Angle down Atgal

Ką daryti, kad šventėms skirtas biudžetas neatsidurtų sukčių rankose?

Šiemet anksti prasidėjusi kalėdinės prekybos karštinė kur kas aktyvesnė internete – apie rekordines apyvartas praneša elektroninės parduotuvės, Lietuvos paštas ir kurjerių tarnybos fiksuoja augusius siuntų kiekius, o „Norstat“ atlikta apklausa atskleidė, kad šiemet dovanas internetu pirks net trečdalis lietuvių, dalis iš jų tai darys pirmą kartą. Kibernetinio saugumo ir finansinių nusikaltimų ekspertai įspėja apie internete tykančias įmantriai sukonstruotas sukčių schemas, kuriomis siekiama išvilioti pirkėjų pinigus, ir pateikia penkis dažniausius sukčiavimo būdus.

„Šventiniu laikotarpiu ir iki jo negalime atmesti nei vieno sukčiavimo būdo, nes žmonės šiuo metu dažnai praranda budrumą ir pamiršta svarbų faktą, jog sukčiams kalėdinis laikotarpis – pats darbymetis“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis.

„Norstat“ atlikto tyrimo metu atskleista, kad tarp ketinančių dovanas pirkti internetu 17 proc. yra 60-74 m. pirkėjai, taip pat 5 proc. apklaustųjų tai bus pirmieji metai, kai dėl pandemijos visas kalėdines dovanas jie pirks neišėję iš namų – tai ypač jautrios auditorijos sukčių puolimui, nors nuo sukčių nukenčia net patyrę interneto vartotojai ir verslai.

„Oficialiais duomenimis šiemet šalyje registruojama 19 proc. daugiau sukčiavimų nei pernai per tą patį laikotarpį. Artėjant šventėms, matome bandymų sukčiauti apsiperkant internetu, ar gaunant siuntas. Prognozuojame, kad artėjant kalėdiniam laikotarpiui, tokių sukčiavimų gali daugėti“, – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Pasak E. Vytuvio, sukčiavimo mastai auga visame pasaulyje, tačiau atsižvelgiant į sukčiavimų statistiką būtų galima teigti, kad lietuvių atsparumas sukčiavimams su kiekvienais metais mažėja, todėl būtina didinti žmonių finansinį raštingumą ir auginti kritinį mąstymą.

Fiktyvios elektroninės parduotuvės

Viena iš įprastų priešventinių sukčiavimo formų – fiktyvios elektroninės parduotuvės. Jos iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip tikros, tačiau atidžiau jas patyrinėjus, galima sukčius demaskuoti. E. Vytuvis siūlo pradėti nuo interneto svetainės adreso – atkreipkite dėmesį ar svetainės pavadinime nėra palikta klaidų, sukeistų žinomų prekės ženklų pavadinimų ženklų. Labai svarbus pavojaus signalas – prašymas atsiskaityti bankiniu pavedimu, o ne per elektroninę bankininkystę.

Įtarimą turėtų sukelti ir netvarkingai svetainės nurodomi kontaktai, kuriuose dažnai naudojami bendriniai el. pašto adresai tokie kaip: @gmail.com, @yandex.com, @yahoo.com ir kt. Autentiškas prekės ženklas, verslas ar parduotuvė visada domene nurodys savo prekės ženklo pavadinimą.

„Apdairiai vertinkite ir siūlomas dideles nuolaidas bei ypatingai mažas kainas, nes tai dažnai sukčių naudojamas būdas dėmesiui atkreipti. Pamatę neįtikėtiną pasiūlymą, patikrinkite aukščiau išvardintus dalykus, ne veltui sakoma, kad sūris nemokamas tik pelėkautuose“, – sako E. Vytuvis. 

Fiktyvios trumposios žinutės (SMS)

Šiuo sukčiavimo atveju siekiama išvilioti prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, imituojant kurjerių žinutes, pateikiamos kenkėjiškos nuorodos – jos ypač patogiai įsilieja į šventiniu laikotarpiu suaktyvėjusią komunikaciją visais kanalais. Darbo įkarštyje itin lengva neapdairiai pasekti nurodymais telefone ir tik po laiko susivokti, kad patekote į sukčių spąstus.

„Pastaruoju metu sukčiai Lietuvos pašto vardu veikia gana aktyviai. Viena dažnesnių  sukčiavimo schemų, kai prisidengiant Lietuvos pašto vardu organizuojama apgaulinga loterija, kurios laimėtojams neva dovanojami įvairūs prizai ir netgi pinigai. Kitas atvejis –  gaunamos SMS žinutės ar elektroniniai laiškai, kuriuose apgaulingai pranešama apie neva sulaikytą siuntą ir prašoma ją apmokėti arba prašoma suvesti mokėjimo duomenis, kurie nukeliauja tiesiai sukčiams ir taip jie įgyja galimybę inicijuoti finansines operacijas savo nuožiūra. Pastebėję sukčiavimo atvejus visuomet informuojame klientus, bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis, tačiau klientai turi būti budrūs ir visada tikrinti informacijos patikimumą“, – sako Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis.

Policijos atstovai įspėja, kad gavę žinutę apie užstrigusią siuntą, įsigilintume į situaciją, neskubėtume vykdyti gautų prašymų, o svarbiausia – neperduotume savo asmens duomenų, mokėjimo kortelės duomenų ar el. bankininkystės prisijungimo slaptažodžių.

Romantinis sukčiavimas

Šventiniu laikotarpiu padažnėja kvietimas daryti gerus darbus, aukoti pinigus, padėti artimam – įprasta jautriau reaguoti į prašančius paramos. Romantinio sukčiavimo schema klastinga dėl to, kad sukčius visų pirma siekia užmegzti pažintį tam, kad pelnytų pasitikėjimą, ir tik gerokai vėliau ima prašyti paslaugų ar pagalbos, aukoti kilniam tikslui. Jums gali atrodyti, kad jau metus pažįstate šį žmogų, nors iš tiesų nesate gyvai jo ar jos matę. 

„Į pašto skyrius vis ateina pasimetusių klientų, kurie pageidauja daryti pinigų perlaidas neva į bėdą pakliuvusiems draugams. Pinigų plovimo prevencijos procedūros, kurias taikome, padeda apsaugoti klientus nuo perlaidų sukčiams, tačiau ne visi sukčių apgauti  asmenys mūsų klauso“, – pasakoja A. Varnelis.  

Norint išvengti tokių situacijų, būtina kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose draugauti ar bendrauti kviečiančius asmenis, pasitikrinti kokią informaciją laikote atvirą, nesidalinti jautria informacija, asmens duomenimis. 

Apgaulingi apmokėjimai

Dar vienas paplitęs apgaulės būdas, kai apsimetantys pirkėjais sukčiai internetiniuose prekybos portaluose išsirenka norimą pasisavinti daiktą, suklastoja pirkinio apmokėjimą patvirtinantį dokumentą ir įkalba pardavėją „nusipirktą“ daiktą išsiųsti į nurodytą paštomatą. Siuntas iš paštomato atsiėmę sukčiai dingsta pardavėjui dažnai dar net nespėjus atsitokėti, kad buvo apgautas.  

„Pardavėjai nukenčia dėl savo patiklumo, nes prekes išsiunčia taip ir nesulaukę bankinio pavedimo. Tai pakankamai elementari ir paprasta sukčiavimo schema, tačiau tuo pačiu ir veiksminga. Sukčių įtaigos menas, jų psichologijos žinios, neatsargus pasitikėjimas galimu pirkėju, santykinai nedidelė daiktų vertė, žinių, susijusių su finansinėmis operacijomis, stoka – tai galimi faktoriai, nusakantys, kodėl žmonės užkimba ant tokio sukčių kabliuko“, – teigia A. Varnelis.

Investicinis sukčiavimas 

Paplitus kriptovaliutoms, suaktyvėjo investicinis sukčiavimas, kuomet siūloma investuoti į verslus su neįtikėtinai didelėmis palūkanomis. Dažniausiai sukčiai prisistato esantys „investavimo ekspertais” ir įtaigiai žada pelną, skatina skubėti ir užsidirbti greitai dideles sumas. Per šventes tokie bandymai padažnėja dėl bendrai išaugusio skubėjimo.

„Svarbu atminti, jog greitas praturtėjimo pažadas dažnai ir lieka tik pažadu, kuriuo naiviai patikėję, galite prarasti savo turimas santaupas“, – sako E. Vytuvis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite