi žmonės.

„Visiškai skirtingi. Pradedant mąstymu, tikėjimo kelione, baigiant vaikų auklėjimu, supratimu apie vyrą, moterį, šeimos gyvenimą, vyro ir žmonos santykius. Man ši gyvenimo kelionė – tikra Dievo dovana. Buvo labai daug sudėtingų momentų, kalnelių, bet viską pavyko įveikti, padedant artimiesiems. Šiuo laikotarpiu užaugo dvi vyresnėlės – Gertrūda ir Emilija, bedirbant Šeimos centre, mums gimė trečioji dukra Klara. Baigiau socialinių mokslų magistrantūrą Vytauto Didžiojo universitete. Esu kelyje nuolat“, – šypsosi moteris.

Nuo ko viskas prasidėjo? 2004-aisiais metais verslo vadybą baigusi Edita trumpai darbavosi jėzuitų pradinėje mokykloje. Ji gana greitai suprato, kad darbas su popieriais ir skaičiais – ne jai. Tačiau kartu gavo dovaną – pažintį su nuostabiais žmonėmis. „Esu dėkinga jiems, kaip ir dabartiniams kolegoms, už gyvenimo ir tikėjimo pamokas, už palydėjimą ir palaikymą reikiamu momentu, už tai, kad leidžia būti šalia ir kurti“, – sako Edita.

Kartu su vyru Vidmantu ji buvo pakviesta liudyti ir atnaujinti Santuokos sakramentą vyskupijos Šeimų šventėje. Vėliau sutuoktiniai pakviesti savanoriauti, rengiant sužadėtinius Santuokos sakramentui Šeimos centre.

Abiem buvo baugu, nedrąsu, teko nemažai mokytis. O galiausiai jauna moteris buvo pakviesta ir vadovauti Šeimos centrui.

„Mūsų pirmieji sužadėtiniai jau paauglius augina“, – šypsosi Edita, besidžiaugdama, kad vien per praėjusius metus Šiaulių mieste ir dekanate sužadėtinių kursus išklausė beveik 400 porų.

Yra besipiktinančiųjų, kad pagal naują tvarką į kunigą dėl Santuokos sakramento sužadėtiniai turi kreiptis prieš 5 mėnesius, tačiau Edita mato šį laikotarpį kitaip. Nes juk pokylio sales, fotografus, rūbus ir kt. pora užsisako jau prieš metus, o apie santykių išsaugojimo paslaptis negalvoja.

„Mes ne į kursus, bet pas kunigą į savo parapiją užeiti pirmiausia kviečiame. Juk reikia aptarti daug dalykų ir Sutvirtinimo sakramento kursus lankyti tiems, kurie neturi šio sakramento. Šventosios Dvasios dovanos prieš santuoką itin vertingos. Gera stebėti jaunuolius po Sutvirtinimo sakramento priėmimo – veidukai užrausta, akys dega, šypsenos skleidžiasi. Iš bažnyčios jie išeina visiškai kitokie“, – šypsosi pašnekovė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite