Angle down Atgal

Ką žmonės pasakys?

Girdėjote tokį posakį, ar ne? Ypač jei esat ne jauniklis ir gyvenate (gyvenote) kaime. Va ten tai išties visi žiūri, kad tik ko žmonės nepasakytų.

Pamenu, dar vaikystėje su motoriniu dviračiu įlėkiau į kaimyno šiltnamį. Stiklinis buvo iki to, tai taip gražiai pabiro visas. Atlėkė tėvas, pažiūrėjo, ar labai nesusižalojau, ir pradėjo plaukus rautis: „Ką tu padarei? Ką dabar žmonės pasakys?“ Nors tebuvau ne kažin kokis vyriokas, kad blogai padariau, supratau. Tačiau ką pasakys žmonės, neturėjau žalio supratimo.

Tąkart taip ir nesužinojau, ką tie žmonės pasakė. Gal nelabai ir rūpėjo.

Užtat po dviejų ar trijų metų, kai jau būdamas aštuntokas, trimestre iš piešimo gautą trejetą ištaisiau į penketą, o tėvai tai pamatė (kur nepamatys, kai trindamas trejetą pažymių knygutėje skylę prabrūžinau), ir aš supratau, ką reiškia tas „ką žmonės pasakys“. Kas man buvo tik nuotykis, tas tėvams – baisi gėda. Mokykloje pas direktorių jie stovėjo iškaitę, o man buvo taip linksma, kad krizenau nesustodamas. Namie atsiėmiau diržų, o kai už kampo blioviau, kaimynas tėvui kalbėjo, kad dar mažai mane lupa...

Sesė, jau būdama studentė, sumanė nusikirpti kasą. Gražią turėjo, bet mados gi kitokios užėjo, kasos nebemadingos tapo. Tai ir nusirėžė. O kai pasirodė tėviškėje, raudojo visas kaimas. Tėvai tradiciškai burbėjo „Ką žmonės pasakys?“ Gi tie žmonės tikrai svarstė, ar trumpi plaukai – ne paleistuvystės požymis....

Mes užaugom, tėvai paseno. Tik tas „ką žmonės pasakys“ nei paseno, nei numirė. Pradėjus raginti tėvus atsisakyti ūkio, patausoti sveikatą, kaip kilo piestu: „O ką žmonės pasakys?“ Sakau, o jums svarbu, ką jie pasakys? Man tai visai dzin. „Aha, sako, tau dzin, o mums gyventi tarp jų reikia...“ Ir arė žemę kol pajėgė. Tiksliau – kol paėjo. Kad žmonės ko nepasakytų...

Kai nepajėgė, norėjau buvusią bulvieną žolyte apsėti. Vėl baisus pasišiaušimas: „kaip mes čia dabar miestiškai kaime gyvensim? Ką žmonės pasakys?!“

Ką pasakys, ką pasakys... Kad jau nelabai ir liko kam pasakyti. Kaimynai iš dešinės jau amžiną atilsį, kaimynai iš kairės pasiligoję, pas vaikus gyvena, tik vasaromis kaime pasirodo.

O jei ir nepasirodys kada, manau, jog posakis „ką žmonės pasakys“ pragyvens visus tame kaime. Ir ne tik tame: aplinkinių nuomonė svarbi turbūt visose nedidelėse erdvėse, mažose bendruomenėse. Tad tokie posakiai ir stereotipai kartais gyvena gerokai ilgiau, nei jų autoriai....

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite