Angle down Atgal

Ką turime žinoti apie epilepsiją?

Antrąjį vasario pirmadienį (vasario 8 d.) minima Europos epilepsijos diena. Šios dienos tikslas – nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Tai – viena dažniausių neurologinių ligų. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000 — vaikai. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

Epilepsija serga įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Sergant šia liga kartkartėmis prasideda traukuliai, prarandama sąmonė, kartais sumažėja protiniai gabumai. Priepuoliai kartojasi ilgą laiką, gali neišnykti visą gyvenimą. Todėl liga laikoma lėtine.

Pagrindinės epilepsijos priežastys

Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi netrukus po gimimo. Tai priklauso nuo ligos priežasties ir formos.

Dažniausiai pasitaikančios epilepsijos priežastys:

Sutrinka vaisiaus smegenų vystymasis, pavyzdžiui, dėl genetinių pakitimų, motinos apsinuodijimo, infekcijų, piktnaudžiavimo alkoholiu, sunkaus nukraujavimo ar dėl nežinomų priežasčių.

• Gimdymo metu, jei pristinga deguonies ar išsilieja kraujas į smegenis.

• Persergama encefalitu ar meningitu.

• Smegenys sužeidžiamos sunkių galvos smegenų traumų metu (kraujavimas į smegenis, smegenų sutrenkimas).

• Kai yra progresuojančios smegenų ligos, tarp jų ir smegenų augliai.

• Įgimtos ligos, pavyzdžiui, tuberozinė sklerozė.

Epilepsija nėra paveldima liga, tai yra epilepsija nėra perduodama vaikui iš tėvo ar motinos. Tačiau polinkis sirgti epilepsija gali būti skirtingas įvairiose šeimose. Tai paaiškina, kodėl keli vienos šeimos nariai gali patirti epilepsijos priepuolius.

Pagrindiniai dirgikliai, kurie gali sukelti epilepsijos priepuolį:

Virusinės infekcijos,

• orų pokyčiai,

• fizinis ar protinis stresas,

• miego trūkumas,

• alkoholis,

• karštis,

• stipri ir mirganti šviesa,

• nestiprus pabrinkimas galvoje.

Šios ligos gydymo pagrindinis tikslas –  sukontroliuoti priepuolius. Pirmiausia, epilepsijos gydymas pradedamas skiriant ligoniui tinkamus vaistus ir palaipsniui didinant jų dozę. Vaistais gydomos visos epilepsijos formos neatsižvelgiant į priepuolių pobūdį bei ligos formą. Tačiau svarbiausia, jog epilepsijos gydymas turi būti nepertraukiamas ir reguliarus, o dozės reguliuojamos pagal efektą bei šalutinius poveikius. Net ir nesikartojant priepuoliams vis tiek gydymas tęsiamas dar 3 – 5 metus.

Pirmosios pagalbos teikimas

Skubiai kviesti greitąją pagalbą reikia jei: traukuliai ištiko pirmą kartą ir nėra žinoma jų priežastis; dažnai kartojasi ir trunka ilgiau nei penkias minutes; traukuliai ištiko nėščiąją, kūdikį ar cukriniu diabetu sergantį žmogų; žmogus po traukulių neatgauna sąmonės.

Pirmosios pagalbos veiksmai priepuolio metu:

  • Prilaikykite krentantį žmogų, patraukite visus pavojingus daiktus, kad nesusižalotų;
  • Užfiksuokite traukulių pradžios laiką;
  • Pasistenkite prilaikyti nukentėjusiojo galvą, padėkite minkštą daiktą. Tarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų;
  • Saugokite, kad neužspringtų;
  • Atlaisvinkite drabužius;
  • Neslopinkite traukulių fizine jėga;
  • Priepuolio metu neduokite gerti ir nevežkite į ligoninę ;
  • Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei ligonis kvėpuoja, paguldykite  stabiliai ant šono ir stebėkite sąmonę, kvėpavimą, pulsą.
  • Nestiprių traukulių ištiktam žmogui padėkite atsisėsti, pašalinkite visus pavojingus daiktus, ramiai kalbinkite ir likite su juo, kol būklė taps normali.
comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite