Angle down Atgal

Kad rudens slogutis netaptų depresija

Čežantys medžių lapai po kojomis, lietus ir darganos vietoj kaitinančios saulės, blėstantis atostogų kvapas ir žvarbūs rytai jau tapo kasdienybe. Nenuostabu, kad tokiu metu dažną apima liūdesys, bloga nuotaika, nepaaiškinamas dirglumas, tad užsisklendžiame savo namų prieblandoje ir nugrimztame į rudeninę depresiją.

Jausmų paletė turi būti spalvinga

Tikriausiai tik nedaug žmonių mėgaujasi dargana, medžių šakas draskančiu vėju bei kitomis gamtos dovanomis. Dažnam saulės šviesos stygius kelia priešingas nuotaikas. Pasak psichologės Erikos Zvilnės, natūralu, kad žmogus, kaip gamtos dalis, reaguoja į jos virsmus, tačiau reikia gebėti prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir toliau grožėtis gyvenimu, nepaisant, jog į lango stiklą įkyriai barbena lietus, dėl ko dažną aplanko slogios mintys ir niūri nuotaika.

Natūralu išgyventi ne tik džiaugsmą, bet ir gailestį, liūdesį, pyktį, nes sveikas žmogus – emociškai spalvinga asmenybė. Vargu ar rastume žmogų, kuris kiekvieną rytą žvaliai šokteli iš lovos, vos tik sučirškia žadintuvas, ypač rudenį, kai atrodo, jog net mėgstami dalykai nustoja teikti džiaugsmą.

„Tokiomis akimirkomis paanalizuokite, kodėl apėmė liūdesys, pamąstykite apie egzistencijos prasmę ir netgi apie mums neišvengiamą akimirką – mirtį, – pataria psichologė. – Nepulkite gerti antidepresantų – vidinė kančia, į kurią mus įstumia ruduo, žmogui esti vertinga. Užklupti akistatos su savimi, ne bėkite, o sustokite.“

Senoliai vidinę pusiausvyrą, kurią išbalansuodavo ruduo, atstatydavo, sekdami pasakas. Šiuolaikiniam žmogui atsiverti kasdienybei nebėra įprasta. Dažnas nuo liūdnų minčių vaduojasi kelionėmis į šiltus kraštus, nes saulės šviesa ir šiluma mūsų nelepina. Tai, anot psichologės, nėra blogas sprendimo būdas, tačiau ne visada būtina kažkur, kad ir laikinai, pabėgti.

Vertėtų išmokti pasidžiaugti, jog turime keturis nuostabius metų laikus. Niūrus metas taip pat turi savo žavesio. Galbūt verčiau pabūti tyloje kartu su savimi, parymoti prie kvapnios arbatos puodelio. Pastebėta, kad būtent rudenį prabunda žmogaus kūrybiniai sugebėjimai. Matyt ramybė, kurią suteikia šis metų laikas, atveria mūsų paslėptus talentus.

„Daugiau laiko skirkite širdžiai mielai veiklai, sportui, šokiams, bendravimui su artimaisiais, draugais. Rudenį priėmę kaip sau skirtą laiką, galime išmokti juo džiaugtis, o ne liūdėti“, – sako specialistė.

Slogiai nuotaikai įveikti – maistas ir prieskoniai

Laikina ir natūrali nuotaikų kaita turi praeiti greičiau nei ruduo, tačiau žmonėms, kurie serga lėtinėmis psichikos ligomis, ruduo – ypač sunkus metas. Tokie žmonės viską išgyvena aštriau ir juos prislėgta nuotaika kamuoja gerokai ilgiau nei kitus. Visgi rudeninis aktyvumo sumažėjimas toli gražu neprilygsta rimtai ligai – depresijai, apie kurią žinojo ir didieji senovės gydytojai – Hipokratas, Avicena ir kt. Depresija, kuri reiškia rimtus ir ilgai trunkančius nuotaikos, darbingumo, miego, apetito ir kitokius pokyčius, žmogus serga visais metų laikais ir ne vieną mėnesį.

Nors depresija, kaip liga, žinoma jau seniai, tačiau galimos šios ligos priežastys iki šiol turi neišaiškintų paslapčių. Įdomu tai, jog garsusis Dovydas depresija sergantį karalių Saulių gydė arfa. Šiuolaikinėje visuomenėje, gydant ligą, taip pat pasitelkiama ne viena meno rūšis, todėl, nelaukdami, kol subjurs nuotaika, patys turime įdėti pastangų.

Psichologinė įtampa dėl besikeičiančių metų laikų gali tapti įvairių sveikatos problemų priežastimi, todėl, norint sumažinti galimas ne itin malonias pasekmes, pirmiausia būtina pasirūpinti visaverte mityba, kuri, beje, yra visų ligų pagrindinė profilaktinė priemonė.

Šaltuoju metų laiku dažniau mėgaukitės žaliąja arbata. Joje taip pat yra kofeino, kuris žvalina ir suaktyvina smegenų funkcijas. Arbatą paskaninkite medumi, kuriame gausu antioksidantų, fermentų ir aminorūgščių. Medus turi daug energijos suteikiančių angliavandenių. Puikus rytinės kavos pakaitalas – medaus šaukštas, ištirpintas puodelyje vandens.

Vietoj saldžių pyragaičių kur kas naudingiau pasimėgauti citrusiniais vaisiais, tarkim, apelsinais. Tai puikus antioksidanto vitamino C šaltinis, gebantis apsaugoti nuo išorės agresorių, akimirksniu suteikia energijos.

Dažniau valgykite bananų. Valgykite juos vienus, dėkite į kokteilius, kuriuos pagardinkite imbieru. Imbieras gali suteikti daug energijos. Nepamirškite ir cinamono. Šis pikantiškas prieskonis gerina kraujotaką, suteikdamas energijos visai dienai.

Tiek daržuose, tiek prekybos centruose apstu burokėlių, kopūstų, moliūgų, morkų, salierų ir kitų šiam sezonui būdingų daržovių. Iš jų galima paruošti skanių troškinių. Daržovės neapsunkins skrandžio, o jūs jausitės sotūs ir energingi. Daržovių troškinius pagardinkite kalendra, kuri pasižymi antioksidantinėmis, priešuždegiminėmis ypatybėmis bei gerina nuotaiką.

Užsimanę bulvių, kepkite jas su lupena orkaitėje be riebalų. Makaronus ir kruopas gardinkite neriebiais padažais.

Reikia prisiversti pajudėti

Neretai, anot psichologės, prireikia ir griežtesnių priemonių. „Čia labai tinka žodis „prisiversti“, – sako psichologė. – Apimtas slogios nuotaikos žmogus laukia, kol jam kils noras ką nors keisti. Bėda ta, jog tas noras gali visai nekilti, todėl reikia prisiversti išeiti į svečius, į kultūrinį renginį, sporto salę, baseiną. Daugelis žmonių, taip pasielgę, vėliau jaučia didelį pagerėjimą.“

Pasitaiko, jog tam, kad save priverstumėte, prireikia specialisto pagalbos. Moterys, užkluptos nuotaikų kaitos, labiau linkusios ieškoti pagalbos, o vyrai dažniau pasineria į darbą, didesnį dėmesį skiria sportui ir pan. Pastebėta, kad vyrai nėra linkę tarpusavyje garsiai kalbėti apie depresiją, tačiau tiek vyrai, tiek moterys yra vienodai jautrūs.

Efektyvus būdas gintis nuo niūrių minčių – masažas. Esame įpratę, jog masažas skiriamas po sunkių susirgimų, patyrus traumų, tačiau jis taip pat labai tinka nuotaikai pakelti, atitrūkti nuo kasdienės rutinos, pažadinti viduje užslėptus energijos išteklius ir jėgas, nurimti bei atsipalaiduoti. Prisilietimai prie kūno atitraukia nuo rūpesčių ir liūdnų minčių, o tai vėliau padeda lengvau priimti sprendimus bei sugrįžti į pozityvaus mąstymo zoną. Rekomenduojama kiekvienam žmogui, sulaukusiam trisdešimties, masažo kursą atlikti bent kartą per metus po 10 procedūrų.

Visame žmogaus kūne yra apie 360 aktyvių taškų. Daugiausia aktyvinančių taškų slypi paduose, ausyse, delnuose. Tikriausiai pastebėjote, jog delnų trynimas tonizuoja ir ramina. Patrynus už ausų bei kaklo šonuose esančius taškus, teigiamai paveiksite vegetacinę nervų sistemą.

Įvairių taškų masažas stimuliuoja apsaugines jėgas, stiprina imuninę sistemą. Kiekvieną tašką reikia pamasažuoti sukamaisiais judesiais prieš ir pagal laikrodžio rodyklę 2–3 kartus per parą. Tai galite atlikti ir patys, tačiau, apsilankę pas specialistą, pajausite, jog po kokybiškai atlikto masažo pagerėjo ne tik nuotaika, bet ir kraujotaka, medžiagų apykaita, sumažėjo skausmas, suaktyvėjo raumenų tonusas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite