Angle down Atgal

Juozą Tumą-Vaižgantą prisimenant

2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų. Šiemet Paluknio bibliotekoje šiai asmenybei buvo skirtas itin didelis dėmesys.

Minint šio garsaus veikėjo 150-ąsias gimimo metines su Paluknio bibliotekos lankytojais vasaros pradžioje buvo peržiūrėtos režisieriaus Eimanto Belicko sukurtos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ ištraukos. Iš filmo kadrų tampa suprantama, kokia tai buvo plačių pažiūrų asmenybė, trykštanti energija, optimizmu ir tolerancija, pelnęs neprilygstamą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių.

Nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio 5 d. bibliotekoje buvo surengta teminė paroda, susijusi su J. Tumo-Vaižganto asmenybe, veikla ir kūryba. Dalis ekspozicijos nuotraukų su aprašais buvo atspausdinta iš epaveldas.lt internetinės svetainės. Tai – dokumentų fragmentai ir nuotraukos, kurių nėra sudėta į spausdintas knygas apie J. Tumą-Vaižgantą.

Minint šio didžiai nusipelniusio Lietuvai žmogaus 150-ąsias gimimo metines, Paluknio bibliotekos vyr. bibliotekininkė, bendradarbiaudama su Paluknio „Medeinos“ gimnazija, organizavo moksleiviams išvyką į J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų, kuris įsikūręs Panevežio rajone, Vadaktėliuose, Ustronės vienkiemyje. Dar nepasiekus galutinio taško, Vadaktėliuose, mus pasitiko Panevėžio krašto muziejininkas ir edukacijų vedėjas Audrius Daukša. Čia jis pradėjo pasakojimą apie J. Tumo-Vaižganto pirmuosius trejus kunigavimo metus (1902–1905), aprodė dar gerai išsilaikiusią ir iki šių dienų veikiančią medinę Šv. Jono Nepomuko bažnytėlę ir daiktus, kuriais kažkada naudojosi J. Tumas-Vaižgantas. Pakeliui dar sustojome prie žymiausio Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio paminklo.

Po to keliavome dar kelis kilometrus iki unikalaus ir vienintelio Lietuvoje knygnešių muziejaus, kuris įsikūręs vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje. Čia XIX a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, kur buvo slepiama draudžiama spauda. Ekspozicija įkurta 1987–1991 metais. Svirnas susijęs ir su rašytojo, švietėjo J. Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla, jam 1902–1905 metais klebonaujant Vadaktėliuose. Jo atminimui įkurta ekspozicija.

Mums leidžiantis nuo kalvelės link muziejaus pasigirdo maloni armonikos muzika, kuria muziejaus lankytojus pasitinka pats muziejininkas, maloniai nuteikdamas muziejaus apžiūrai ir edukacijai.

Muziejaus ekspozicijos stenduose apžiūrėjome rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto knygas, rankraščius, laiškų faksimiles, nuotraukas. Muziejuje saugoma ir iš Naujamiesčio bažnyčios perduota rašytojo kėdė, tautodailininko L. Juozonio nutapyti rašytojo ir knygnešių portretai.

Po muziejaus ekspozicijų apžiūros vyko edukacinis užsiėmimas, kurio metu moksleiviai buvo mokomi atpažinti vertingus meno kūrinius, pagal juose pavaizduotus daiktus suprasti nutapyto žmogaus pasaulėžiūrą, nuotaiką ir kt.

Pasibaigus edukacijai dar turėjome galimybę pasigrožėti auksinio rudens nuspalvinta ir gražiai prižiūrima vienkiemio teritorija, senuoju svirnu.

Išvykoje praplėtėme savo žinias apie Juozą Tumą-Vaižgantą ir lietuvių spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių gyvenimą, veiklą. Kartu puikiai praleidome laiką vaizdingoje ir jaukioje muziejaus teritorijoje!

Danutė Nekulsian

Trakų viešosios bibliotekos Paluknio filialo vedėja

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite