Jurbarko esperanto klubo "Horizontas" narė Kazimiera Petraitienė švenčia 90 m jubiliejų

Jurbarkas
Jurbarko esperanto klubo Horizontas nariai pas Kazimierą Petraitienę. Iš kairės Laimutė Ašmonaitienė, Stanislovas Raulynaitis, jubilijetė Kazimiera, Juozas Kriščiokaitis, Janina Martišienė
Stanislovas Raulynaitis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Penktadienio vakarą, sausio 10 dieną grupelė Jurbarko esperanto klubo "Horizontas" narių kartu su laikraščio "Mūsų laikas" atstove Lina Juškaitiene iššvykome pas esperantinkę Kazimierą Petraitienę pasveikinti ją su garbingu 90 metų jubiliejumi. Kazimiera gyvena Pamituvio km., Šimkaičių sen.

Kazimiera Petraitienė gimusi 1930 Paalsio kaime. Jos tėvai Antanas ir Juzė Bendziai buo valstiečiai. Kazimiera Stakiuose baigė pradžios mokyklą. Ji ištekėjo už Prano Petraičio. Kazimiera buvo gabi audėja, giedojo bažnyčios chore. Apie esperanto ji sužinojo 1956 m iš esperantininko stakiškio S. Galbuogio. Nuo 1978 m Jurbarko esperanto klubo Horizontas narė. Ji išaugino 7 vaikus.

Artėjant prie Kazimieros namų pirmiausia pasimato stulpas su gandralizdžiu, tai sodybos papuošalas ir kartu neatskiriama Kazimieros gyvenimo dalis. Ji gali papasakoti kiek kuriais metais gandrai išaugino gandriukų, kurie metai buvo labai blogi nes patys gandrai savo dalį jauniklių išmetė iš lizdo nesitikėdami juos išmaitinti. Tad kiekvieną pavasarį Kazimiera laukia sugrįžtantčių gandrų. Atvykus pas Kazimierą buvome maloniai sutikti prie jos namų vartelių. Ji pasidžiaugė, kad orai puikūs ir privažiavimas geras. Visi giminaičiai ir draugai galės netrukdomai atvykti, nes rytojaus dieną numatytas didelis giminės susitikimas Raudonės miestelyje. Kaip ji sakė yra buvę metų kad dėl sniego gausos jos gimtadieniui tekdavo specialiai valyti kelius. Pasidžiaugusi mūsų atvykimu, mus pakvietė į vidų. Pirmiausia esperanto klubo "Horizontas" prezidentas Stanislovas Raulynaitis pasveikino Kazimierą esperanto kalba, klubo nariai įteikė rožių ir angelą, kad jis ją saugotų ir toliau ir kad mes galėtume susitikti Kazimierai švenčiant 100 metų. Esperantininkė, tautodailinikė Laimutė Ašmonaitienė taip pat palinkėjo geros sveikatos ir toliau likti aktyviai. Laimutė taip pat įteikė savo pagamintą angelą. Susėdę už Kazimieros paruošto vaišių stalo, vaišinomės, dalijomės gyvenimo atminimais. Paklausta Kazimiera, kas jai buvo sunkiausia per pragyventus metus, ji atsakė, kad ir kaip buvo sunku ji niekados nedejavo ir visada rasdavo išeitį. O jei nugyventi tiek metų padėjo tikėjimas, malda. Visą gyvenimą ji kažkuo domėjosi, keliavo. Praėjusiais metais su bendraminčiais iš esperanto klubo ji apsilankė Vilniuje, kur aplankė valdovų rūmus, Katedros požemius, pabuvojo Seime, taip pat vyko į ekskursijas į Lenkiją, Panevėžio regioninį parką, Pakruojo dvarą, kur žiūrėjo kiniečių parengtą žibintų fiestą. Kovo mėnesio pabaigoje vėl vyksime kartu į Vilnių. Vilniuje lankysimės Prezidentūroje, pabuvosime MM muziejuje ir vakare žiūrėsime baletą Romeo ir Džiuljeta. Kazimiera pageidavo, kad informuotume ir apie kitas būsimas keliones, ir jei tik sveikata leis ji prisijungs prie mūsų. Nors ir labai patiko pas Kazimierą atėjo laikas atsisveikinti. Išvykome su palinkėjimais iki greitų susitikimų.