REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Spalio 21 d. 08:41

Jurbarke – pasitarimas dėl mažųjų laivelių prieplaukos

Tauragė

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt


191587

Nemunas – Jurbarko vizitinė kortelė, todėl Savivaldybės vadovai jau ne pirmą kartą susitinka su laivų savininkais pasitarti dėl Jurbarko mieste esančios mažųjų laivelių prieplaukos atgaivinimo bei tolimesnių plėtros galimybių. Administruoti prieplauką šiais metais buvo patikėta VšĮ Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrui. Šio objekto įveiklinimui Savivaldybės taryba skyrė 11 000 Eur savivaldybės biudžeto lėšų. Pasikalbėti apie tai, kaip sekėsi administruoti prieplauką, aptarti iškilusias problemas bei tolimesnius darbus ruošiantis kitų metų sezonui atsakingi asmenys ir laivų savininkai į savivaldybę buvo susirinkę spalio 18 d. 

„Nuolat bendradarbiavome ir konsultavomės su laivų savininkais, todėl administruojant prieplauką neturėjome didelių sunkumų. Sezono metu uždirbome 2 759,5 Eur pajamų (2 377,5 Eur už laivelių vietos nuomą ir 382 Eur už naudojimąsi slipu bei nakvynės paslauga). Turėjome dešimt laivavedžių, devynios vietos buvo užimtos. Jeigu kam sugedo laivas, tai jo vietą užėmė kitas. Yra poreikis įrengti papildomas vietas laivams, nes atsirado trys nauji laivavedžiai. Baigiantis sezonui vykdėme apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog nuomos paslauga laivų savininkai naudotųsi ir kitais metais. Palyginus su tuo, kiek patyrėme išlaidų, pajamos nėra didelės. Per sezoną išleidome 11 487 Eur. Daugiausia kainavo darbuotojų darbo užmokestis (su „Sodra“), apšvietimo, vaizdo stebėjimo ir apsaugos sistemų įsigijimas. Į šią sumą taip pat įeina konteinerio atvežimas / išvežimas ir nuoma, stebėjimo ir reagavimo paslauga“, –  pasakojo Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė Erika Stanaitienė, laikinai einanti direktoriaus pareigas. Pasak jos, prieplauka kol kas nėra pelninga, tačiau, plečiant paslaugas, galima judėti į priekį.

„Artimiausiu metu turėsime apsispręsti, kam prieplaukos administravimą patikėsime kitais metais – VšĮ Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrui ar UAB „Jurbarko komunalininkui“, kadangi kilo įvairių diskusijų. Kitas variantas prieplauką ir jos teritoriją išnuomoti, suteikiant nuomotojui galimybę teikti kitas (vandens dviračių, baidarių nuomos) paslaugas“, – kalbėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Savivaldybės vadovas pasiteiravo laivavedžių, ar juos tenkino šiais metais teikiama paslauga, domėjosi, su kokiomis problemomis jiems teko susidurti.

Susitikime dalyvavusių laivavedžių nuomonė bendra – esama paslauga ir jos kaina (50 Eur/mėn.) juos tenkino. Kalbėdami apie pasirengimą kitiems metams, jie atkreipė dėmesį į slipą – kelią laivams į vandenį nuleisti, kurį jau reikia gilinti. Jie taip pat paprašė prailginti sezoną bei svarstyti galimybę vasaros sezono metu teikti papildomas maitinimo, vandens dviračių nuomos paslaugas. Jų nuomone, šiuos darbus atlikti būtina, kad Jurbarko mažųjų laivelių prieplauka išliktų funkcionali.

„Problema dėl slipo mums yra žinoma. Jai spręsti parengtas kitas techninis projektas, pagal kurį slipas numatytas kitoje vietoje ir gilesnis, nes gilinti esamo neapsimoka. Projekte numatytas visas prieplaukos teritorijos ir šalia jos esančios aikštelės sutvarkymas. Nors teikiant projektą Lietuvos–Lenkijos programai finansavimo negavome, tačiau dėsime pastangas ir ieškosime kitų alternatyvų. Jurbarko mažųjų laivelių prieplauka yra mūsų prioritetas, kuris numatytas ir mūsų turizmo strategijoje. Ją Savivaldybės taryba tvirtins lapkričio mėnesį“, – informavo meras.

Susitikime diskutuota ne tik apie mažųjų laivelių prieplaukos, bet ir šalia esančio uosto plėtros galimybes. Savivaldybės vadovas supažindino laivų savininkus su šiuo metu Susisiekimo ministerijos vykdoma ilgalaikės laivybos Nemunu atnaujinimo programa (studija), kurios tikslas – numatyti priemones ekonomiškai efektyviai ir darniai keleivinio ir krovininio vidaus vandenų transporto sistemai sukurti. Pasak mero, bus įvertintas keleivių ir krovinių judėjimo poreikis, laivybos kelių būklė, paslaugų lygis ir plėtros galimybės bei išanalizuota galimybė sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio.

„Bus įvertinta užsienio šalių (Olandijos, Vokietijos, Lenkijos) praktika modernizuojant ir plėtojant vidaus vandenų infrastruktūrą, valdant ir organizuojant keleivių ir krovinių vežimą. Laivybos atnaujinimo studija turės būti parengta per 8 mėnesius. Turint tokią studiją tiksliai žinosime, kokį potencialą turi Jurbarko uostas, galėsime pateikti savo siūlymus“, – kalbėjo meras, kuris yra vienas iš šios programos priežiūros komisijos narių. Baigdamas susitikimą jis pakvietė laivų savininkus toliau glaudžiai bendradarbiauti sakydamas, kad „naujos infrastruktūros sukūrimas brangus tiek kaštų, tiek eksploatavimo prasme, todėl norime, kad visi kartu ieškotume sprendinių esamai infrastruktūrai pagerinti“.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA